NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume (Nyderlandai) vadas generolas Guglielmo Luigi Miglietta. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje su pirmuoju oficialiu vizitu po paskyrimo į naujas pareigas lankosi NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume (Nyderlandai) vadas generolas Guglielmo Luigi Miglietta, kuris nuo birželio 3 d. pakeitė prieš tai vadavietei vadovavusį generolą Jorgą Vollmer.
Susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu metu aptarta saugumo situacija regione ir parama Ukrainai. Vizitu taip pat siekiama gerinti Lietuvos kariuomenės ir NATO valdymo struktūrų sąveiką ir toliau stiprinti karinį bendradarbiavimą.
„Su naujuoju JFCBS vadu aptarėme jo atsakomybės rajone esančių pajėgų generavimo ir Lietuvos nacionalinių planų integravimo į regioninius planus klausimus. Siekiant efektyvumo ir savalaikiškumo, tokios diskusijos būtinos visuose lygmenyse ir nuolatos”, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
NATO Jungtinė pajėgų vadavietė Brunsume yra operacinio lygmens NATO štabas, atsakingas už vadovavimą budinčioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms, už NATO ypač greito reagavimo pajėgų sukūrimą. Taip pat šis štabas užtikrina ryšį tarp NATO valdymo ir karinių pajėgų struktūrų bei NATO atgrasymo priemonių ir pasirengimo gynybai koordinavimą mūsų regione.
Pasibaigus numatytiems susitikimams su Lietuvos kariuomenės atstovais NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas G. L. Miglietta apsilankys Rukloje, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono vadu pulkininku leitenantu Danieliu Andra, bendraus su kariais.
V. Rupšys susitiko su JAV Sausumos pajėgų vadu gen. J. C. McConville’iu. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apsisprendimas dėl karių dislokavimo Lietuvoje rotaciniu ar nuolatiniu pagrindu saugumo prasme iš esmės nieko nekeičia. Jis pažymi, kad svarbiausia yra karių skaičius, o ne tai, kokiu pagrindu jie čia yra.
„Tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimas, tai yra politinis sprendimas. Aišku, techniškai, kaip tai bus įgyvendinta, tai yra ir karinis patarimas politikams“, – sekmadienį po susitikimo su JAV sausumos pajėgų vadu Jamesu C. McConville‘iu kalbėjo V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pažymi, kad nors JAV kariai Lietuvoje šiuo metu yra rotuojami, jų šalyje yra nuolatos.
„Faktas yra, kad mums svarbiausia – rezultatas. Kad Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės daliniai, dalinys ar kariai būtų čia. Kaip ir dabar matome. Aš sakyčiau, tai yra nuolatinis buvimas rotacijos pagrindu“, – aiškino jis.
„Aišku, aš, kaip Lietuvos pilietis, norėčiau čia turėti amerikiečių bazę, kad būtų mokyklos, darželiai, jų parduotuvės. Jau kalbu, kaip pilietis. Kaip kariuomenės vadas, pasakysiu, kad man svarbiausia yra saugumas, ir atgrasymo bei gynybos prasme svarbiausia, kad amerikiečiai čia būtų“, – pridūrė V. Rupšys.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys susitiko su JAV sausumos pajėgų vadu J. C. McConville’iu. Susitikimo metu aptarti regioninio saugumo klausimai, dvišalis bendradarbiavimas, JAV parama Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti, Lietuvos sausumos pajėgų bendras karinis rengimas su amerikiečių kariais bei planuojamos pratybos.
Po susitikimo Vilniuje JAV sausumos pajėgų vadas planuoja apsilankyti Pabradėje, Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone įsteigtoje stovykloje „Herkus“, kur susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV kariuomenės 3-66 tankų bataliono kariais.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad šiuo metu rengiamame susitarime dėl gynybos turėtų būti aiškiai apsibrėžta, ar valstybės gynybos koncepcija apima tik ginkluotą gynybą, ar visgi tai yra visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui. V. Rupšys pabrėžia, kad dar yra laiko pasiruošti blogiausiam scenarijui.
„Manau, kad reikia aptarti mūsų ambiciją, sutarti, kas yra valstybės gynyba, ar tai tik ginkluota gynyba, ar bendrai yra visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui, numatyti, sutarti strategiją ir padaryti planus juos įgyvendinti ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijui“ , – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė V. Rupšys.
„Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.
Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms jau paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.
Lietuvoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vadas generolas Markas A. Milley. Kariuomenės nuotr.JAV kariuomenės vadas generolas Markas A. Milley. Kariuomenės nuotr.
Sekmadienį Lietuvoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vadas generolas Markas A. Milley.
Popiet nusileidęs lėktuvu Vilniaus oro uoste svečias lankėsi Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe, kur susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir dalyvavo bendrame vadų pasitarime.
Vėliau abu kariuomenių vadai išvyko į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje, kuriame aplankė čia dislokuotus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų 3-66 bataliono karius.
Vizito metu JAV generolas pabrėžė, kad jo šalies įsipareigojimas NATO sąjungininkėms lieka tvirtas, taip pat patvirtino naujausius Jungtinių Amerikos Valstijų planus sustiprinti rytinį NATO flangą papildomais pajėgumais.
Prieš lankydamasis Lietuvoje generolas M. A. Milley taip pat lankėsi Estijoje ir Latvijoje.
Lietuvoje susitinka trijų Baltijos šalių kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje spalio 28-29 d. vykstančios Baltijos karinio komiteto konferencijos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitinka su Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Martinu Heremu ir Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu.
Kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, vadai ir juos lydinčios delegacijos apžvelgs saugumo situaciją regione, įtraukiant vykusių pratybų „Zapad 2021“ analizę ir nelegalios migracijos situaciją bei įžvalgas. Bus aptariami NATO regioninio planavimo aspektai ir naujovės, regioninių gynybos planų aspektai ir Baltijos šalių nenuolatinio Jungtinio štabo elemento (B-CJSE) veikla praėjusiais bei 2022 m.
Konferencijoje atskiros sesijos skirtos skirtingų kariuomenės pajėgų rūšių klausimams. Aptariamas Baltijos šalių kariuomenių Sausumos pajėgų, Jūsų pajėgų, Oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos. Tradiciškai apžvelgiama sėkminga Baltijos gynybos koledžo veikla.
Pagrindiniai šiuo metu vykdomi trišalio Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo gynybos srityje projektai: tarp Gynybos ministerijų ir kariuomenių – Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), tarp Karinių oro pajėgų – Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET), tarp Karinių jūrų pajėgų – Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON) ir Jūrinės aplinkos suvokimo (MSA) pajėgumo vystymas.
Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rotacijos principu rengiami kartą per metus. Praėjusiais metais susitikimas organizuotas nuotoliniu būdu.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad pasienyje su Baltarusija šiuo metu fiksuojamos tik provokacijos, susijusios su sienos pažeidimais. Jis akcentuoja, kad šios provokacijos nėra karinio konflikto lygmens.
Nors V. Rupšys viliasi, kad rugsėjį vyksiančios Baltarusijos ir Rusijos „Zapad“ pratybos praeis be provokacijų, jis pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariuomenė, tiek sąjungininkai, esant poreikiui, būtų pasirengę reaguoti.
„Kalbant šiandieną apie tas provokacijas, tai daugiau yra provokacijos sienos pažeidimų arba sienos tarnybos lygmeniu. Tai nėra tikrai karinės provokacijos arba ginklo panaudojimo šiandieną. Aišku, mes negalime atmesti, kad gali įvykti tai, bet pasakyčiau, kad tos provokacijos tikrai nėra karinio konflikto lygmens“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariai, tiek šalyje esantys sąjungininkai yra pasiryžę reaguoti į galimus incidentus ar provokacijas „Zapad“ pratybų metu. Vis dėlto V. Rupšys viliasi, kad Baltarusijos ir Rusijos organizuojamos karinės pratybos praeis sklandžiai, be tyčinių ar netyčinių provokacijų.
„Kalbant apie „Zapad“ kažkokias provokacijas, nežinau, kas yra pratybų organizatorių arba tų valstybių, kurios vykdo tas pratybas, scenarijuose įrašyta. Ar jie vykdys kokias provokacijas, ar mes galime dabar kalbėti apie kažkokias provokacijas. Bet, sakykime, mūsų planuose, jeigu reikėtų reaguoti, tai mes tikrai esame numatę, kaip reiktų reaguoti“, – sakė V. Rupšys.
„Ir jeigu įvyktų tyčinės arba netyčinės provokacijos ar kažkoks incidentas, tikrai mes turime ir savo pajėgas, ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje, turime tikrai atitinkamą informaciją ir, be abejo, būsime pasirengę reaguoti, jeigu bus reikalas. Bet šią dieną, šią minutę to nėra ir manau, kad viskas vyks sklandžiai“, – pridūrė jis.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikisi, kad jau šią savaitę į šalį pavyks parskraidinti visus Lietuvos kariams padėjusius afganų vertėjus ir jų šeimų narius. Kariuomenės vadas sako, kad visi Lietuvos pagalbos anksčiau paprašę vertėjai jau yra kartu su Lietuvos kariais.
„Galiu pasakyti, kad šią minutę tie asmenys yra su mūsų grupe, su mūsų kariais. Dabar diplomatiniais kanalais sprendžiama, kaip reikia visą tą grupę asmenų, afganistaniečių kartu su mūsų kariais, šita darbo grupe grąžinti į Lietuvą“, – LRT radijui antradienį kalbėjo V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pareiškė viltį, kad jau šią savaitę visi afganų vertėjai bus Lietuvoje.
„Atrodo, yra daug vilties, kad, padedant mūsų šalies politinei vadovybei, Krašto apsaugos ministerijai, kariniais kanalais, kuriuos esame užmezgę su mūsų sąjungininkais, tikrai tikiuosi, kad mes jau šią savaitę juos (vertėjus – ELTA) turėsime čia, Lietuvoje“, – teigė jis.
Pasak V. Rupšio, Afganistane šiuo metu yra daugiau nei 10 karių, kurie galėtų padėti atrinkti, patekti afganų vertėjams į kariuomenės teritoriją bei vykdyti diplomatines procedūras. Visi kariai anksčiau yra dalyvavę misijose Afganistane.
„Aplinka kariams yra žinoma. Aišku, ne tokia, kokia buvo tada, kai jie buvo misijoje. Dabar ten tikrai yra daug sumaišties, daug nežinomybės. Bet kiek dabar gaunu informacijos, viskas vyksta sėkmingai. Aš tikrai esu optimistas ir tą misiją tikrai įvykdysime“, – sakė kariuomenės vadas.
Lietuvoje lankosi Vokietijos Sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamento narė dr. Eva Hoegl. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje lankosi Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamento narė dr. Eva Hoegl. Gen. ltn. A. Maisas, kaip Sausumos pajėgų vadas, Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Vizitas Lietuvoje prasidėjo susitikimais su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru.
„Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme. Galiu pasakyti, kad jų parama ir buvimas mūsų šalyje yra įvairiapusis ir, tikiu, vertinamas ne tik karių, bet ir visuomenės. Tarnaudami kartu su NATO pajėgų integravimo vieneto grupe, mūsų kariai turi unikalią galimybę mokintis ir tobulėti. Jau besibaigiančios pratybos „Schneller Degen 2021“ – ne tik pasitikėjimo Lietuva ženklas, bet ir puiki proga išbandyti savo priimančios šalies galimybes. Svečių iš Vokietijos patvirtinimas, kad po kelerių metų pratybos planuoja sugrįžti į Lietuvą – aukščiausias įvertinimas Lietuvos kariuomenei,“ – teigė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
Susitikimo metu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, aptartos bendradarbiavimo galimybės, taip pat dabartinė situacija Lietuvoje ir galima užsienio šalių parama. Parlamentarė patikino, kad kiekviena NATO pajėgų integravimo vieneto grupė iš Lietuvos grįžta sustiprėjusi ir patobulėjusi. Taigi karių siuntimas į Lietuvą – abipusė nauda.
Vilniuje svečiai, lankydamiesi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabe, susitiko su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. R. Vaikšnoru, dalyvavo pristatymuose apie Lietuvos sausumos pajėgas.
Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vado bei Vokietijos parlamento narės dienotvarkėje numatytas susitikimas su Gynybos štabo viršininku brg. gen. Mindaugu Steponavičiumi bei lankymasis NATO pajėgų integravimo vienete. Delegacija Rukloje susitiks su ten tarnaujančiais Vokietijos kariais, o Nemenčinėje ir Pabradėje aplankys Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos pratybas „Greitas kardas“.
Krašto apsaugos ministerijoje įvyko susitikimas su Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. A. Pliadžio/KAM nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys penktadienį susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. Krašto apsaugos ministerijoje su svečiu iš Ispanijos buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, saugumo situacija regione ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimai.
„Dėkojame Ispanijai už aktyvų indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, sąjungininkų parama prisideda prie karinės agresijos atgrasymo ir padeda apginti Aljanso teritoriją. Todėl Lietuva siekia užtikrinti NATO pajėgų buvimą čia, efektyvų ir greitą NATO pastiprinimą bei užtikrintą oro gynybą krizės ar konflikto atveju“, – Ispanijos kariuomenės vadui sakė ministras A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys irgi padėkojo už Ispanijos indėlį į mūsų šalies saugumą.
„Siųsdama savo karius iš taip toli, Ispanija parodo, kad mūsų regionui kylančios grėsmes jiems suprantamos ir jie pasiruošę prisidėti prie atgrasymo ir, prireikus, Lietuvos gynybos. Tai vertina tiek Lietuvos kariai, tiek visuomenė“, – susitikimo metu sakė gen. ltn. V. Rupšys.
Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad admirolas generolas T. E. Lopezas Calderonas Lietuvoje lankosi kartu su Ispanijos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku generolu leitenantu Fernandu García Gonzalez-Valerio bei operacijų vadu generolu leitenantu Franciscu Braco Carbo.
Planuojama, kad penktadienį Ispanijos delegacija vyks į Šiaulius, kur aplankys aštuntą kartą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Ispanijos karius. Ispanijos karinės oro pajėgos su septyniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais Lietuvoje misijai vadovauja nuo gegužės pradžios. Planuojama, kad misiją iš Šiaulių ispanai vėl vykdys 2022 metais.
Rukloje susitiko Lietuvos ir Belgijos kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Trečiadienį Rukloje kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Belgijos kariuomenės vadu admirolu Micheliu Hofmanu, aptarė šalių karinį bendradarbiavimą, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės veiklą, pratybas ir ateities planus, pranešė Lietuvos kariuomenė.
„Susitikimo metu kalbėjomės apie saugumo situaciją, galimus bendrus projektus, aktualius iššūkius, kylančius skiepijant karius ir kovojant su propaganda. Padėkojau Belgijos kariuomenės vadui už siunčiamus karinius sausumos ir oro pajėgumus, kurie stiprina karinį atgrasymą Lietuvoje. Nuoširdžiai tikiu, kad nauda abipusė, nes Belgijos kariams tai galimybė tobulinti karinius įgūdžius ir pažinti mūsų šalį. Jie yra savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Grįžę į namus, papasakoja apie Lietuvos kultūrą ir ypatybes. Kai kurie atvyksta čia su šeimomis,“ – po susitikimo sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, Belgijos kariuomenės vadas savo ruožtu pasidžiaugė ilga bendradarbiavimo su Lietuva gynybos srityje istorija. Jis dėkojo už galimybę Belgijos kariams treniruotis ir veikti kitoje aplinkoje, taip stiprinant karių įgūdžius ir keliant moralę.
Dvišalis kariuomenės vadų susitikimas yra Belgijos krašto apsaugos vadovybės vizito dalis. Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder ir Belgijos kariuomenės vadas admirolas Michelis Hofmanas atvyko aplankyti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje dislokuotų savo karių.
Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimas gynybos srityje vykdomas įvairiose srityse. Ypač aktyvus NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos regione.
Belgija yra aktyvi NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvė ir buvo pirmoji NATO valstybė, kuri vykdė šią operaciją 2004 m., Lietuvai tapus Aljanso nare. Iki šiol Belgijos kariai Šiauliuose oro policijos misiją vykdė šešis kartus.
Nuo 2017 m. Belgija dalyvauja NATO Priešakinių pajėgų bataliono misijoje. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ integruota tarptautinė kovinė grupė yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšyssako, kad situacija Ukrainos – Rusijos pasienyje Lietuvai tiesioginės grėsmės nekelia, nors, pažymi jis, Maskvos telkiamos karinės pajėgos ir eskaluojama įtampa turi įtakos NATO šalių saugumui.
„(Rusijos – ELTA) pajėgų telkimas rytinėje Ukrainos dalyje arba prie rytinės Ukrainos sienos yra grėsmė saugumui bendrai: NATO saugumui ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
Pasak jo, kaip klostysis saugumo situacija toliau, labai priklausys nuo tolesnių Ukrainos pasienyje sutelktų Rusijos karinių vienetų veiksmų.
Kita vertus, pažymėjo V. Rupšys, negalima sakyti, kad dėl agresyvių Kremliaus veiksmų Ukrainos pasienyje Lietuvai kyla tiesioginė grėsmė. „Tiesioginės grėsmės Lietuvai turbūt ir geografiškai mes negalime sakyti, kad matome“, – žurnalistams sakė kariuomenės vadas.
Tačiau, pažymėjo jis, įsiplieskus kariniams veiksmams, Lietuvos ir NATO saugumo situacija keistųsi. Tai, tikino kariuomenės vadas, turėtų įtakos ir Aljanso narių veiksmams užsitikrinant saugumą.
„Kilus bet kokiam kariniam konfliktui, tai paveiktų tiek mūsų, tiek NATO saugumą ir veiksmus“, – sakė jis, pažymėdamas, kad apie pasiruošimą situacijai buvo informuotas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Tai, kad Rusijos eskaluojamą situaciją atidžiai stebi Aljansas, patvirtino ir susitikime dalyvavęs NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jacobas S. Larsenas.
„NATO labai atidžiai stebi situaciją, ir Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia labai didelį nerimą. Tai nėra paaiškinama. Niekas nepripažins Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos. NATO pajėgos Lietuvoje yra susitelkusios atgrasymui, kad būtų galima užtikrinti žmonių laisvę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
„NATO yra visuomet pasiruošusi ginti šalis. Mes esame gynybinė organizacija, stebime situaciją Ukrainoje labai atidžiai“, – pridūrė Jacobas S. Larsenas.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais. Susitikimas skirtas apžvelgti NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti derybų karo draskomoje Rytų Ukrainoje, pabrėždamas, kad čia atsinaujinusios kovos kelia pavojų milijonų žmonių gyvybėms. Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.
Pasiūlymas susitikti derybų pateiktas, kai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo susirėmimai tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose. Kilo susirūpinimas dėl galimo šio ilgalaikio konflikto paaštrėjimo.
Ukraina, Europos Sąjunga (ES) ir JAV neseniai pareiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos ir apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės Ukrainos sienų. Teigiama, kad prie Ukrainos sienos yra sutelkta per 100 tūkst. Rusijos karių.
V. Zelenskis teigia, kad Ukraina nori užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis, bet yra pasiruošusi gintis, jei bus užpulta.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Antradienį Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Valdemarui Rupšiui patvirtinta koronavirusinė infekcija, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pasak pranešimo, kariuomenės vadas buvo izoliacijoje nuo praėjusios savaitės pabaigos, kai buvo nustatyta, kad jis turėjo kontaktą su COVID-19 sirgusiu asmeniu. V. Rupšys pirmadienį jautė ligai būdingus peršalimo simptomus, todėl antradienį buvo testuotas. Šiuo metu gen. ltn. V. Rupšys jaučiasi gerai.
Kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.
Maltiečių vadovė Dalia Kedavičienė ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Pirmą kartą pasirašyta Lietuvos kariuomenės ir maltiečių bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta ugdyti pilietinę visuomenę, didinti jos sąmoningumą, jaunimo socializaciją, ugdyti nacionalines vertybes, patriotiškumą ir pilietiškumą ir gerinti visuomenės pasirengimą veikti ekstremaliosiomis situacijomis.
Šios sutarties pagrindu ateityje bus galima planuoti bendrus socialinius renginius, keistis visuomenei aktualia informacija, dalyvauti abiejų sutarties šalių renginiuose ir projektuose, skirtuose stiprinti visuomenės socialinį solidarumą, piliečių pasitikėjimą valstybe ir pilietinę atsakomybę, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė, kad labai vertina ilgaamžę tarptautinę maltiečių organizacijos istoriją ir moralinius motyvus, kurių vedini šioje organizacijoje dirba ir savanoriauja daug įvairaus amžiaus ir kilmės žmonių, taip pat džiaugiasi, kad ši organizacija sėkmingai įsitvirtina ir Lietuvoje.
Jau ne vienerius metus tradiciškai advento laikotarpiu Lietuvos kariai padėdavo maltiečiams organizuoti senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“, kurios tikslas surinkti lėšų skurdžiai gyvenančių vienišų senelių globai ir maitinimui. Šiemet dėl Covid-19 pandemijos akcijos viešinimo renginiai nevyks, tačiau pati akcija nenutrūksta. Lietuvos gyventojai virtualiu būdu yra kviečiami ir raginami aukoti vienišų senelių globai ir maitinimui.
Maltiečių vadovė Dalia Kedavičienė atkreipė dėmesį, kad ekstremalios situacijos susidarymas mūsų visuomenėje atveria naujas veiklos galimybes ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios gali prisijungti ar perimti iniciatyvą teikiant pagalbą, kai valstybės institucijos atlieka pirminę pagalbą ir koordinaciją.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjosi su prezidentu. Tomo Balkaus nuotr.
Su šalies prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį vaizdo telekonferencijoje kalbėjęsis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys užtikrino, kad, nepaisant susirgimų karių gretose, jie yra valdomi, būtinas kovinis rengimas tęsis toliau, todėl šalies kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų parengtis nėra sumažėjusi.
Prezidentas su generolu leitenantu aptarė Lietuvos kariuomenės ir gynybos aktualijas, taip pat kariuomenės indėlį valdant koronaviruso ligos (COVID-19) plitimą.
Kariuomenės vadas Prezidentui pristatė esamą karinio personalo situaciją ir sirgimo COVID-19 tendencijas, vykdomas taikos meto užduotis, su tuo susijusius rezultatus ir problematiką, taip pat užsienio karių situaciją Lietuvoje.
„Prezidentas padėkojo Lietuvos kariams už jų paramą šalies civilinei sistemai, už profesionalumą bei akcentavo, kad kariuomenė privalo ir toliau išlikti kovinga ir pasiruošusi. Aš jį patikinau, kad karius sveikatos apsaugos sistemai paremti skyrėme šešioms savaitėms, kaip ir buvo prašyta, ir mes tą uždavinį įvykdysime“, – po susitikimo sakė gen. ltn. V. Rupšys.
Pokalbio metu kariuomenės vadas pristatė prezidentui Lietuvoje dislokuoto JAV karinio kontingento ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės situaciją bei neseniai Lietuvoje vykusių NATO ypač greito reagavimo budinčių pajėgų pratybas ir su tuo susijusį Lietuvos susisiekimo infrastruktūros vertinimą.
Šiuo metu, daugiau nei 100 karių teikia paramą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) Vilniaus mieste ir 50 karių Karštąją linijai 1808 Kauno mieste. Aktyvuoti kariniai vienetai yra iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Ryšių ir informacinių sistemų bataliono.
Lietuvos kariuomenėje penki nauji pulkininkai. KAM nuotr.
Prezidento dekretais pulkininkų laipsniai suteikti penkiems Lietuvos kariuomenės pulkininkams leitenantams – Gintarui Koryznai, Linui Kubiliui, Mindaugui Mažonui, Elegijui Paulavičiui ir Vytautui Sriubui.
Pulkininkų laipsnius ceremonijos Krašto apsaugos ministerijoje metu suteikė ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Aukštesnis karinis laipsnis – tai ne tik jūsų nuoseklaus darbo, pasiaukojimo ir ištikimybės įvertinimas. Tai ir didesnė atsakomybė, kurią prisiimate”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pulkininko ir generolo laipsniai suteikiami Prezidento dekretu, pasiūlymus dėl aukštesniųjų karininkų laipsnių teikia krašto apsaugos ministras.
Vyresniųjų karininkų skaičius Lietuvos kariuomenėje didinamas atsižvelgiant į teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimą, taip pat siekiant toliau komplektuoti kovinius vienetus trūkstamu kariniu personalu, kurie su sąjungininkų kariais vykdys kolektyvinės gynybos operacijas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 39 pulkininkai ir jūrų kapitonai.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neigia, kad šeštadienį užfiksavus koronaviruso atvejį Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, kyla rizika infekcijai plisti kariuomenėje.
Apie šį atvejį šeštadienį paskelbė portalas 15 min. Portalas paviešino gautą skaitytojo laišką, kuriame nerimaujama dėl galimo infekcijos plitimo.
„Dragūnų batalione susirgęs profesinės karo tarnybos karys laikomas tarp kitų 5 žmonių palapinėse. (…) Kariai, kurie gyvena palapinėse, yra privalomosios karo tarnybos kariai, kurie jau buvo ten praleidę naktį. Jie ėjo į mūsų kareivines ir bendravo su šauktiniais, ėjo kartu rūkyti. Pastate, kuriame mes gyvename, pirmame aukšte, prie pat įėjimo yra izoliuoti 4 kariai. (…) Mus žada laikyti čia, ir tikimybė, kad ir mus užkrės, yra labai didelė“, – cituojamas laiškas 15min portale.
Kariuomenės vadas teigia esantis nustebęs dėl tokių teiginių.
„Aš buvau nustebęs dėl antraštės. Nėra jokios panikos ir įtampos“, – LRT radijui teigė jis.
Pasak jo, po to, kai paaiškėjo, kad karys yra užsikrėtęs, jis papildomų riziką keliančių kontaktų nebeturėjo.
„Tai yra netiesa, jie jokio kontakto neturėjo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
V. Rupšio teigimu, imamasi visų priemonių, kad kariuomenėje virusas neplistų, kad su užsikrėtusiuoju kontaktavę kariai šiuo metu yra izoliuoti namuose, o ir paties susirgusio kario, šiuo metu batalione nėra.
„Karys, kuriam buvo nustatytas pozityvus mėginys, yra gydomas karo medikų ir jokios panikos nėra“, – pabrėžė jis.
„Nežinau, koks buvo tikslas kažkam rašyti, bet tai visiška netiesa“, – sakė V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.
Vilniaus Katedros aikštėje ketvirtadienį iškilmingos karių rikiuotės metu Lietuvos kariuomenės vado kadenciją baigęs generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas perduos pareigas naujai paskirtam vadui – generolui majorui Valdemarui Rupšiui.
Kariuomenės vado valdžios regalijas naujajam vadui įteiks vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas prezidentas Gitanas Nausėda.
Ceremonijos metu, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, Katedros aikštėje išsirikiuos visų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir joms priklausančių brigadų būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat Garbės sargybos kuopos kariai su šiuolaikinėmis ir XIV a. kario uniformomis bei ginklais, gros Lietuvos kariuomenės orkestras. Ceremonijoje dalyvaus aukščiausia krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, nevyriausybinių organizacijų atstovai, visuomenė.
Liepos 18-ąją Seimas pritarė, kad kariuomenės vadu būtų skiriamas generolas majoras V. Rupšys, šiuo metu vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms. 1990 metais tarnybą pradėjęs gen. mjr. V. Rupšys yra vadovavęs skirtingiems kariuomenės daliniams, dirbęs Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktoriumi.
Sausumos pajėgų vadu jis paskirtas 2016 m., po dvejų metų jam suteiktas generolo majoro laipsnis. V. Rupšys yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Baltijos gynybos koledžą Estijoje, JAV sausumos karo koledžą.
Kadenciją baigiantis generolas leitenantas J. V. Žukas vadovauti Lietuvos kariuomenei pradėjo 2014 m. liepą, pakeitęs nuo 2009 m. kariuomenei vadovavusį generolą leitenantą Arvydą Pocių.
Kariuomenės vadą šalies Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos prezidentas. Paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – parengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai.
Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo generolas majoras Valdemaras Rupšys nuo liepos 24 d. skiriamas Lietuvos kariuomenės vadu.
Atskiru prezidento dekretu, Seimui pritarus, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų nuo liepos 23 d.
Pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau nei 5 metus.
Ketvirtadienį Seimo posėdyje skirti Lietuvos kariuomenės vadu generolą majorą V.Rupšį už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
Jo kandidatūrą teikė prezidentas G. Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas J. V. Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
Didžiausioms Lietuvos kariuomenės – Sausumos – pajėgoms gen. mjr. V. Rupšys vadovavo nuo 2016 m. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą: mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” modernizaciją, 2016 m. įkurtos motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” vystymą, Sausumos pajėgų kovinės parengties reaguoti į šiuolaikines karines grėsmes stiprinimą.
V. Rupšys tarnybą Krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą”, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus” ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
