Tokias uniformas devėdavo Štazi parteigūnai

Natalie Stiver / Le Figaro

Slaptosios policijos archyvinių medžiagų paroda atskleidžia milžinišką stebėjimo struktūrą, egzistavusią VDR gyvuojant komunistiniam režimui, rašo žurnalistė Natali  Štaiver laikraštyje Le Figaro.

Šią vasarą Stasi muziejuje Berlyne atidaryta nuolatinė paroda „Žvilgsnis į paslapties esmę“, sakoma straipsnyje. „Mūsų uždavinys – parodyti atmintinas medžiagas apie priežiūrą ir piktnaudžiavimą duomenimis“, – komentuoja Vokietijos federacinis Stasi (Štazi) archyvų komisaras Rolanas Žanas.

Per 40 komunistinio režimo metų Rytų Vokietijoje milijonai vokiečių buvo prižiūrimi Valstybės saugumo ministerijos. Įsteigta 1950 metais VDR ekonomikai saugoti nuo „šnipų-diversantų“ ir kitokių „sabotuotojų“, slaptoji policija Stasi per kelis dešimtmečius tapo valstybe valstybėje, sako straipsnio autorius.

1988 metais, prieš metus iki Berlyno sienos griūties, Stasi dar turėjo daugiau kaip 91 tūkstantį darbuotojų, ir tai tik 16-kai milijonų gyventojų. O dar buvo 189 tūkst. „neoficialių“ bendradarbių: tie savanoriai ar priverstiniai informatoriai pagal užklausą sekė savo kolegas, kaimynus, o kartais ir draugus, praneša žurnalistė.

Tų metų liepos 17 dieną Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad Stasi dokumentų suskaitmeninimui buvo skirta 253 mln. eurų, sakoma straipsnyje.

Du milijonai žmonių paprašė priėjimo prie savo dosjė po to, kai 1991 metų gruody buvo išleistas įsakymas, atvėręs Stasi archyvus. „Mes leidžiame jiems susigrąžinti dalį jų pavogtos biografijos“, – tvirtina Rolanas Žanas, kuris pats buvo opozicininkas VDR.

Staigmenos retai būna malonios. Režisierius Tomas Haizė iš Rytų Vokietijos sužinojo, kad jį ir jo brolį metų metus sekė vienas artimas draugas, Miša, su kuriuo jie 20 metų bemiegėmis naktimis, skendėdami tabako dūmų debesyse, virtuvėje svarstydavo, kaip pertvarkyti pasaulį, perduoda straipsnio autorius.

Užtat Žilberas Furianas lengviau atsikvėpė, įsitikinęs, kad niekas iš jo draugų nepranešė Stasi detalių apie jo asmeninį gyvenimą. Jo nuomone, „vienintelė jo pražanga buvo tai, kad jis įsimylėjo teisių gynimo aktyvistę“.

stazi_bustine
Čia kadaise buvo Štazi būstinė

Ir vis dėlto Furianas praleido dvejus metus ir du mėnesius pataisos kalėjime už tai, kad išspausdino Vakaruose brošiūrą apie pankų judėjimą Rytuose, rašo žurnalistė. Pagrindinis kaltinamasis punktas, apie kurį jis sužinojo, perskaitęs savo dosjė po 15 metų: „dokumentų, galinčių padaryti žalos VDR interesams“, gamyba.

„Mūsų dienomis technine prasme kontroliuoti galima analogiškai, tačiau sisteminės politinės represijos VDR smarkiai skiriasi nuo terorizmo užkardymo šiandien“, – aiškina niuansus valstybės sekretorius Rytų Vokietijos reikalams Kristianas Hirtė. „Mūsų demokratija diskutuoja priežiūros klausimais atvirai, visai kitaip būdavo VDR“, – tęsia jis.

Vis dėlto valstybė kaip ir anksčiau išsaugo latentišką įtarumą Rytų Vokietijos atžvilgiu, rašo straipsnio autorius. Antai ir kanclerė Angela Merkel pavedė Hirtei atidžiau stebėti situaciją Rytuose, kur kraštutiniai dešinieji, populistai ir režimo priešininkai pasiekė netikėtai gerų rezultatų paskutiniuosiuose rinkimuose.

Informacijos šaltinis: Le Figaro

2018.07.30; 05:30

Buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos parlamentinis valstybės sekretorius Guentheris Krause`ė, 1990 metų rugpjūčio 31 d. VDR vardu pasirašęs dviejų vokiečių valstybių susivienijimo sutartį, turi išsikraustyti iš savo namų, kadangi nesumokėjo būsto kainos. Tai trečiadienį pranešė DPA.

Agentūros duomenimis, mokėjimo terminas baigėsi naktį į trečiadienį. Teismo sprendimu, eksministras ir jo žmona turi palikti savo namus netoli Vareno miesto Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinėje žemėje iki balandžio 10 d.

„Krause`ių šeima pradelsė mokėjimo terminą“, – sakė žurnalistams G. Krause`ės advokatas Peteris Michaelis Diestelis.

Medinio namo, į kurį Krause`ės įsikraustė 2017 metų balandį, kaina – 459 tūkstančiai eurų.

1990 metų rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos susivienijimo sutartis, kurią pasirašė VFR vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schauble`ė ir G. Krause`ė. Vokietija susivienijo 1990 metų spalio 3 d. Nuo to laiko ši diena yra Vokiečių vienybės diena. Nuo 1991 iki 1993 metų G. Krause`ė buvo susivienijusios Vokietijos transporto ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.29; 00:30

Vladimiras Putinas apgavo šalį sakydamas, kad neva tai nedalyvavo masiniuose areštuose pertvarkos metu. Kaip apgaudinėjo ir anksčiau.

1989 metų kovo 12 dieną per masinio protesto akciją Leningrade prie Kazanės soboro buvo skandalingai sulaikytas Demokratų sąjungos lyderis Valerijus Terechovas. Sulaikymo operacijos, kurioje tiesiogiai dalyvavo V. Putinas, fotografija per keletą dienų apskriejo visą pasaulį, suaudrindama ne tik Rusijos tinklaraštininkų sferą, bet net pasaulio žiniasklaidą.

V.Putinas apgavo šalį, kad neva tai nedalyvavo masiniuose areštuose pertvarkos metu. Kaip apgaudinėjo ir anksčiau.

Continue reading „Visa tiesa apie tai, kas toks yra V.Putinas ir ką jis darė KGB struktūrose“

Spiegel Online rašo apie Vakarų farmacijos koncernų atliktus bandymus su VDR ligoniais, pažymėdamas, kad su jais susijusi Štazi, Rytų Vokietijos saugumo ministerija.

Apie 50 tūkst. VDR piliečių buvo Vakarų farmacijos kompanijoms bandomieji triušiai, „dažnai to net neįtardami“. Skirtingai nuo neoficialių valstybės saugumo bendradarbių, pažymi korespondentas.

Dingstis parašyti straipsnį buvo informacija, pagarsinta Tiuringijos žemės įgaliotinės Hildigund Noibert pagal Štazi dokumentus. 

Continue reading „Medicininiai bandymai su VDR piliečiais: Štazi apie viską buvo žinoma“

Ministerium für Staatssicherheit – VDR Valstybės saugumo ministerija. Pagrindinė Rytų Vokietijos specialioji tarnyba. Įsteigta 1950 metų balandį atitinkamų sovietinių organų – MGB ir jos pirmtakų NKGB bei NKVD pavyzdžiu (Vokietijos Demokratinė Respublika buvo paskelbta 1949 metų spalio 7 dieną).

MFS buvo sudaryta iš kelių smulkesnių specialiųjų žinybų, kurios padėjo rusams palaikyti prosovietinį režimą, įvestą okupuotos Vokietijos sovietinėje zonoje 1948 metų gegužę. Bet net ir po VDR paskelbimo sovietų armijos žvalgyba (GRU) ir kiti sovietiniai valstybės saugumo organai toliau veikė Rytų Vokietijoje, nesilpnindami aktyvumo.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: MFS (Ministerium für Staatssicherheit)“

honeker_erich

Komunistinė Vokietija, vadinama „darbo žmonių rojumi“, chroniškai stokojo užsienio valiutos. Taip rašo “El Pais”.

Valdžia ieškojo įvairiausių valiutinių įplaukų šaltinių, pavyzdžiui, „pardavė Bonai kelis tūkstančius kalinių“, kaip formuluoja korespondentas Enrikė Miuleris.

Švedijos kompanija IKEA neseniai prisipažino, kad jai dirbo kaliniai tiesiog VDR kalėjimuose. Ir štai naujausias demaskavimas: Vokietijoje parodytas dokumentinis filmas, anot kurio sovietinis Ericho Honekerio režimas leido medicinos elitui prekiauti žmonėmis. „Ligonius siūlė kaip „bandomuosius triušius“ VFR ir Šveicarijos farmacijos kompanijoms“, – rašo autorius, remdamasis filmu “Test und Tote” („Bandymai ir mirtis“, autoriai – Stefanas Hogė ir Karstenas Opictas).

Continue reading „VDR pardavinėjo farmacijos kompanijoms ligonius kaip „bandomuosius triušius”“

stazi_bustine

Raineris RupasŠiaurės Atlanto organizacijos (NATO) tarnautojas, šnipinėjęs VDR naudai 1977–1989 metais. Jis ir jo žmona perdavė Rytų vokiečiams (o per juos ir rusams) maždaug 10 000 dokumentų kopijas. Šios bylos tyrėjas iš Vakarų Vokietijos sakė, kad dėl jų šnipinėjimo veiklos „NATO galėjo pralaimėti karą“.

Kilęs iš Vakarų Vokietijos, Raineris Rupas (Rainer Rupp, g. 1945) dar studentas 1968-aisiais metais buvo užverbuotas VDR žvalgybos „Štazi“ („Stasi“). Jam buvo pasiūlyta ramiai baigti mokslus ir toliau laukti nurodymų.1970 metais, būdamas Briuselyje, jis susipažino su angle Ann Kristian Bouen, buvusia Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos sekretore.

Continue reading „Dėl sutuoktinių Rupų šnipinėjimo NATO galėjo pralaimėti karą“

joachimasgauckasirangelamerkel

Išmanusis internetas vokiečių kalba pateikia daugiau kaip 5000 straipsnių apie naująjį Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką – buvusį evangelikų kunigą, gulago kalinio sūnų, žmogaus teisių gynėją, Štazi archyvo  steigėją ir vadovą. Iš kelių didžiuosiuose laikraščiuose paskelbtų straipsnių filosofiniu užmoju ir politologinėmis įžvalgomis išsiskiria Heriberto Pranti komentaras, paskelbtas populiariame Vokietijos dienraštyje sueddeutschezeitung.de. Siūlome skaitytojams šiek tiek sutrumpintą straipsnį.

Continue reading „Prezidentas Mozė“

honeker_margo

Vokietijos federacinės respublikos užsienio žvalgyba, remiantis leidiniu “Der Spiegel”, kadaise ypač domėjosi asmeniniu sovietinės Vokietijos diktatoriaus Ericho Honekerio gyvenimu.

Vartant archyvinius dokumentus aiškėja, jog VDR vadovas Erichas Honekeris nemylėjo savo žmonos Margo Honeker.

Gyvenimas su Margo Honeker sovietinės Vokietijos lyderiui ilgą laiką buvo “pati tikriausia kančia”. Beje, ponia Margo Honeker ilgokai ėjo VDR Švietimo ministrės pareigas. Dienraštis “Der Spiegel” pateikia iškalbingą pavyzdį, bylojantį apie BND pastangas kaupti “visą būtiną informaciją apie asmeninius E.Honekerio gyvenimo aspektus”.

Continue reading „VDR lyderis Erichas Honekeris nemylėjo savo žmonos Margo Honeker“

Stasi[1]

Generolas Markus Volfas – Rytų Vokietijos užsienio žvalgybos ilgametis vadovas. Gimė žydo gydytojo šeimoje. Jo tėvas buvo taip pat ir dramaturgas, komunistas. Kai Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, jo šeima persikėlė į Šveicariją. Jaunasis Volfas gyveno ir Prancūzijoje, o 1934 m. išvyko į Maskvą, kur mokėsi specialioje politinių emigrantų vaikų mokykloje.

Po Antrojo pasaulinio karo Volfas sugrįžo į Vokietiją, kur sovietų okupuotoje zonoje padėjo kurti komunistinį režimą. VDR buvo paskelbta 1949 m. Pradžioje Volfas dirbo radijo komentatoriumi, o paskui tapo pasiuntinybės Maskvoje pirmuoju sekretoriumi. Vyriausiosios žvalgybos (“Štazi”) vadovu jis tapo 1958 metais. Pagrindinį dėmesį skyrė (ir pasiekė reikšmingų laimėjimų) Vakarų Vokietijos valstybinėms struktūroms, į kurias inkorporuodavo savo šnipus. Agentą Giunterį Gijomą jam pavyko “įdarbinti” kanclerio Villi Brandto sekretoriumi. Kai šnipas buvo demaskuotas, Brandtui 1974 m. teko atsistatydinti.

Continue reading „“Mano agentų buvo visur”“

made-in-polska

Iki Vokietijos suvienijimo Lietuvos germanistai kioskuose galėjo įsigyti vienintelį vokišką dienraštį – VDR leidžiamą „Neues Deutschland“ („Naujoji Vokietija“). Šio laikraščio tekstus studentai skaitydavo, kad susipažintų su vokiškų laikraščių kalba ir stiliumi. Šis laikraštis buvo įsteigtas 1946 m. balandžio 23 d. suvažiavime, kuriame susijungė Vokietijos komunistų ir socialdemokratų partijos į Vokietijos vieningąją socialistų partiją (SED). Laikraštis tapo tos partijos, vėliau SED centro komiteto, organu, kuris tęsė Markso įsteigto laikraščio „Neue Rheinische Zeitung“ („Naujasis Reino laikraštis“) ir „Rote Fahne“ („Raudonoji vėliava“) tradicijas. Laikraštis labai nusipelnė kova už taiką ir socializmo vystymąsi VDR (MEYERS NEUES LEXIKON, 1974, t.10, p. 53). Šiandien tas laikraštis yra pasivadinęs socialistiniu dienraščiu. Jame neteko aptikti jokios teigiamo turinio žinutės apie Lietuvą. Iki šiol ten galime pasiskaityti, kaip Lietuva reviduoja istoriją, nes nori apklausti sovietų užsakymu vykdytų teroristinių akcijų prieš taikius lenkų ir lietuvių ūkininkus dalyvius. O lapkričio 14 d. numeryje skelbiamas  Juliano Bartoszo iš Vroclavo straipsnis „Lenkai Lietuvoje turi problemų“. Paantraštė: Ką Dalia Grybauskaitė Lenkijoje nutylėjo.

Continue reading „Nejaugi vokiečiai nuoširdžiai įsitikinę, kad lenkai Lietuvoje turi problemų?“