Sunku be emocijų apie Ukrainą. Bet gal reikia. Jei nori pabandyt suprasti, kas yra ir bus.

Iniciatyvą turi tas, kas priima sprendimus, į kuriuos kiti tik reaguoja. Nuo jo didžiąja dalim priklauso, kaip pasisuks įvykiai.

Iki vasario pabaigos iniciatyva priklausė Maidanui. Dabar vienintelis pasaulyje iniciatyvą turi ir sprendimus priima Putinas. Norint suprasti, kas bus, reikia suprasti Putiną.

Variantas pirmas, kuris viešai svarstomas – Putinas išprotėjo. Kaip pačioje pradžioje delikačiai išsprūdo A.Merkel – "yra neadekvatus".

Continue reading „Ar Vladimiras Putinas – beprotis?”

Prasidėjus Krymo okupacijai Vokietijos kanclerė Angela Merkel po ilgo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV prezidentui Barackui Obamai pranešė, jog ji nėra tikra, ar ponas Putinas išsaugojo ryšį su realybe. Pasak jos, jis atsidūrė kitoje realybėje.

Tąsyk V. Putinas žinisklaidai aiškino, kad rusų kariai į Krymą esą siunčiami dėl humanitarinių tikslų, o Kryme su ginklais patruliuoja savigynos būriai, kurių uniformos tik panašios į Rusijos. Esą jie nori apginti savo miestus, kad jų neištiktų Kijevo likimas, kuriame siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje. Ir taip toliau.

Continue reading „Rusijos karas Ukrainoje. Merkel ir Putino siekiai sutampa”

„Vienintelis dalykas, kurio bijo Vladimiras Putinas, – tai karinė jėga, nukreipta prieš Rusijos kariuomenę“. Taigi Kremlius bijo tik karinio  Vakarų ir NATO įsikišimo. Tai – buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo ekonominiais klausimais Andrėjaus Illarionovo žodžiai.

Šią nuomonę A.Illarionovas išdėstė Zalcburge, dalyvaudamas tarptautinėje konferencijoje, kurią surengė International Peace Institute ir Salzburg Global Seminar. Šį puikiai Rusiją pažįstančio A.Illarionovo pranešimą komentuoja leidinys „Der Standard“.

Continue reading „Andrėjus Illarionovas: „Rusiją sustabdys tik karinė jėga“”

Kremliaus politika – kaip ant delno. Rusija nesilaiko elementariausių žaidimo taisyklių. Nieko gero nesulauksime iš chuligano, kuriam nusispjaut, jog „silpnesnįjį skriausti – negražu“, jog „muštynės be taisyklių – amoralu“, jog „per prievartą – mielas netapsi“. Rusijos nusikaltimų nemato nebent aklieji.

Bet kaip suprasti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi Vakarai? Vokietijos kanclerės Angelės Merkel kalba Kijeve byloja, jog padorumą, sąžiningumą, teisingumą propaguojanti Europos Sąjunga suteikia teisę Rusijai ir ateityje elgtis „be taisyklių“. Kodėl Vokietijos vadovybei taip parūpo Vladimiro Putino įvaizdis? Kodėl Rusija, sukūrusi tūkstančius gyvybių pražudžiusį konfliktą Rytų Ukrainoje, neturi būti griežtai nubausta? Kodėl teisingai besielgianti Ukraina privalo nusileisti okupantams?

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Padorios kompanijos taip nesielgia…”

Trumpa Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos Ukrainoje istorija

1991-aisiais metais Ukraina ir Rusija likvidavo SSSR ir tapo nepriklausomomis valstybėmis. Ukraina patvirtino savo nepriklausomybę referendume 1991 metų gruodžio 1 dieną ir kartu išrinko prezidentu Leonidą Kravčiuką.

Tai buvo pirmieji ir paskutiniai rinkimai Ukrainoje, kuriuose nedalyvavo Rusijos specialiosios tarnybos. Vėliau visus metus Rusijos specialiosios tarnybos nenuilsdamos kaitalios Ukrainos politinį landšaftą.

Continue reading „FSB intrigos Ukrainoje”

Vakar, gegužės 19 d. rytą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams iš karinių pratybų prie Ukrainos sienos Rostovo, Belgorodo ir Briansko srityse sugrįžti į pastovios dislokacijos vietas, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Pasak jos, V. Putinas pasveikino pirmuosius ryšius tarp centrinės Ukrainos valdžios ir šalies federalizacijos rėmėjų, matyt, turėdamas omeny politikų ir visuomenės veikėjų pokalbius „prie apskritojo stalo“, kuriuose buvo bandoma išsiaiškinti kam, su kuo ir ką reikėtų kalbėti, siekiant sugrąžinti gyvenimą „maištaujančiuose“ regionuose  į taikias vėžes.

Jis pasiūlė visas problemas spręsti taikaus dialogo būdu. Prieš tai Sočyje buvo susirinkusi Rusijos saugumo taryba apsvarstyti padėtį Ukrainoje.

Continue reading „Putinas pateko į spąstus”

Iš to, kas vyksta Rusijoje prie Ukrainos sienų ir Ukrainos rytuose bei pietuose iki pastarųjų įvykių galima buvo susidaryti įspūdį, kad Rusija tiesiog žaidžia su Ukraina, kaip katė su pele, sėkmingai stiprindama gyventojų nepasitenkinimą centrine valdžia ir sudarydama sąlygas antivalstybiniam perversmui pačiame Kijeve.

Iš vienos pusės tai – nuolatinis Rusijos kariuomenės jėgos demonstravimas prie Ukrainos valstybinės sienos per visą jos perimetrą (štai tuoj tuoj įsiveršime), įžūlūs Rusijos diversantų ir juos remiančių vietinių teroristų ginkluoti išpuoliai prieš ukrainiečių garnizonus rytuose ir pietuose, nebaudžiamas valdžios įstaigų ir gyventojų  terorizavimas, neretai besibaigiantis pastarųjų mirtimi. Oficialioji Rusijos propaganda pastoviai kalba apie prorusiškų jėgų Ukrainoje stiprėjimą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Rusija prieš Ukrainą. Kam palankus laikas?”

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarą apie tai, kas dedasi Ukrainoje. Pateikiame per radiją "Echo Moskvy" (laida – "Priėjimo kodas") skelbto komentaro sutrumpintą variantą. J.Latynina ne tik pateikia savają Ukrainos įvykių versiją, bet ir analizuoja, kodėl viskas susiklostė būtent taip.

J.Latyninos palyginimai, argumentai padės giliau suvokti sudėtingą Ukrainos padėtį. Kai kurie jos palyginimai, argumentai verti dėmesio analizuojant ir lietuviškąsias aktualijas. Nejaugi Rusijos slaptosios tarnybos nepajėgtų Lietuvoje sukurti panašaus chaoso?

Continue reading „Julija Latynina: ko reikia, kad įsikištų Rusijos specnazas?”

Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje baugina, kad Rusijos kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, pažymi The New Yiork Times. Bet politikos analitikų, Kremliaus patarėjų ir diplomatų nuomone, Maskvos žaidimas subtilesnis – ji vykdo ilgalaikį kursą – išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“, rašo žurnalistas Nilas Makfarkjucharas.

„Tam tikslui Kremlius kelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai neprotingas, – kad Kijevas įvestų federacinę valstybės valdymo sistemą ir smarkiai išplėstų gubernatorių įgaliojimus visoje Ukrainoje“ – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Rusija sumaniusi ne įsiveržimą, o savo įtakos užtikrinimą Ukrainoje?”

Kasdien iš pat ryto sėdu prie kompiuterio perskaityti naujausias žinias apie įvykius Ukrainoje. Ar Rusija dar neokupavo naujų teritorijų? Kaip elgiasi JAV,  Europos galingieji, NATO? Ar ramiai miegojo mūsų Krašto apsaugos ministras?

Šiandien dar niekas nežino, kuo baigsis Rusijos bandymas perbraižyti Europos žemėlapį. Nežino net tie, kurie viską žino. Bet paspėlioti galime kiekvienas, juo labiau, kad tie, kurie viską žino, labai dažnai klysta.

Continue reading „Žemėlapių perbraižymo metas”

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, kovodami su emigranto kompleksu, kad tik nereikėtų gyventi „prakeiktoje Lietuvoje“, savo žemėje. Ir net kankindamiesi rėkia: „Nė už ką negrįšiu į prakeiktą Lietuvą!“

Continue reading „Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą”

„…Karas prasidės ir baigsis biržose, – rašė kovo 10 dieną „Naši groši“ apie tikėtiniausią Rusijos ir JAV interesų konflikto, kilusio Krymo pagrindu, scenarijų

Ir dėka kovo 13 dienos naftos biržų suvestinių bei tame kontekste susiklosčiusių įvykių turime drąsos tvirtinti: Rusija jau pralaimėjo.

Šiandien jau žinoma, kad JAV pirmą kartą nuo 1990 metų išmetė į rinką savo naftos strategines atsargas. Parduodama iš viso 5 mln. barelių, o tai sudaro tik 1 proc. Amerikos atsargų. Tačiau efektas pranoko visas prognozes – Niujorke naftos fjučeriai smuko 2 proc. – iki 98 dolerių.

Rusijai – tai mirtis. Žinoma, ne akimirksniu, ne čia ir dabar. Bet labai įžvelgiamoje ateityje.

Continue reading „JAV parodė Kremliui, kaip jos laimi karą už Ukrainą: rusai pasprings nafta…”

„Kijevo paslapčių rinkoje kainos smuko“, – perduoda Le Monde specialusis korespondentas Seržas Mišelis iš Ukrainos sostinės.

Anksčiau visi šnipai ir žurnalistai žinių ieškodavo „Petrovkos“ turguje. Tereikėjo vienam piratinių DVD prekeivių pašnibždėti slaptažodį „Kronos“, ir jis pusbalsiu pranešdavo įkainius: 300 eurų už muitinės, mokesčių tarnybos ar teismo kalendorinių metų duomenų bazę. Kovo 8 dieną tos pačios duomenų bazės buvo pardavinėjamos po 40 eurų už 3 mėnesius, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kijevo paslapčių mugė”

Šiandien okupuotame Kryme vyksta „referendumas“, labai panašus į tokį, kuris įvyko Lietuvos „liaudies seime“ Kaune 1940 metais.

Enkavėdistų balius.

Kas įvyks po jo, niekas, išskyrus jo organizatorius Kremliuje, matyt, nežino.

Kremliaus melas kelia pasišlykštėjimą visam pasauliui

Vakar, šeštadienį, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje balsuojant už JAV pateiktos rezoliucijos projektą, smerkiantį Rusijos karinę invaziją į Ukrainą ir reikalaujantį Rusiją išvesti kariuomenę iš Krymo, Rusija liko visiškoje pasaulinėje izoliacijoje.

Continue reading „Sprogstamas mišinys Maskvoje”

Dėl įtemptos situacijos Ukrainoje į pirmąjį planą vėl iškilo branduolinio tramdymo klausimas, rašo Slate.fr žurnalistas Greguaras Fleuro.

1991 metais Ukrainoje buvo trečiasis pagal dydį branduolinis arsenalas, pranokstantis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir net Kinijos branduolinio ginklo atsargas. Po kelerių metų derybų Ukraina 1994 metais pasirašė Budapešte susitarimą su Rusija, JAV ir Jungtine Karalyste, pagal kurį trys valstybės įsipareigojo garantuoti buvusios sovietinės respublikos teritorinį vientisumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Ukrainai derėjo išsaugoto branduolinį ginklą”

Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.

Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.

Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.

Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.

Continue reading „Keletas pamąstymų apie Ukrainos ateitį”

Ilgai svarsčiau, ar verta rodyti šitas nuotraukas, Vilniuje darytas kovo 1-ąją. Ne linksmybės dabar rūpi. Dabar reikia kalti prie gėdos stulpo Putino Rusiją. Reikia visokeriopai remti Ukrainą, gyvenančią labai sunkias dienas ir valandas. Gal net ne tiek Rusiją „kalti“, kiek išsigimusį Vakarų pasaulį, leidusį ir leidžiantį išprotėjusiam kagėbistui nebaudžiamam smaugti Čečėniją, Gruziją, o dabar Ukrainą.

Be jokios abejonės, ateis ir mūsų eilė, jeigu pirmiausia Vokietija, Prancūzija Europoje, o JAV – Amerikoje nesustabdys XXI amžiaus Hitlerio. Ką žinai, gal paskutinės Užgavėnės, paskutinė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena vis dar apylaisvėje Lietuvoje? Tad kepkime blynus, džiaukimės ateinančiu pavasariu, bet nepamirškime ir Ukrainos.

Žiemą varėme kovo 1-ąją, nors ji seniai iš Lietuvos išvaryta.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.03.04; 01:30 

Norėjosi ramiai aptarti įvykius Lietuvoje, bet viską užgožė Kremliaus agresija prieš Ukrainą.

Įvykiai žaibiškai keičia įvykius, tai, kas aktualu dabar, po valandos jau nebeįdomu. Nežiūrint, kaip baigsis ši agresija, trys išvados iš to, kas jau įvyko, yra akivaizdžios. 

Pirmoji – Kremliui nusispjauti į visas tarptautines ir dvišales sutartis bei Vakarų nuomonę. Antroji – Vakarų logistika aiškiai šlubuoja. Trečioji – turime reikalą su branduolinį ginklą turinčiu nežinančiu, ką su juo daryti, subjektu.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Viską užgožė Kremliaus agresija prieš Ukrainą”

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios Rusijos disidentės, žurnalistės Valerijos Novodvorskajos komentarą apie šių dienų Rusiją ir Ukrainą. Valerijos Novodvorskajos komentaras – aštrus, piktas, kandus.

Štai kam reikėjo karinio Juodosios jūros laivyno: kad būtų galima surinkti šiukšles – apgailėtinas marionetes iš varganos imperijos, taip pat – sukčius, vagis, banditus ir „žmogžudžius“.

Ir Janukovičių su visa jo gauja. Sėdi jis dabar giliame eskadros minininko triume ir dreba iš baimės bei pykčio. Geras mūsų laimikis, nepasiginčysi. Prokurorui Pšonkui ir ministrui Zacharčenkai tas pats kelias – į tą patį karinio laivo triumą, kuo giliau. Bent jau juos priverstų laivo denį šveisti iki baltumo…

Continue reading „Maidanas, čemodanas, Magadanas”

Sveika, Ukraina! – sekmadienį 16 val. Vilniaus knygų mugėje skelbiamas naujas renginys, skirtas Ukrainos palaikymui. Renginio metu pristatysime literatūrinę Ukrainą – susipažinsime su poezijos, prozos vertimais į lietuvių kalbą, klausysime ištraukų iš tekstų.

Renginyje dalyvaus poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas A.A.Jonynas, Nacionalinės premijos laureatas V. Braziūnas ir kiti.

Bus skaitomos Taraso Ševčenkos, kurio 200-osios gimimo metinės sukanka š.m. kovo mėnesį, eilės, kitų Ukrainos klasikų ir šiuolaikinių rašytojų kūriniai.

Continue reading „Vilniaus knygų mugėje – renginys „Sveika, Ukraina!””