Briedis. Slaptai.lt fotografija
Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos parlamento komisija pirmadienį rekomendavo atimti neliečiamybę iš aukšto rango komunistų deputato, kadangi jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl briedžio neteisėto sumedžiojimo.
Kritikai teigia, kad Komunistų partijos Maskvos pirmojo sekretoriaus Valerijaus Raškino tyrimas yra politiškai motyvuotas, nes jis vadovavo protestams Rusijos sostinėje po rugsėjo mėnesį įvykusių parlamento rinkimų.
V. Raškinas ir kiti komunistai apkaltino valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ sukčiavimu po to, kai ji rinkimuose gavo absoliučią daugumą rinkėjų balsų.
Pirmadienį Valstybės Dūmos komisija pateikė rekomendaciją prieš ketvirtadienį vyksiantį plenarinį posėdį, kuriame įstatymų leidėjai svarstys, ar panaikinti V. Raškino neliečiamybę, kaip to prašė prokurorai.
Parlamento nariai yra „visi lygūs prieš įstatymą“, Dūmos paskelbtame pareiškime cituojamas komisijos vadovas Otaris Aršba. Tyrimas dėl brakonieriavimo buvo pradėtas spalio mėnesį, kai netoli Saratovo miesto automobilio, kuriuo važiavo V. Raškinas ir jo draugas, bagažinėje buvo rastos briedžio skerdenos dalys.
66 metų V. Raškinas iš pradžių neigė brakonieriavęs, bet vėliau prisipažino nužudęs gyvūną, teigdamas, kad supainiojo jį su šernu. Jis pasisiūlė sumokėti 80 tūkst. rublių (950 eurų) kompensaciją už nužudymą arba nupirkti briedžio patelę ir paleisti ją į mišką. Kadangi rugsėjo rinkimuose beveik visiems Kremliaus kritikams buvo uždrausta kandidatuoti, daugelis rusų Maskvoje ir kitur protestuodami balsavo už komunistus.
Sovietų Sąjungą valdžiusios partijos įpėdinė užėmė antrąją vietą, surinkusi apie 19 proc. balsų, ir atsiliko nuo prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“, kuri gavo beveik 50 proc. balsų.
Šimtai žmonių per protestą Maskvoje reikalavo V. Putino atsistatydinimo. EPA-ELTA nuotr.
Po parlamento rinkimų Rusijoje, kuriuos lydėjo kaltinimai klastojimu, Maskvoje kilo protestai. Puškino aikštėje sostinės centre pirmadienio vakarą apie 300 žmonių taikiai protestavo, reikalaudami prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo, pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“.
Protestuotojai atsiliepė į atitinkamą komunistų raginimą – šie mano, kad per Valstybės Dūmos rinkimus iš jų buvo atimti balsai ir dėl to sukvietė žmones į mitingą.
Rinkimai Rusijoje. Slaptai.lt foto
Vaizdo įrašuose, kuriuos išplatino žinių kanalas „Telegram“, buvo matyti didelė žmonių minia, susirinkusi nepaisant prasto oro. Žmonės skandavo „Rusija be Putino“ ir „Mes neatleisime“. Pranešimų apie sulaikymus nebuvo. Maskvos valdžia dėl pandemijos kategoriškai atmeta gatvių protestus.
Suskaičiavus beveik visus balsus, Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“, Rinkimų komisijos duomenimis, gavo 49,8 proc. balsų. Komunistai sulaukė 18,9 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Per rinkimus prieš penkerius metus jie buvo laimėję 13,35 proc. balsų.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį padėkojo rusams už pasitikėjimą, kai valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ paskelbė laimėjusi visišką daugumą parlamento rinkimuose.
„Norėčiau pasakyti ypatingus padėkos žodžius Rusijos piliečiams (ir) ačiū už jūsų pasitikėjimą, mieli draugai“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su Centrinės rinkimų komisijos vadove Ella Pamfilova.
Rusijos parlamento rinkimus laimėjo Kremliaus partija. EPA-ELTA nuotr.
Valstybės Dūmos rinkimus Rusijoje laimėjo Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“. Suskaičiavus beveik 50 proc. balsavimo biuletenių, partija gavo 45,9 proc. balsų, naktį į pirmadienį pranešė Rinkimų komisija. Iki šiol „Vieningoji Rusija“ turėjo absoliučią daugumą parlamente.
Kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno stovykla kalbėjo apie didelio masto sukčiavimus.
Antrieji rinkimuose liko komunistai, surinkę 21,5 proc. balsų. Ultranacionalisto Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija (LDPR), anot balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų, gavo 8,1 proc. rinkėjų pasitikėjimą, „Teisinga Rusija“ – 7,6 proc. Šios laikomos sistemai ištikimomis partijomis.
Penkių procentų barjerą įveikė ir partija „Nauji žmonės“. Pirmaisiais duomenimis, ji surinko 6 proc. balsų.
Aplink Kremliaus kritiką A. Navalną susibūrusiai opozicijai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, kurie pirmą kartą vyko tris dienas. Likus kelioms valandoms iki balsavimo pabaigos nurodyta, kad rinkėjų aktyvumas siekė 45 proc.
Balsavimo teisę rinkimuose turėjo 110 mln. Rusijos piliečių. Mandatų Dūmoje siekė 14 partijų. Rinkimus temdė šimtai skundų dėl klastojamų rinkimų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gauta 750 skundų. Rimtų pažeidimų esą nebuvo.
Rinkimai buvo laikomi svarbiu išbandymu prezidentui Vladimirui Putinui ir jo politikai. Daugelis žmonių Rusijoje, anot apklausų, nepatenkinti padėtimi dėl mažėjančių algų ir smarkiai augančių kainų.
„Vieningosios Rusijos“ šalininkai vakare Maskvoje, nepaisant lietaus, šventė pergalę. „Mes esame V. Putino komanda“, – skandavo Kremliui ištikimi aktyvistai. Partijos funkcionieriai pabrėžė, kad V. Putino kursas bus tęsiamas. Rinkimų baigtis yra „šventinė diena“, sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Nepriklausomi organizacijos „Golos“ stebėtojai visoje šalyje fiksavo tūkstančius pažeidimų, juos įrodydami nuotraukomis ir vaizdo įrašais. „Golos“ ekspertas Andrejus Buzinas jų mastą vadino „reikšmingu“ – ypač V. Putino gimtajame Sankt Peterburge.
Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad skundai bus tiriami. Iki sekmadienio vakaro esą anuliuota per 8 500 balsavimo biuletenių. Pasak komisijos vadovės Elos Pamfilovos, patvirtinta 12 atvejų, kai balsavimo biuleteniai pluoštais buvo kišami į balsadėžes. Ir komunistai, kurie dėl nepasitenkinimo Kremliaus politika tikėjosi pagerinti savo pozicijas, kritikavo daugybę pažeidimų. Jie paskelbė apie protestus.
Rusijoje buvo renkami ir regionų bei miestų parlamentai. Per iš viso daugiau kaip 4 400 rinkimų buvo išdalyta daugiau kaip 31 000 mandatų.
Parlamento rinkimai Rusijoje. EPA-ELTA nuotr.
Šis sekmadienis yra paskutinė Rusijos parlamento rinkimų tridienio diena, o pergalę beveik užtikrintai švęs valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija.
Teisę rinkti naująją valstybės Dūmą, kurią sudaro 450 narių, turi maždaug 110 milijonų šalies gyventojų.
Rinkimų nugalėtoja iš anksto laikomą „Vieningąją Rusiją“ prezidentas Vladimiras Putinas remia jau du dešimtmečius.
Šįsyk parlamento rinkimai vyksta net tris dienas. Valdžia taip nusprendė esą siekdama pažaboti COVID-19 plitimą, o opozicijos atstovai tvirtina, kad taip tik dar labiau išaugs sukčiavimo rinkimuose galimybės. Per pirmąsias dvi balsavimo dienas pasirodė pranešimų apie daugybę įvairių pažeidimų, sukčiavimo atvejų ir prievarta išgautų balsų.
Be to, šįkart rusai balsus gali atiduoti ir internetu – taip padarė ir pats V. Putinas. Planuojama, kad internetiniai balsai bus suskaičiuoti visai netrukus po rinkimų apylinkių užsidarymo.
Nors „Vieningoji Rusija“ siekia išsaugoti šiuo metu turimą absoliučią daugumą, Komunistų partija irgi tikisi atsiriekti tam tikrą balsų dalį dėl augančio gyventojų nepasitenkinimo Kremliaus politika.
Opozicijos atstovai iš šių parlamentų rinkimų buvo praktiškai pašalinti.
Visi Kremliaus remti gubernatoriai perrinkti dar vienai kadencijai. EPA – ELTA nuotr.
Per vietos valdžios rinkimus Rusijoje pergalę šventė visi Kremliaus partijos remiami gubernatoriai. Visuose 18 regionų daugiausiai balsų iškovojo „Vieningosios Rusijos“ palaikomi kandidatai, pirmadienį pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“. Dageliu atvejų perrinkimo siekė kandidatai, priklausantys valdančiajai partijai.
Antrojo rinkimų rato nebus. Kremliui gubernatorių rinkimai buvo ypač svarbūs, nes Maskva per regionų vadovus tiesiogiai daro įtaką politikai atskirose šalies dalyse.
Milijonai žmonių turėjo teisę dalyvauti tris dienas trukusiame balsavime visuose Rusijos regionuose. Buvo renkami gubernatoriai, miestų valdžios atstovai, merai ir atskiri Valstybės Dūmos Maskvoje deputatai, kurių postai atsilaisvino dėl įvairių priežasčių. „Vieningoji Rusija“, vietos rinkimų komisijų duomenimis, daugiausiai apgynė savo daugumą.
Tačiau „Vieningoji Rusija“ nebėra stipriausia jėga Sibiro didmiesčių Novosibirsko ir Tomsko parlamentuose. Tomske partija surinko 24,47 proc. balsų. Tai atitinka 11 mandatų iš 37. Novosibirske partija laimėjo 44 proc. vietų, pranešė agentūra „Interfax“.
Visoje šalyje rinkimus temdė kaltinimai klastojimu. Nepriklausomi stebėtojai kalbėjo apie daugiau kaip 1 000 pranešimų apie galimus pažeidimus.
Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos rytuose esančiame Chabarovsko mieste apie 8 tūkst. žmonių šeštadienį išėjo į gatves, reikalaudami teisingumo sulaikytam krašto gubernatoriui ir teismo datos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo šalininkams.
„Putino gauja turi būti patraukta teisman“, – toks užrašas puikavosi ant vieno protestuotojo nešamo plakato. Kiti šūkavo „Putinas pavogė mūsų gubernatorių“.
Tai jau devintasis protestų savaitgalis iš eilės – taip reaguojama į buvusio krašto gubernatoriaus Sergejaus Furgalo suėmimą. Jis Maskvoje greičiausiai bus kalinamas iki gruodžio. Tyrėjai jį kaltina prieš 15 metų bendrininkavus dviejuose nužudymuose.
Tačiau protestuotojai teigia, kad šie kaltinimai yra išgalvoti, o S. Furgalas iš posto buvo pašalintas todėl, nes nepriklauso V. Putino partijai „Vieningoji Rusija“. Jo paties liberalų demokratų partija yra laikoma lojalia Kremliui, tačiau prieš dvejus metus vykusiuose gubernatoriaus rinkimuose ji netikėtai sutriuškino „Vieningąją Rusiją“.
Dauguma protestuotojų reikalauja mažesnio Kremliaus kišimosi į vietos reikalus.
Vietos pareigūnų teigimu, į gatves tądien išėjo mažiau nei 1 tūkst. žmonių. Protestai piko metu pritraukdavo po 85 tūkst. demonstrantų. Tai – didžiausi protestai regione per kelis dešimtmečius.
Rusijos vyriausybė teigia esanti patenkinta Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ pasirodymu vietos valdžios rinkimuose. „Partija užsitiktino vadovvaimą ir lieka lyderiaujančia politine jėga“, – iš karto po to, kai buvo paskelbti pirmieji rinkimų regionuose rezultatai, pareiškė vyriausybės ir partijos vadovas Dmitrijus Medvedevas.
Patikimų rezultatų tikimasi tik pirmadienį. Tačiau, anot Rinkimų komisijos, partija, remiantis pirmaisiais skaičiavimais, daugelyje regionų gavo balsų daugumą iš išsaugojo savo vadovaujančias pozicijas.
Sostinėje Maskvoje balsų skaičiavimas užsitęsė. „Vieningoji Rusija“ 12 mln. gyventojų turinčiame mieste gali patirti didelių nuostolių, skelbia radijo stotis „Echo Moskvy“. Pirmiausiai gerų rezultatų čia gali tikėtis komunistai. Vieną geriausių savo istorijoje rezultatų gali pasiekti ir liberali partija „Jabloko“.
XXX
Remiantis naujausiais Rinkimų komisijos duomenimis, Kremliaus partija daugumoje regionų apgynė savo mandatų daugumą.
Maskvos taryboje valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ turės 25 mandatus iš 45, pirmadienio rytą pranešė agentūra „Interfax“. Dešimtims opozicijos kandidatų sostinėje nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Todėl jie ragino piliečius „balsuoti apsukriai“ – rinkti bet ką, tik ne Kremliaus partijos kandidatą.
Du „Vieningosios Rusijos“ atstovai neteko savo mandatų. Maskvos taryboje tris vietas iškovojo nuosaikios opozicinės partijos „Jabloko“ atstovai. Tarp jų yra žinomas politikas Sergejus Mitrochinas, kuris teisme išsikovojo galimybę dalyvauti rinkimuose. Likę deputatai priklauso komunistams ir kitoms sistemai ištikimoms partijoms.
Kremliui ypač svarbiuose gubernatorių rinkimuose valdžios aparato kandidatai visur iškovojo pergales. Dėl gyventojų nepasitenkinimo ekonomine situacija šalyje apklausos kai kur prognozavo didelius nuostolius Kremliaus partijai. Chabarovsko regione partija gavo tik 12,51 proc. balsų ir liko trečia po ultranacionalistinės Liberaldemokratų partijos ir komunistų.
Vietos valdžios rinkimai Rusijoje buvo laikomi svarbiu išbandymu Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir valdančiajai partijai. Balsuoti rinkimuose teisę turėjo 56 mln. rinkėjų. Kai kuriuose regionuose rinkėjų aktyvumas buvo žemas. Maskvoje jis siekė 21,63 proc., panašus kaip 2014-aisiais.
Rusijos federalinė ryšių priežiūros tarnyba („Roskomnadzor“) apkaltino JAV interneto milžines „Google“ ir „Facebook“ įsikišimu į sekmadienį vykusius Rusijos savivaldybių rinkimus.
Pasak „Roskomnadzor“, „Google“ ir „Facebook“ pažeidė Rusijos įstatymus, draudžiančius rinkimų metų skelbti politinę reklamą.
„Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip kišimasis į Rusijos suverenius reikalus ir trukdymas demokratiniams rinkimams“, – sakoma „Roskomnadzor“ pranešime.
Rusijoje sekmadienį vyko savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, paženklinti iki rinkimų vykusių opozicijos protestų banga.
Vietos valdžios rinkimai Rusijoje laikomi svarbiu išbandymu Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“.
Apklausos Kremliaus partijai prognozavo didelius nuostolius, nes daug žmonių labai nepatenkinti ekonomine padėtimi šalyje.
Balsuoti rinkimuose teisę turėjo 56 mln. rinkėjų. Kai kuriuose regionuose rinkėjų aktyvumas buvo itin žemas.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Austrijos federalinė konstitucijos gynimo ir kovos su terorizmu žinyba (kontržvalgyba) izoliuota nuo kontaktų su Vakarų specialiųjų tarnybų atstovais dėl vienos iš valdančiųjų partijų – Austrijos laisvės partijos – bendradarbiavimo su Rusija, rašo Austrijos laikraštis „Standard“.
Pasak leidinio šaltinių, Austrijos kontržvalgyba atkirsta nuo keitimosi informacija su kitomis Europos specialiosiomis tarnybomis. Kontaktus su Viena šios žinybos linija pirmiausia nutraukė Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų žvalgybos žinybos. Kaip pažymi „Standard“, didžiausia kliūtis Austrijos specialiosios tarnybos bendradarbiavimui Europoje yra Austrijos laisvės partijos atėjimas į valdžią. 2016 metų pabaigoje ši partija pasirašė sutartį su „Vieningąja Rusija“ dėl bendrų konsultacijų aktualiais klausimais.
Austrijos karinių pajėgų antsiuvas. EPA – ELTA nuotr. Austrijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios Federalinės konstitucijos gynimo ir kovos su terorizmu žinybos direktorius Peteris Gridlingas laikraščiui pareiškė, kad jo žinyba tebėra Europos šalių specialiųjų tarnybų susivienijimo narė ir dalyvauja keičiantis informacija.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas importuoja ne tik iš Rusijos trąšų gamintojų „Phos Agro“ ir „Acron“ – LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į Lietuvą keliauja ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės bičiulių, stačiusių Krymo tiltą, trąšos.
Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R. Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.
„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.
Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A. Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.
Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.
„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.
„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „Agricultural Minerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.
Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.
Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati-Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.
R. Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A. Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.
„Nežinau, aišku, nežinau, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“
R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A. Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.
„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau… Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Be to, R. Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“
Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R. Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“
Apie trąšų importą iš A. Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.
O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“
Tiek A. Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V. Putino bičiuliais. Su V. Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.
2000 m., kai V. Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A. Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V. Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.
Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A. Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
A. Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A. Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.
Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.
Taigi sankcijomis baudžiamas A. Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.
Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V. Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso Dmitrijui Mazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.
Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D. Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.
D. Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, be kita ko, rašoma LRT tyrime.
Prorusiška „Santarvės“ partija rinkimuose į Latvijos parlamentą surinko daugiausiai balsų, aplenkdama populistus, su kuriais gali sudaryti koaliciją. Šeštadienį įvykusius rinkimus sutepė į šalyje populiariausią socialinį tinklą įsilaužę programišiai, kurie paskelbė prorusišką žinutę.
„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos – „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai – atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.
„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, – žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.
Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.
Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas – penktas su 11,03 proc. balsų.
Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.
Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.
Latvija – arčiausia mums šalis visomis prasmėmis, labai panaši kalba, valstybės dydis, santvarka, keleto paskutinių šimtmečių istorinė patirtis.
Tačiau taip jau susiklostė, kad apie šią šalį Lietuvoje žinome labai nedaug. Galima drąsiai teigti, kad nebus daug lietuvių, kurie galėtų įvardinti dabartinį Latvijos prezidentą, ministrą pirmininką ar parlamento vadovą. Nė kiek nebūtų geriau, jei paklaustume, kiek žmonių Lietuvoje žino šiuolaikinės Latvijos muzikos atstovus, naujausius kino filmus, o tuo labiau politines peripetijas.
Sunku pasakyti, kas dėl to kaltas, gal mūsų žmonių žingeidumo trūkumas, gal visuomenės inercinė orientacija į kitas kaimynines valstybes, gal abejinga žiniasklaida, kuri beveik nenušviečia naujienų iš šiaurinio vektoriaus valstybių. Kaip visada, vieno kaltininko nerasime, kalta visuma, bet labai keista, kad nei viena kabelinės televizijos paslaugas teikianti įmonė nesiūlo latviškų kanalų. Jos pertekusios propagandiniais Rusijos kanalais, kurių siūlo ne vieną ir net ne dešimt, jos nemokamai į rinkinius kiša Lenkijos kanalus, baltarusiškus, ukrainietiškus, vokiškus, angliškus ir prancūziškus, tačiau tik ne latviškus.
Panaši situacija ir dėl mūsų televizijų ir radijo žinių laidų bei pagrindinių internetinių žinių portalų, ten pilna žinių iš Vakarų Europos, Amerikos, Artimųjų Rytų ir daugybės kitų regionų. Tačiau daug didesnė tikimybė, kad sužinosite naujienas iš kokios nedidelės valstybės Afrikoje, nei Latvijoje.
Latvijos herbas
Šiuo atveju tikriausiai reiktų pagirti Latvijos žiniasklaidą, kurioje tikrai netrūksta žinių iš Lietuvos. Latvijos nacionalinės televizijos laidoje „Panorama“ beveik kiekvieną dieną galime išvysti bent naujieną iš Lietuvos, jei tai nebus reportažas, tai bent bėgančioje eilutėje bus kas nors pateikta iš Lietuvos aktualijų.
Aišku, galima būtų pagalvoti, kad Lietuva tokia įdomi ir dinamiška valstybė, kad kaimynams net norint nepavyktų nutylėti tas įdomias ir dėmesį prikaustančias naujienas, kurios kasdien nutinka Lietuvoje. Bet greičiausiai tai nebūtų tiesa, Latvija tikrai ne mažiau dinamiška ir įdomi šalis, apie kurią lietuviams reiktų žinoti ne mažiau, nei latviams apie Lietuvą.
Taigi pamėginkime šiek tiek praskleisti paslapties skraistę ir pažvelgti, kuo dabar kvėpuoja mūsų šiauriniai broliukai.
Politikos aktualijos: audringi savivaldos rinkimai
2017 metų birželio pradžioje Latvijoje vyko rinkimai į vietinių savivaldybių tarybas. Nors visame pasaulyje savivaldybių valdžia daugiausiai sprendžia ūkines miestų ir rajonų problemas, bet daugelyje šalių tai tampa tam tikromis politinių partijų treniruotėmis prieš parlamento rinkimus. Kiekvieną kartą mes tokią aiškią iliustraciją matome Lietuvoje, panašiai viskas vyko ir Latvijoje. Nupiešti aiškų Latvijos politinių jėgų paveikslą reiktų daug laiko ir tikrai neužtektų vieno ar keleto straipsnių, gal neužtektų net storos knygos.
Tačiau pamėginkime perprasti bent porą paskutiniu metu įtakingiausių politinių jėgų, kurios laimėjo daugiausiai mandatų paskutiniuose savivaldos rinkimuose, kokias vertybes jos atstovauja ir su kuo galima būtų jas lyginti Lietuvoje.
Daugiausiai balsų šiuose rinkimuose laimėjo partija, kurios pavadinimas labai ilgas ir painus: Nacionalinis aljansas “Viskas Latvijai!” – “Tėvynei ir Laisvei!/JLNN”. (Nacionālā apvienība „Visu Latvijai!” – „Tēvzemei un Brīvībai/LNNK”). Tai yra tautiška, konservatyvi partija, kuri susideda iš visų pagrindinių tautinių partijų, kurios 2010 metais galutinai susivienijo į vieningą už dešiniasiasias konservatyvias politikos vertybes pasisakantį junginį. Ši partija kasmet tampa vis įtakingesnė, dabartinėje koalicinėje vyriausybėje jai priklauso 3 ministrų postai – kultūros ministrė Dacė Melnbardė, teisingumo Dzintaras Rasnačas vidaus ir regioninių reikalų – Kasparas Gerhardas. Jų partijos narė yra ir antra pagal svarbumą valstybės pareigūnė – Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė, taip pat jiems priklauso vienas iš aštuonių Latvijos atstovų Europos parlamente Robertas Zylė, jų merai valdo 6 savivaldybes ir dar 50 –yje savivaldybių ši partija turi savo atstovus.
Valdančioje koalicijoje ši politinė jėga yra jau trečią kadenciją, tačiau ne kartą jų ministrai turėjo palikti postus dėl savo politinių principų ir išpažįstamų vertybių. Tiesioginės šios partijos atitikmens Lietuvos politikoje nėra, tačiau dalinai jos vertybes Lietuvoje atstovauja dešinysis TS-LKD sparnas (talibai), kai kurie Tvarkos ir teisingumo ir LVŽS astovai. Pagal savo ideologiją ši partija būtų artimiausia nepatekusioms į Lietuvos parlamentą “Jaunosios Lietuvos” partijai ir Tautininkų sąjungai.
Vienas įdomesnių skandalų, vykusių rinkiminės kampanijos metu Latvijoje – tai visame pasaulyje išgarsėjusio asmens, dokumentinio filmo „Soviet story“ režisieriaus Edvino Šnuorės pasisakymas, dėl kurio oponentai kreipėsi į visas Latvijos teisėsaugos institucijas, o šioms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo kreiptasi ir į Rusijos federacijos generalinę prokuratūrą.
Pačioje rinkiminės kampanijos finišo tiesiojoje 2017 metų gegužės antroje pusėje Nacionalinio Aljanso laikraštyje buvo išspausdinta trumpa parlamentaro Edvino Šnuorės žinutė rinkėjams „Už latvišką Latviją“, kurioje jis citavo prieškario Latvijos socialinių reikalų ministrą Adolfą Beržinį: „Jei mes įleisim rusišką utėlę į kailinius, iškrapštyti ją iš ten bus labai sunku.“
Prie jos pridėjo savo interpretaciją „Ir iš tikrųjų mes matome, kad sovietiniu laikotarpiu atvykę į šalį rusakalbiai, nors nuolatos keikia Latviją, bet iš jos neišvyksta…“ To užteko, kad šalyje kiltų skandalas, visokio plauko rusakalbių „teisių gynėjai“ išsitraukė nuvalkiotą nacizmo ir fašizmo kortą ir pradėjo ja mosuoti.
Liūdnai pagarsėjusio referendumo dėl Latvijos konstitucijos pakeitimo, kuris turėjo įteisinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą, organizatorius Vladimiras Lindermanas kreipėsi į Latvijos prokuratūrą dėl tautinės nesantaikos kurstymo. Žurnalistams jis teigė, kad Edvino Šnuorės pareiškimas jam tiesiogiai asocijuojasi su žymiąją Jozefo Gebelso fraze, kad „žydų, kaip ir utėlių naikinimas, tai ne ideologinis, o higienos klausimas“.
Latvijos teisėsaugai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, žymus rusų klapčiukas kreipėsi su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Edvinui Šnuorei į Rusijos Federacijos prokuratūrą. Beje, lietuviams turėtų būti įdomu, kad ponas Vladimiras Lindermanas bendrauja su Lietuvoje už sausio 13-osios aukų šmeižimą nuteistu veikėju Algirdu Paleckiu, organizuoja bendras akcijas ir konferencijas su liūdnai pagarsėjusiu Efraimu Zurofu.
Antra pagal laimėtų vietų skaičių savivaldos rinkimuose partija yra Santarvės centras (Saskaņas Centrs), paskutiniuose rinkimuose pasivadinęs Santarvė, socialdemokratinė partija (Saskaņa sociāldemokrātiskā partija). Šios partijos atstovas Nilas Ušakovas jau aštuonis metus yra Rygos meras, jai priklauso 1 iš 8 Latvijos Europos parlamento narių Anrejus Mamikinas.
Tai atvirai prorusiška partija, kuri Lietuvoje artimiausia būtų Lenkų rinkimų akcijai ir neparlamentinei marginalinei Liaudies partijai. Su Lenkų rinkimų akciją šią partiją galima lyginti dėl tautinės nesantaikos kurstymo, reikalaujant ypatingų sąlygų sovietiniu laikotarpiu atvykusiems kolonistams ir jų palikuonims, bendradarbiavimo su atvirai prokremliškomis visuomeninėmis organizacijomis ir veikėjais, sovietinių švenčių, tokių kaip “Pergalės diena” organizavimu, koloradinės juostelės simbolikos naudojimo ir panašiai.
Absoliuti dauguma šios partijos atstovų prastai moka valstybinę kalbą, reikalauja įteisinti rusų kalbą kaip antrą valstybinę, aršiai kovoja už rusakalbių mokyklų ir darželių išlikimą. Ši partija dažnai spekuliuoja socialine tematika, kadangi prie jos prisijungus neįtakinga Latvijos socialdemokratų partija, kartais rinkimuose naudojamas ir šis pavadinimas, ypač rajonuose, kur daug etninių latvių ir mažiau kolonistų ir jų palikuonių, arba tiesiog sudaromas koalicinis sąrašas, kad būtų matomas ir girdimas socialdemokratų terminas.
Tai irgi labai panašu į Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kuri dabar pradėjo dengtis “Krikščioniškų šeimų sąjungos” vardu. 2009 metais ši partija, kaip ir kažkada Kazimiros Prunskienės įkurta Lietuvos liaudies partija, pasirašė oficialią bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino vadovaujama Rusijos partija “Vieningoji Rusija” (“Jedinaja Rosija”).
Įtakingiausia “Santarvės centro” partija yra stipriai nutautėjimo ir skurdo paliestuose Latgalos rajonuose, Rygoje ir didesniuose šalies miestuose – Daugpilyje, Venspilyje, Liepojoje, tose vietose, kur sovietmečiu privažiavo daug kolonistų ir etninių latvių procentas mažesnis.
Rygoje ji iki šių rinkimų rinkdavo daugiau nei 50 proc. balsų ir tam, kad galėtų šeimininkauti Latvijos sostinėje, jai net nereikėjo formuoti koalicijos, balsų užtekdavo ir svarbiausiems sprendimams priimti ir merą išrinkti (Latvijoje merai renkami savivaldybių tarybų).
Šiemet pirmą kartą iki daugumos Rygoje šiai partijai balsų pritrūko. Parlamente partija visada gauna daugiau nei 20 proc. balsų, o kartais ir daugiau nei 30 proc., bet niekada nėra buvusi valdančiojoje koalicijoje, nes latviškos partijos, nežiūrint jų politinių krypčių, skirtingai nei Lietuvos partijos, parlamente su kolonistais į koalicijas neina.
Galime pasidžiaugti, kad nors ši partija išlieka stipri ir įtakinga regioninėje politikoje, jos įtaka valstybės politikai yra minimali, o rinkimų rezultatai turi tendencija prastėti.
Visuotinis Latvijos šeimos gydytojų streikas
Kaip jau buvo minėta ankščiau, su latviais esame labai panašūs ir ne tik kilme, kultūra ir istorija, bet ir dabartinėmis problemomis, su kuriomis susiduria mūsų visuomenės ir valstybės. Medicina – tai iššūkis net ir išsivysčiusioms, turtingoms valstybėms, o ką jau kalbėti apie varganas postsovietines šalis. Ne išimtis ir Latvija, problemos tos pačios, kaip ir Lietuvoje – tragiškai maži atlyginimai, dėl kurių didelė dalis medikų emigruoja, o likusieji turi dirbti su daug didesniu krūviu ir dar klausytis nuolatinių nepatenkintų eilėmis pacientų piktinimosi.
Kita problema – nuolatinis lėšų plovimas diegiant elektroninę sveikatos priežiūros sistemą, kuri vietoje to, kad padėtų gydytojui operatyviau ir paprasčiau atlikti darbą, labai komplikuoja jį. Gydytojui faktiškai nebelieka laiko ligonio apžiūrai, nes nuolatos stringančios, netobulos programos duomenų pildymas atima daugiau laiko, nei jo skirta vieno ligonio priėmimui.
Nors Lietuvoje problemos identiškos, o Sveikatos apsaugos ministras didžiąją laiko dalį skiria kovai su alkoholio vėjo malūnais, padėtis daug ramesnė – gydytojai tyliai emigruoja, o gydytojų profesinės sąjungos nebylios arba jų balsas neprasimuša į viešąją erdvę.
Latvijoje viena labiausiai apkrautų, bet mažiausiai apmokamų medikų dalis – šeimos gydytojai ryžosi pačiam radikaliausiam sprendimui – neterminuotam streikui. Lietuvoje tikriausiai rimtesnio streiko nebuvo po to, kai teismai pripažino alų – strategine šalies preke ir uždraudė alaus gamyklų darbininkams streikuoti, parodomasis mokytojų streikas tikriausiai nesiskaito, nes nebuvo visuotinis ir faktiškai jokių rezultatų nepasiekė.
Taigi, kai Latvijos gydytojams trūko kantrybė, jie liepos 3-ą dieną, 12 valandą dienos pradėjo neterminuotą šeimos gydytojų streiką. Streiko metu gydytojai teikia tik būtiniausią pagalbą ir neatlieka savo įprastinių funkcijų, tuo sukeldami didelių nepatogumų pacientams. Gydytojų reikalavimai drąsūs, bet realūs, jie prašo, kad vyriausybė raštu įsipareigotų tris metus kelti gydytojų atlyginimų koeficientą: 2018 metais 30 proc., 2019 dar 30 proc. ir 2020 dar 30 proc.
Kitas reikalavimas – išplėsti gydytojų paslaugų, už kurias mokami pinigai skaičių, tuo irgi šiek tiek pakeliant skurdžius atlyginimus. Dar vienas reikalavimas – sustabdyti Latvijos šeimos gydytojams daromą spaudimą privalomai naudotis nuolatos stringančia ir nepatikima e-sveikatos (e-veseliba) programa tol, kol ši nepradės veikti greitai, efektyviai ir nepriekaištingai.
Pradžioje į streiką reagavusi gana vangiai po pirmos savaitės vyriausybė pradėjo žiūrėti rimčiau, sveikatos apsaugos ministrė netgi atšaukė savo atostogas, kad galėtų vadovauti deryboms.
Derybos davė šiokių tokių vaisių – po beveik savaitę trukusio streiko, gydytojai pakeitė streiko formą. Streikas tęsis iki spalio mėnesio arba iki tol, kol bus susitarta dėl gydytojų reikalavimų patenkinimo.
Julius Panka. Šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo laikotarpiu šeimos gydytojai priiminės po ne daugiau kaip 20 pacientų per dieną, visai nevykdys nemokamų profilaktinių priemonių suaugusiems ir nesinaudos e-sveikatos kompiuterine sistema. Streikas jau dabar pakenkė Latvijos sveikatos sistemai, nes streikuodami šeimos gydytojai išrašo daug mažiau nukreipimų pas gydytojus specialistus, o šie nėra pilnai apkrauti, nors ankščiau tam, kad pas juos patektų, ligoniui tekdavo palaukti ne vieną savaitę. Latvijos šeimos gydytojai sako, kad prarasti neturi ko, ir streiką tęsia, kol valstybė patenkins jų reikalavimus.
Jei byrant sovietų imperijai trys Baltijos sesės nebūtų buvusios drauge – neaišku ar būtų pavykę taip lengvai išsprūsti iš Blogio imperijos gniaužtų. Vertinkime bendrą istoriją, neignoruokime bendrų pasiekimų ir domėkimės visų Baltijos šalių kasdienybe, gal ne tik praturtinsime savo žinių bagažą, bet ir pasimokysime iš kaimynų klaidų, kad patys jų nekartotume.
Jaunos rusės seka paskutinius dvelktelėjimus nuo podiumų, bet politinio elito atstovės tvirtai ištikimos purioms šukuosenoms, pakeltiems pečiams ir plaukų geliui, rašo „The Daily Beast” korespondentė Ana Nemcova.
Žurnalistė aprašo „vieną iš seniausių Maskvoje grožio salonų Sadovo-Triumfalnaja gatvėje, kuriame lankosi valdininkės ir deputatės. „Apkūnios, išsipusčiusios moterys, pasipuošusios masyviomis brangenybėmis, sėdi tarsi statulos, kol jų plaukus dažo, džiovina, sušukuoja aukštyn ir sutvirtina laku. Populiariausias pageidavimas: „Prašom man aukštą šukuoseną, purią“, – sakoma straipsnyje.
Rusijos parlamentas pirmuoju svarstymu pritarė ženkliam piniginių baudų sugriežtinimui nesankcionuotų protestų dalyviams. Didžiausia galima bauda nuo šiol gali būti triskart didesnė nei vidutinė metinė alga Rusijoje.
Už atitinkamą valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlymą balsavo 236 Dūmos deputatai, 207 buvo prieš. Prieštaringai vertinamas projektas pirmuoju svarstymu priimtas tik valdančiosios partijos nariams pažadėjus antruoju svarstymu bausmes vėl šiek tiek sumažinti.
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas oficialiai, viešai pareiškė, kad po inauguracijos į šalies prezidento postą atsisakys partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininko pareigų. “Vieningosios partijos” vadovu jis iš karto pasiūlė dabartinį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą.
“Po inauguracijos, kuri turėtų vykti šių metų gegužės 7 dieną, manau bus teisinga atsisakyti partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininko pareigų”, – sakė V. Putinas per susitikimą su šios partijos vadovybe.
Pagrindinė savaitės politinė naujiena – premjerą Putiną aistruoliai nušvilpė per Jemeljanenkos ir Monsono susirėmimą.
Pati kova buvo sumanyta kaip gigantiškas piaras – „Vieningosios Rusijos“ („Jedinaja Rosija“) akcija, visur buvo štai tos spalvos, kautynių metu aistruoliams nuolat vietoj Jemeljanenkos rodė Putiną, o vis dėlto jie lyg ir ne į Putiną žiūrėti ruošėsi.
Reikėjo Vladimirui Vladimirovičiui kaip prezidentui eiti į priėmimą pas patriarchą Kirilą, ten jų tikrai nebūtų nušvilpę. Reikia pasakyti, kad tai, kas atsitiko, visai buvo įmanoma numatyti, nes saugumo priemonės pasirodant premjerui žinomos.
Spalio 17-ąją Rusijos televizija NTV parodė išsamų interviu su dabartiniu Rusijos premjeru, būsimuoju prezidentu Vladimiru Putinu. Rusijos valdovą kalbino net trys Maskvoje akredituoti, rusiškai beveik be akcento kalbantys solidaus amžiaus užsienio žurnalistai.
Apart malonių klausimų V.Putinui jie pateikė ir keletą neva nepatogių. Pavyzdžiui, kodėl Maskvai staiga prireikė Eurazijos projekto, kodėl nuspręsta, jog V.Putinas, o ne Dmitrijus Medvedevas, sieks prezidento posto. Taip pat teirautasi, ar dabartinis šalies ministrų kabineto vadovas tiki pergale būsimuosiuose rinkimuose. Į vadinamuosius nepatogius klausimus, kurie, be abejo, buvo iš anksto suderinti, V.Putinas atsakė taip, tarsi būtų demokratas “iki kaulų smegenų”, nuoširdžiai susirūpinęs rusų nacijos ateitimi.
Padėtis Rusijoje vis labiau kaista. Nuo gruodžio 11 dienos Maskvoje ir Rusijos regionuose prasidėjo susirėmimai tarp slavų kilmės žmonių ir kaukaziečių. Gruodžio 11-ąją Maskvoje per susirėmimus sužeisti 36 žmonės, Peterburge – 9 žmonės, dar 4 žmonės sužeisti per susirėmimus Samaroje. Tą pačią dieną padegtos Maskvos srityje esančios dvi kaukaziečių valdomos kavinės.
Gruodžio 11-ąją milicijos ir specialiųjų pajėgų preigūnai Maskvoje suėmė per 1300 žmonių – tiek slavų, tiek kaukaziečių. Gruodžio 12 – 13 dienomis sužeisti dar 43 žmonės. Paaiškėjo ir skandalingi faktai – kad masinius neramumus kurstė ir prokremliško jaunimo judėjimo „Naši” judėjimo nariai, taip pat – ir faktinis „Naši” judėjimo lyderis V.Jekimenka. Prie susirėmimų kurstymo prisidėjo ir vienas iš pogrindinio, bet faktiskai valdžios remiamo fašistų klano lyderių – N.Diomuškinas.
