Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, gruodžio 25 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis penktadienį pareiškė, kad Vokietija siekia paversti Europos Sąjungą į federalinį „Vokietijos ketvirtąjį reichą“, praneša AFP.
Politikas interviu metu Lenkijos dienraščiui GPC sakė, kad kai kurioms valstybėms „nekelia entuziazmo perspektyva, kad ES pagrindu bus sukurtas Vokietijos ketvirtasis reichas“.
„Jeigu mes, lenkai, sutiktume su tokiu šių dienų pasidavimu – būtume žeminami įvairiais būdais“, – sakė Lenkijos vicepremjeras J. Kaczynskis.
Anot jo, ES Teisingumo Teismas naudojamas kaip „federalistinių idėjų instrumentas“.
Nesutarimai tarp Lenkijos ir ES tęsiasi jau ilgą laiką, ypač dėl teismų reformos, kurias PiS ėmėsi įgyvendinti dar 2015 m.
Šią savaitę ES paskelbė pradėsianti teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl ES teisės ignoravimo ir teismų nepriklausomumo pažeidimo.
Tuo metu Lenkija apkaltino ES dėl „biurokratinio centralizmo“.
Kai gruodžio mėnesį naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Varšuvoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad dabartinės Vokietijos valdžios parama ES federalizmui yra „pavojinga utopija“.
Ginklas
Berlynas, gruodžio 15 d. (ELTA). Vokietija trečiadienį išsiuntė du Rusijos diplomatus, Berlyno teismui įkalinus vyrą, 2019 metais Maskvos įsakymu Vokietijos žemėje nužudžiusį buvusį čečėnų vadą.
Naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė iškvietusi Maskvos ambasadorių, kad praneštų jam, jog, reaguodama į teismo sprendimą, Vokietija išsiunčia du Rusijos diplomatus.
„Ši žmogžudystė valstybės įsakymu, kaip šiandien nustatė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.
AFP-ELTA lapkričio 17-ąją pranešė, esą buvo surengtas Angelos Merkel ir Aliaksandro Lukašenkos pokalbis. Taigi – Baltarusijos prezidentas Lukašenka ir Vokietijos kanclerė Merkel trečiadienį telefonu susitarė, jog migrantų krizė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje turėtų būti aptarta Minsko ir Briuselio. Apie tai džiugiai raportavo Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.
Ką dar žinome apie šį pokalbį? Baltarusijos lyderis ir A. Merkel sutarė, kad problema bus analizuojama „pačiu aukščiausiu lygiu“. Taip įrodinėja valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama A. Lukašenkos spaudos tarnybą, bei pridurdama, esą „abiejų šalių pareigūnai nedelsiant pradės derybas.“
Tai, beje, jau antrasis šią savaitę kadenciją baigiančios Vokietijos lyderės ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo Baltarusijos vadovo pokalbis.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ką jis byloja, jei įvykiai klostosi būtent taip, kaip praneša žiniasklaida? Arba Vokietijos kanclerė A.Merkel visiškai prarado sveiką nuovoką, arba ji sąmoningai išduoda pagrindinius Europos Sąjungos principus. Ir vienu, ir kitu atveju turime bjaurų precedentą.
Reikia būti ypač dideliu kvailiu, kad nesuvoktum: oficialusis Minskas specialiai sukurpė nelegalių migrantų krizę prie Lenkijos ir Lietuvos sienos. A.Lukašenka siekia kelių tikslų: jis trokšta priverst Vakarus pripažinti jį teisėtu Baltarusijos vadovu, deda milžiniškas pastangas, kad būtų atšaktos ekonominės sankcijos, taip pat viliasi, kad bus pamiršti gausūs „žmogaus teisių pažeidimai“.
Kokie kiti Lukašenkos tikslai? Jis talkina Kremliui, mėginančiam atitraukti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos (galbūt V.Putinas vėl ruošiasi pulti Ukrainą). Neatmestina ir tai, kad skubama sukurti bendrą Rusijos – Baltarusijos valstybę. Ji ypač reikalinga V.Putinui, kad vėl formaliai galėtų tapti prezidentu – vadovautų iki gyvos galvos jau ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai. Bet, norint sulydyti Maskvą ir Minską į vieną darinį, reikia, kad Vakarai bent tyliai pripažintų A.Lukašenką esant teisėtu šalies vadovu.
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Žodžiu, pabėgėlių krizė prie Lietuvos ir Lenkijos sienų sukurpta specialiai – tegul išsigandę Vakarai puola maldauti Lukašenkos ir Putino atsisakyti provokacijų, o Maskva ir Minskas tuomet turės puikią progą reikalauti nuolaidų.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Būdami protingi ir principingi Vakarai privalėjo atsisakyti nuo skambučių, vizitų, flirtų, kol Putinas ir Lukašenka neatsiprašė. Briuselis, Berlynas, Paryžius, Roma, Briuselis, Strasbūras privalo taip konstruoti tarptautinius santykius, kad būtent Lukašenka su Putinu atisklauptų ant kelių. Bet Europos Sąjunga, deja, turi Angelą Merkel, kuri, vos tik kas nutinka, tuoj išsigąsta – puola skambinti į Maskvą ir Minską.
Taigi Lukašenkos – Putino tandemas pasiekė reikšmingą pergalę – pirmoji ant kelių atsiklaupė A.Merkel. Ji pademonstravo ne tik vakarietišką silpnumą, bet ir įžeidė Varšuvą su Vilniumi. Kodėl A.Merkel, prieš skambindama ponui Lukašenkai, nesiteikė atvykti į Varšuvą ir Vilnių konsultacijoms? Jei ES būtų normali sąjunga, Vokietijos kanclerė, prieš ieškodama kontaktų su Lukašenka ir Putinu, privalėjo paklausti lenkų ir lietuvių nuomonės. Ne telefonu paklausti, o atvykdama oficialaus vizito. Bet ji taip nepasielgė. Ji derybas su A.Lukašenka pradėjo mums už nugarų. Atvirai kalbant, mus išdavė, į mus nusispjovė. Kodėl ji taip elgiasi? Gal jau seniai pasirašyti susitarimai, kad, išėjusi į pensiją, ji taps vienos iš Rusijos naftos ar dujų kompanijos garbės pirmininke, konsultante? Gal ji žygiuoja Gerhardo Šrioderio pramintu keliu?
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
O jei A. Merkel nerūpi įsitrinti į Kremliaus kontroliuojamas dujų ir naftos kompanijas, tai kas – tada? Ponia įsivaizduoja esanti Europos gelbėtoja? Deja, tokie gelbėtojai sužlugdys Europą. Jei, iškilus krizei, galima nusispjauti į principą, jog su „diktatoriais ir teroristais nesiderama“, vadinasi, galima šnekučiuotis ne tik su A. Lukašenka. Leistina derėtis su visais – su Šiaurės Korėjos, Kinijos, Sirijos, Talibano, Islamo valstybės vadovais. Taip elgtis galima visoms ES narėms. Net ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Jokių taisyklių, jokių principų. Jei tik ekonomiškai naudinga – nuolaidžiauk, pataikauk?
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Lietuva dedasi esanti labai drąsi, principinga, sąžininga. Mes net Kiniją mokome, kaip jai privalu gyventi. Tad jei nebijome Pekino, bent sykį pastatykime į vietą savo sąjungininkę Vokietiją. Išsiųstoje į Berlyną griežtoje protesto notoje Lietuvos URM tegul nurodo: Vokietijos kancleriams, kokiai partijai jie bepriklausytų, privalu svarbius ginčus derinti su Vilniumi. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui privalu išsikviesti „ant kilimo“ Vokietijos ambasadorių ir deramai paauklėti: daugiau tokių kiaulysčių nepakęsime!
Taip turėtų būti. Bet taip, puikiai suprantu, – nebus. Neišdrįsime. Nes tokios europietiškos taisyklės. Lietuva joms, deja, aklai paklūsta. Kinijai akis draskyk, kiek tik nori, o štai Vokietija – šventa karvė. Lietuva pamiršusi posakį: „Viepatie, apsaugok mane nuo blogų draugų, nuo priešų aš ir pats apsisaugosiu”.
Laimė, ne visi – akli. Štai ką parašė šia tema Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) straipsnyje „Pasienio etika“ (BNS): „Tačiau didžiausiai nesėkmė yra geopolitinė. Vakarai lengvai galėtų spausti Baltarusijos režimą ir jo finansuotoją Kremlių. Tačiau jie renkasi šito nedaryti, nes pirkti rusiškas dujas, plauti pinigus, šykštėti lėšų gynybai ir skleisti antiamerikietiškas nuostatas yra lengviau ir populiariau. Rezultatas – kad Lenkija ir Baltijos šalys paliekamos ginti priešakinės linijos ir verčiamos priimti sunkius sprendimus, išvaduodamos nuo jų valstybes, besimėgaujančias šventeivišku neveiklumu. Tai yra gėdinga ir bailu.“
Už šį pareiškimą ponui Edvardui Lukasui – didžiausia pagarba.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vieši Vokietijoje, Achene
Prezidentė dalyvavo konferencijoje apie Europos ateitį ir Karolio Didžiojo apdovanojimo ceremonijoje, kurioje Politikos Oskaru vadinamas prizas įteiktas Rumunijos Prezidentui Klausui Iohanniui.
Tarptautiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu, seniausiu ir žinomiausiu, už darbą, atliktą Europos vienijimosi labui, Prezidentė D. Grybauskaitė buvo apdovanota prieš aštuonerius metus.
Informacijos šaltinis – Prezidentės Dalios grybauskaitės biuras
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Olafas Scholzas, centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, yra vienas įtakingiausių Vokietijos politikų, turintis kruopštaus, patikimo ir labai ambicingo žmogaus reputaciją.
Būdamas A. Merkel finansų ministras ir vicekancleris, jis palaikė glaudžius ryšius su kanclere ir netgi siekė įsitvirtinti kaip tikrasis jos politikos tęstinumo kandidatas, nors ir priklauso kitai partijai. Neseniai jis buvo nufotografuotas žurnalo „Sueddeutsche Zeitung“ viršeliui sunėręs rankas rombu.
Pakartojęs garsųjį A. Merkel gestą jis sukėlė varžovų iš A. Merkel CDU stovyklos nuostabą.
Dėl savo manieros kalbėti it automatas Šolcomatu („Scholzomat“) pravardžiuojamas O. Scholzas vargu ar išsiskyrė charizma prieš sekmadienio rinkimus. Tačiau, kitaip nei du pagrindiniai jo varžovai – Arminas Laschetas iš A. Merkel CDU-CSU aljanso ir Annalena Baerbock iš žaliųjų, – 63 metų politikas kampanijos kelyje sugebėjo išvengti gėdingų klaidų. Todėl dabar jis yra favoritas vadovauti kitai Vokietijos koalicinei vyriausybei.
Būdamas finansų ministras, O. Scholzas savo darbininkų partijoje įsitvirtino kaip konservatyvios fiskalinės drausmės šalininkas.
Atsargus požiūris
Nepaisant to, kad sutiko išjungti Vokietijos taip branginamą „skolų stabdį“, kad būtų užkirstas kelias žalingiems koronaviruso pandemijos padariniams, O. Scholzas primygtinai reikalavo iki 2023 metų grįžti prie šios politikos. „Visa tai brangiai atsieina, bet nieko nedaryti būtų dar brangiau“, – tuomet sakė jis.
Dėl savo atsargaus požiūrio O. Scholzas kartais atsidurdavo SPD paraštėse, liko nepastebėtas 2019 metais renkant partijos vadovą, kai pirmenybė buvo atiduota dviem palyginti nežinomiems kairiesiems. Tačiau per rinkimų kampaniją jis laikėsi pavyzdinės SPD politikos, remdamas planuojamą turto mokestį ir minimalios algos didinimą.
Nepaisant to, kad O. Scholzas pasisako už griežtą Vokietijos fiskalinę drausmę, būdamas Hamburgo meras nuo 2011 iki 2018 m., jis plačiai atvėrė piniginę miesto koncertų salei „Elbphilharmonie“ finansuoti. O. Scholzas, kurio šūkis yra „Galiu dalinti tik tai, ką turiu“, teisino šias išlaidas tuo, kad miesto finansai sveiki.
Gimęs šiauriniame Osnabriuko mieste, paauglystėje O. Scholzas įstojo į SPD. Jį žavėjo kairesni idealai, bet netrukus jis pasirinko labiau centristinį kursą. Baigęs teisininko, kurio specializacija – darbo reikalai, studijas, 1998 m. O. Scholzas buvo išrinktas į nacionalinį parlamentą. Tais pačiais metais jis vedė kolegę SPD politikę Brittą Ernst.
„Ne itin emocingas“
2002–2004 m. būdamas SPD generalinis sekretorius jis ir užsidirbo „automato“ pravardę, sausai, bet nenuilstamai gindamas nepopuliarias jo garbinamo tuomečio kanclerio Gerhardo Schroederio darbo reformas.
Būdamas pirmosios A. Merkel koalicinės vyriausybės darbo ministras 2007–2009 m. O. Scholzas padėjo išvengti masinių atleidimų per finansų krizę, įtikinęs įmones sutrumpinti darbo valandas, valstybei prisidedant prie atlyginimų, – tokia politika buvo kartojama ir per pandemiją.
Beveik dešimtmetį buvęs SPD vadovo pavaduotojas O. Scholzas taip pat palaiko gilesnę euro zonos integraciją ir didesnį Vokietijos įnašą į Europos Sąjungos biudžetą po „Brexito“.
O. Scholzas ir pats prisipažįsta „nesąs pernelyg emocingas politikoje“. Tačiau jo ramus elgesys padėjo jam išgyventi neramius laikus, kai jis dirbo finansų ministru, įskaitant ir „Wirecard“ sukčiavimo skandalą.
„Wirecard“, kadaise buvusi kylanti Vokietijos finansų technologijų žvaigždė, pernai pranešė apie bankrotą, tai buvo vadinama didžiausiu Vokietijos pokario apskaitos skandalu. Visai neseniai O. Scholzas sulaukė kritikos dėl įtarimų, kad jo Finansų ministerijai pavaldi kovos su pinigų plovimu institucija nepranešė atitinkamoms institucijoms apie galimus pažeidimus. Tačiau kai per televizijos diskusijas A. Laschetas užpuolė jį dėl pinigų plovimo, O. Scholzas išliko visiškai ramus ir tik kelis kartus trumpai jį pertraukė kaltindamas „faktų iškraipymu“.
Greitoje apklausoje po 90 minučių trukusių diskusijų žiūrovai paskelbė O. Scholzą nugalėtoju.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį pareiškė solidarumą Prancūzijai dėl žlugusios povandeninių laivų pardavimo sutarties su Australija.
„Suprantu mūsų draugų iš Prancūzijos pyktį“, – žurnalistams Jungtinėse Tautose (JT) sakė H. Maasas.
„Tai, kas buvo nuspręsta, ir kaip dėl to buvo nuspręsta, suerzino ir nuvylė ne tik Prancūziją“, – pridūrė ministras.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Nauja ataskaita, grindžiama 12-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių atlikta apklausa, rodo, kad kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra labai gerbiama ir kad pasaulyje būtų buvę daugiau konfliktų, jei ji nebūtų ėjusi pareigų.
Apklausa, kurią atliko Europos užsienio reikalų taryba (ECFR), rodo, kad gerokai daugiau nei trečdalis europiečių pageidauja daugiau Vokietijos lyderystės Europos Sąjungoje.
36 proc. apklaustųjų teigė, kad pasitiki Vokietija dėl ekonomikos ir finansų politikos, 35 proc. pasitiki Vokietija ginant žmogaus teises.
Pati A. Merkel tebėra labai gerbiama, nepaisant griežtų taupymo priemonių, kurių ji ėmėsi po 2008 m. finansų krizės, ir to, kaip ji tvarkėsi su 2015 m. pabėgėlių krize.
Ataskaitoje teigiama, kad ES piliečiai mano, jog tarptautinių konfliktų būtų buvę daugiau, jei A. Merkel nebūtų buvusi kanclerė, – ši nuomonė stipriausia Ispanijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Ir ji laikoma stipria potencialia kandidate į ES prezidentės pareigas ateityje, nes yra vertinama kaip vienijanti jėga.
ECFR ataskaitoje „Anapus merkelizmo: ko europiečiai tikisi iš Vokietijos po rinkimų“ teigiama, kad kita Vokietijos vyriausybė turės pateikti aiškių idėjų, kaip apginti teisinės valstybės principą ES. Ji taip pat turės sunkiai dirbti, kad išsaugotų pasitikėjimą, kurį Vokietija pelnė A. Merkel valdymo eroje.
ECFR apklausa apėmė 12 ES valstybių narių, turinčių iš viso 300 mln. gyventojų ir generuojančių 80 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas nemano, kad ateinančiomis dienomis iš Kabulo oro uosto į saugią vietą bus galima nugabenti visus išvykti norinčius afganistaniečius. „Per likusias šios karinės evakuacijos akcijos dienas mums nepavyks išskraidinti visų, – teigė jis antradienį stočiai „Bild TV“. – Sąžininga yra tai pasakyti“.
Net jei tarptautinė misija Kabulo oro uoste bus pratęsta po rugpjūčio 31 dienos, anot H. Maaso, negalės būti išskraidinti visi žmonės, kurie to nori. Esą reikia apsvarstyti, kiek laiko gali būti garantuotas pajėgų vietoje ir išskristi norinčių žmonių saugumas. „Tai labai, labai sunkus klausimas“, – kalbėjo ministras.
„Todėl dabar kartu su JAV ir Didžiąja Britanija pradėjome galvoti, kaip žmonės gali būti išgabenti iš Afganistano ir pasibaigus karinei evakuacijai“, – sakė H. Maasas. Karinės evakuacijos pabaiga esą negali reikšti galimybės žmonėms palikti šalį pabaigos.
„Tam reikia eiti keliu, kuriuo nenori eiti“, – sakė H. Maasas, turėdamas omenyje derybas su radikaliu islamo Talibanu.
Talibai pagrasino „padariniais“, jei JAV, kaip numatyta, neišves visų savo karių iki rugpjūčio 31 dienos.
Merkel Angela ir Zelenskis Volodymiras. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina mano, kad netrukus baigiamas statyti dujotiekis „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos bus transportuojamos į Europą, yra „pavojingas geopolitinis ginklas“, sekmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis kalbėjo Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri inicijavo dujotiekio, sukėlusio didelį pasipriešinimą iš Rusijos kaimynių Ukrainos, Lenkijos bei Baltijos šalių, tiesimą.
12 mlrd. dolerių vertės dujotiekis, einantis Baltijos jūros dugnu, padvigubins Rusijos gamtinių dujų tiekimą į Vokietiją, didžiausią Europos ekonomiką. Dujotiekis aplenkia Ukrainą ir atima iš Kijevo svarbius dujų tranzito mokesčius.
„Į šį projektą žiūrime išskirtinai per saugumo prizmę ir laikome jį pavojingu geopolitiniu Kremliaus ginklu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad didžiausia rizika po jo užbaigimo „atiteks Ukrainai“, tačiau dujotiekis taip pat bus pavojingas „visai Europai“.
Dujotiekis „bus naudingas tik Rusijos Federacijai“, – sakė jis.
Savo ruožtu A. Merkel sakė, kad Berlynas sutinka su Vašingtonu, jog „dujos neturi būti naudojamos kaip geopolitinis ginklas“.
„Esminis dalykas čia tas, ar bus pratęsta tranzito per Ukrainą sutartis – ir kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė ji, turėdama galvoje Maskvos ir Kijevo susitarimą, kurio terminas baigiasi 2024 metais.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Vokietijos lyderė, susitikusi su V. Zelenskiu praėjus dviem dienoms po apsilankymo Maskvoje, sakė, kad su Vladimiru Putinu aptarė sutarties pratęsimą po 2024 metų.
„Mes jaučiame ypatingą atsakomybę ir suprantame didžiulį susirūpinimą, kurį pareiškė prezidentas Zelenskis, – sakė ji. – Mes į tai žiūrime labai rimtai“.
V. Zelenskis sakė, kad jis ir A. Merkel aptarė sutarties pratęsimą, tačiau pažymėjo, jog kol kas girdėjo tik „labai bendrus dalykus“.
Dujotiekio tiesimas sukėlė įtampą tarp Vokietijos ir JAV, tačiau Vašingtonas galiausiai atšaukė sankcijas Rusijos kontroliuojamam dujotiekio statytojui.
A. Merkel sakė, kad Vokietijos ir JAV susitarime numatytos „sankcijos“, jei dujos bus „naudojamos kaip ginklas“.
Vokietijos federalinės prokuratūros nurodymu suimtas Didžiosios Britanijos ambasadoje Berlyne dirbęs britas, kuris įtariamas rusų žvalgybai perdavęs slaptus dokumentus, praneša agentūra „Reuters“.
JK pilietis Davidas S. sulaikytas antradienį Potsdame. Įtariama, kad jis vėliausiai nuo 2020 metų lapkričio dirbo užsienio slaptajai tarnybai.
Mažiausiai vienu atveju Davidas S. esą rusų slaptosios tarnybos atstovui perdavė dokumentus, kuriuos gavo dirbdamas ambasadoje. Mainais jam sumokėta nežinomo dydžio suma grynaisiais.
Vyras sulaikytas po bendro vokiečių ir britų tarnybų tyrimo, pranešė prokuratūra. Pasak britų policijos, įtariamam šnipui yra 57 metai.
Dabartinė migrantų krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sulaukia dėmesio ES valstybėse, bet ne tokio, kokio tikimės. Krito į ausis LRT RADIJUJE kalbėjusio (2021.07.26 10:05, laidos pavadinimas – Kaip gyvena „Auksinį liūtą“ parvežusios menininkės?) Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo Mariaus Gursko pastebėjimas, kad kol kas Vokietijoje mažai kalbama apie šią mums opią problemą, matyt, todėl, kad 2015 m. pačią Vokietiją užplūdo maždaug milijonas pabėgėlių.
Pasidomėjau šia istorija.
2015 m. vos per keletą savaičių vadinamuoju Balkanų koridoriumi į Vokietiją atvyko 10 tūkst. žmonių. Daugelis jų iš pradžių buvo įstrigę Vengrijoje. Didesnė dalis Vokietiją pasiekusių pabėgėlių buvo iš Sirijos, tačiau nemažai atvyko ir iš Šiaurės Afrikos, Irako ar Afganistano.
A. Merkel įsileido juos į Vokietiją, nors, remiantis Dublino reglamentu, numatančiu, kad prieglobsčio prašytojai turi būti įregistruoti pirmoje saugioje Europos Sąjungos šalyje, į kurią atvyko, už šiuos žmones buvo atsakingos kitos ES valstybės. Vokietija pirmiausia leido pabėgėliams pereiti sieną, ir tik tada ėmėsi tikrinti prieglobsčio prašymų pagrįstumą.
2015 m. Vokietijoje dėl prieglobsčio kreipėsi beveik pusė milijono žmonių, dar 750 tūkst. prašymus pateikė 2016 m. Taigi viso – 1,25 mln. Tuometis Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere visuomeniniam transliuotojui ARD pereitų metų rugpjūčio viduryje prisipažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“.
Jei kiekvieną parą Putinas mums pamėtės po šimtą „pabėgėlių“, iki metų pabaigos turėsime jų arti 20 000.
Vokietija turi 83 mln. gyventojų, Lietuva – 2,8 mln.
Nesunku paskaičiuoti, kad Vokietijoje pasiprašiusieji prieglobsčio 2015-2016 m.m. sudarė 1,5 % viso gyventojų skaičiaus, Lietuvoje per pusmetį – 0,7 %.
Tad jeigu net Vokietija su savo ekonominiais finansiniais resursais pripažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“, tai ką jau kalbėti apie mus.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Be to, akivaizdus esminis skirtumas. Vokietija neturi valstybinės sienos nei su Rusija, nei su Baltarusija, šalia jos sienų nenumatomi bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai.
Teisus mūsų UR ministras Gabrielius Landsbergis. Darome ką galime, bet reikalingas maksimalus ES įsitraukimas ardant nelegalios migracijos maršrutus per Turkiją ir Iraką.
Bet ir to maža. Putinas, kuris turi savo agentūrą kariaujančiame Afganistane, parūpins mums jau tikrų, prieglobsčio reikalingų, pabėgėlių ir iš ten.
Daugiau nei pusė Vokietijos piliečių kritiškai žiūri į centro dešiniųjų kandidatą į kanclerius Arminą Laschetą dėl jo elgesio po šio mėnesio potvynių katastrofos Vakarų Vokietijoje, kai žuvo mažiausiai 179 žmonės.
Nuomonių tyrimo instituto „Insa“ apklausos duomenimis, 57 proc. respondentų A. Lascheto veiksmus po katastrofos vertina neigiamai. A. Laschetas yra Krikščionių demokratų partijos ir Krikščionių socialinės sąjungos kandidatas.
Tik 23 proc. apklausos dalyvių jo elgesį vertina teigiamai. A. Laschetas užsitarnavo neigiamą požiūrį dėl to, kad buvo pastebėtas galimai juokaujantis su kitais asmenimis tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kalbėjo apie potvynius per televiziją.
Kadenciją baigianti kanclerė Angela Merkel apklausose atrodo neblogai – 60 proc. apklaustųjų ją vertino teigiamai, o 25 proc. – neigiamai.
Žaliųjų partijos kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock taip pat parodė prastus rezultatus: tik 22 proc. respondentų jos veiksmus vertina teigiamai, o 46 proc. – neigiamai.
Apie socialdemokratų kandidatų ir finansų ministrą Olafą Scholzą teigiamai galvoja 39 proc. respondentų, neigiamai – 29 proc.
Vokietija po potvynių. EPA – ELTA nuotr.
Potvynių Vokietijoje aukų skaičius pirmadienį išaugo iki 165, gelbėtojų tarnyboms tęsiant dešimčių dingusiais laikomų žmonių paiešką.
Dėl kelias dienas praėjusią savaitę trukusių liūčių, Vokietijoje paplūdo gatvės, vandens srautai plėšė medžius, nusinešė automobilius ir griovė namus.
Dauguma kūnų rasti rūsiuose – aukos dar mėgino gelbėti turtą. Kiti žuvusieji buvo nublokšti galingos vandens srovės.
Nelaimių valdymo tarnybos mėgina įvertinti padarytą žalą, atlieka valymo darbus, taip pat tvarkomos dujų, elektros bei telekomunikacijų linijos.
Kai kuriose teritorijose policija dislokavo motorinių valčių, kuriomis tęsiama aukų kūnų paieška.
Reino krašto-Pfalco žemėje patvirtinta iš viso 117 aukų, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas. Dar 47 aukos patvirtintos kaimyninėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir viena auka Bavarijoje.
Vokietijos kanclerė A. Merkel lankosi labiausiai nuo potvynio nukentėjusiuose šalies rajonuose
Sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsilankė labiausiai nuo potvynio nukentėjusiuose rajonuose šalies vakaruose.
Vyriausybės vadovė vidurdienį atvyko į Šuldo komuną Arveilerio rajone (Reinlando-Pfalco federalinė žemė), kur stichija sugriovė daug gyvenamųjų namų. Vien tik šiame rajone žuvo mažiausiai 110 žmonių, nukentėjo ne mažiau kaip 670. Politikė pabendravo su gelbėtojais ir ugniagesiais, dirbančiais nelaimės vietoje. Stichija siautėjo Vokietijoje. EPA-ELTA nuotr.
Kanclerę kelionėje lydi Reinlando-Pfalco ministrė pirmininkė Malu Dreyer. A. Merkel taip pat lankėsi Ardenau mieste.
Nuo pirmadienio Vokietijos vakaruose ir pietvakariuose pliaupė liūtys, kurios sukėlė niokojamus potvynius. Iš krantų išsiliejo Reino intakai Aras ir Mozelis, taip pat nedidelės Zauerio, Priumo, Nimso ir Erfto upės. Stichija pareikalavo daugiau kaip 150 žmonių gyvybių.
Stichija siautėjo Vokietijoje. EPA-ELTA nuotr.
Vokietiją nusiaubusios stichijos mastas tampa vis dramatiškesnis. Iki penktadienio ryto suskaičiuota mažiausiai 81 auka. Baiminamasi, kad žuvusiųjų skaičius toliau augs. Daug žmonių laikomi dingusiais.
Ketvirtadienio vakaro duomenimis, dingusiųjų yra per 1 300. Gali būti, kad su daugeliu žmonių neįmanoma susisiekti dėl nutrūkusio telefoninio ryšio ir elektros tiekimo problemų.
Stichija naktį į ketvirtadienį nusiaubė Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemes. Ji laikoma viena didžiausių aplinkos katastrofų Vokietijos pokario istorijoje.
NATO vadovybė baiminasi, kad Rusija išnaudos dujotiekį „Nord Stream 2“ ne vien ekonominėms, bet ir karinėms reikmėms.
Šią mintį Joahimas Krauzė išguldė šveicariškame leidinyje Neue Zürcher Zeitung. Priminsime – Joahimas Krauzė yra Saugumo politikos instituto prie Kilio universiteto direktorius.
Vokietijos valdžia visą laiką tvirtino, kad „Nord Stream 2“ tėra ekonominis projektas, kuris nebus naudojamas nei politinio šantažo, nei kariniams uždaviniams.
Kad „Nord Stream 2“ nėra grynai komercinis projektas, byloja Ukrainos karinių ekspertų išvados. Štai Ukrainos žurnale „Juodosios jūros saugumas“ buvo paskelbtas trijų karinių ekspertų Michailo Gončaro, Andrejaus Ryženko ir Bogdano Ustimenko straipsnis, kuriame analizuojama, kaip Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos išnaudos šį dujotiekį. Ogi šis dujotiekis bus nuo pradžios iki pabaigos prikimštas specialios įrangos, kuri leis Rusijai sekti visus Baltijos jūroje plaukiojančius karinius NATO laivus, įskaitant ir povandeninius. Tai vadinama akustine žvalgyba, kuri galimo konflikto metu – labai svarbi.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Beje, akustinę žvalgybą Rusija panašiai naudoja ir Juodojoje jūroje. Užsiimti akyla karinių laivų stebėsena Rusijai padeda būtent Juodojoje jūroje esantys civiliai objektai, prikaišioti jautrių daviklių. Todėl straipsnio autoriai įsitikinę, jog ta pati istorija pasikartos Baltijos jūroje. „Nord Stream 2“ dujotiekio pagalba Rusija viską žinos apie Baltijos jūroje esančius karinius laivus. Galės ne tik juos stebėti, bet, kilus konfliktui, bus pajėgi sutraukyti ryšius tarp NATO laivų bei NATO vadovybės Monse, bent jau jiems – ženkliai pakekti.
Taigi „Nord Stream 2“, kurį palaiko Vokietija, tėra puikiai užmaskuota karinė Rusijos operacija, labai sustiprinanti Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumus Baltijos jūroje. Autoriai neabejoja: „Nord Stream 2“ jau dabar prikaišiotas slaptų itin jautrių daviklių, kurių pagalba įmanoma ne tik aptikti, bet ir išvesti iš rikiuotės itin modernius submarinus. NATO karo laivai Baltijos jūroje – tarsi ant Rusijos delno. Rusija juos mato. NATO laivai rusiškų karo laivų visų nemato arba pajėgūs pastebėti kur kas vėliau, nei derėtų norint išlikti gyviems.
Slaptai.lt prierašas: už tai turėtume dėkoti Vokietijos valdžiai ir asmeniškai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Manoma, kad po buvusių Vokietijos ir Austrijos kanclerių dabar dar ir Fransua Fijonas taps turtingos Rusijos naftos kompanijos direktorių tarybos nariu. Šitaip rašo prancūziškasis „Le Figaro“.
Tai būtų pirmasis stambaus kalibro Prancūzijos politikas, kurį Kremliaus šeimininkui pavyko įvilioti į savo tinklus. Fransua Fijonas – buvęs Prancūzijos premjeras, kurį Maskva pakvietė tapti kompanijos „Zarubežneft“ direktorių tarybos nariu. „Zarubežneft“ – naftos kompanija, kuri priklauso Rusijos Federacijai. 100 proc. akcijų priklauso Rusijai. Kad ši žinia – tikra, byloja ir Rusijos premjero Michailo Mišustino parašas. Štai kokias intrigas atskleidžia publikacijos autorė Izabel Lasser.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Įsimintina, kad V.Putinui pavyko suvilioti būtent vieną iš Prancūzijos buvusių aukšto rano politikų. Iki šiol Kremliaus valdovui pavykdavę surast vadinamųjų „įtakos agentų“ Vokietijoje ir Austrijoje. Omenyje turima, kad V.Putinas priviliodavo į turtingas Rusijos naftos ir dujų kompanijas buvusius Vokietijos ir Austrijos politikus. Pavyzdžiui: Volfgangas Šiuselis, buvęs (2000-2007) kancleris, „Lukoil“ naftos kompanijos vienu iš vadovų tapo 2019-aisiais. Alfredas Guzenbaueris, buvęs kancleris (2007-2008), tapo „Civilizacijų dialogo“ nariu. Priminsime, „Civilizacijų dalogas“ – tai V.Putino bičiulio KGB karininko Vladimiro Jakunino vadovaujama organizacija, kurios tikslas – rusišką įtaką plėsti visoje Europoje.
Galų gale prisiminkime, kaip buvusi užsienio reikalų ministrė (2017-2019) Karina Knaisel pakvietė V.Putiną pašokti valsą jos vestuvėse 2018-aisiais metais. Netrukus ji buvo pakviesta tapti kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos nare.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kodėl V.Putinui taip puikiai sekasi žvejoti Austrijos vandenyse? Austrija nėra NATO narė. Austrija labai pakanti Rusijos išdaigoms. Austrijai užsienio politika ne itin svarbi. Viena pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuo, jei tik įžvelgia naudos. Austrija nebijo bičiuliautis nei su Rusija, nei su Kinija. Ypač, jei to paprašytų Vokietija. Austrija užsienio politikoje dažiausiai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Vokietija. Tokios nuomonės yra publikacijoje cituojamas Antonas Šehovcovas, „Center for Democratic Integrity“ organizacijos direktorius ir knygos „Rusija ir kraštutiniai dešinieji. Juodasis tango“ autorius.
Taigi Vokietija ir Austrija – tai šalys, kur V.Putinui sekasi medžioti. Tereikia paminėti buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio pavardę. Šis vokiečių politikas 2005-aisiais tapo svarbia figūra Šiaurės dujotekio valdymo struktūrose, o 2017-aisiais įkėlė koją ir į „Rosneft“ direktorių tarybą kaip pilnateisis narys. V.Putinas taip pat pasirūpino, jog „Nord Stream 2“ vienu iš svarbiausių vadovų taptų buvęs Štazi agentas Drezdeno mieste (kur dirbo ir V.Putinas) Matiasas Varnigas.
Tokiu būdu V.Putinas stiprina rusiškų naftos ir dujų kompanijų įtaką Vakaruose, randa įtakingų lobistų, padeda sušvelninti Vakarų kritiką, adresuojamą Kremliui. Kremlius įsitikinęs, jog kur kas naudingiau papirkinėti įtakingus politikus po vieną, nei ginčytis su Europos Sąjungos vadovybe.
Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė, kad pirmoji prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ gija jau yra nutiesta.
Jungtinės Valstijos ir kelios Europos šalys prieštaravo dujotiekio tiesimui, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir Rusijos geopolitinę įtaką. Dujotiekis taip pat leistų Rusijai apeiti Ukrainą ir nemokėti jai dujų tranzito mokesčių.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šiandien buvo sėkmingai užbaigtas pirmosios „Nord Stream 2“ gijos tiesimas“, – sakė V. Putinas.
„Tęsiami antrosios gijos tiesimo darbai“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume teigė Rusijos lyderis. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi imtis naujų panašių projektų.
12 mlrd. dolerių kainuojantis dujotiekis, Baltijos jūra sujungsiantis Rusiją ir Vokietiją, leis padvigubinti Rusijos į Vokietiją eksportuojamų gamtinių dujų kiekį.
Dujotiekio projektas sukėlė įtampą tarp JAV ir Vokietijos, tačiau galiausiai Vašingtonas atšaukė sankcijas Rusijos valdomai dujotiekio tiesimo bendrovei.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vyriausybė ir toliau atmeta ginklų tiekimą Ukrainai.
Ukrainos konfliktą galima išspręsti „tik politiniu keliu“, antradienį prieš vaizdo konferenciją su NATO kolegomis sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. „Tai turi būti aišku visoms konflikto šalims, ir tai lieka mūsų įsipareigojimų principu“, – kalbėjo jis. Saugumo ir taikos žmonės Rytų Ukrainoje esą nesulauks, „jei į ten bus tiekiama daugiau ginklų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai paragino Vokietijos vyriausybę tiekti jo šaliai ir ginkluotės. „Vokietija nesuteikė mums karinės pagalbos, tačiau galėtų tai padaryti“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Ukrainai, anot prezidento, reikia raketas paleidžiančių greitaeigių katerių, patrulinių laivų, radijo įrangos ir šarvuotų karinių automobilių.
E. Maasas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra „didžiausia dvišalė Ukrainos donorė“. Nuo 2014 metų Berlynas skyrė šaliai „beveik 2 mlrd. eurų civiliams tikslams“. Ministras paragino Rusiją „pasinaudoti savo įtaka Rytų Ukrainoje“, kad įsivyrautų taika. Vokietija kartu su Prancūzija pasirengusi pokalbiams apie tai vadinamuoju Normandijos formatu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė galimybę griežtinti sankcijas Rusijai, taip reaguojant į Kremliaus elgesį su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris šiuo metu yra įkalintas.
Televizijai ARD H. Maasas teigė abejojantis, ar sankcijos iš tiesų pagerintų Kremliaus kritiko padėtį.
„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai“, – sakė H. Maasas.
ES ne kartą ragino Rusiją paleisti A. Navalną ir dukart įvedė sankcijas Rusijai – po opozicionieriaus apnuodijimo ir po jo sulaikymo, šiam sugrįžus į Rusiją.
Ministro teigimu, ES sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje galios tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.
„Vis dėlto, mes nenorime jungtis prie šio konfrontacinio klegesio. Norime dialogo ir būti gera Rusijos kaimyne“, – pareiškė H. Maasas.
Jis pridūrė, kad prasti Vokietijos ir Rusijos bei ES ir Rusijos santykiai yra priežastis skatinti dialogą.
Santykiai esą neturėtų likti tokie, kokie yra, „o norint tai pakeisti, būtina kalbėtis vieniems su kitais“, teigė H. Maasas.
