Armėnijos ambasadorius Vokietijoje ponas Ašotas Smbatianas

Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe

„Armėnų grupuotės laikomis ypač žiauriai veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vokietijoje joms pavyko įsitvirtinti sukuriant painų tinklą. Jų čiuptuvai aprėpę profesionalųjį boksą, ir, galimas dalykas, diplomatines sferas“, – taip rašo „Der Spiegel“ žurnalistai Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe.

Praėjus trims metams po susišaudymo viename iš žaidimo klubų Erfurte 2014-ųjų metų liepos mėnesį Vokietijos teismas nubaudė šaudžiusį vyriškį keletą metų pasėdėti belangėje. Kiti keturi vyrai, priklausę tai pačiai grupuotei kaip ir šaulys, nuteisti tik lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Dar kiti šioje byloje – tik liudytojai.

„Susišaudymas Erfurte – tai užsitęsusio konflikto tarp dviejų armėnų mafijos klanų kulminacija(…). Šis ginčas tarp armėnų mafijos atstovų tęsiasi iki šiol. Pirmiausia Tiuringijos žemėje buvo padegami automobiliai, po to norėta ugnyje supleškinti restoraną. 2017-ųjų metų spalio mėnesį mažų mažiausiai 15 vyriškių užuolė Erfurto centre veikiantį vieno armėno restoraną. Šių metų gegužę keli armėnai susimušė Giotingene“, – rašoma straipsnyje.

Remiantis bendru leidinio „Der Spiegel“ bei televizijos ir radijo kompanijos MDR tyrimu, žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog Vokietijos policija parengė išsamų planą FATIL (kova prieš įteisintus vagis), kaip likviduoti armėnų mafijos grupuotes šalyje. Ištisus trejetą metų vokiečių specialiosios tarnybos atidžai stebėjo vieną iš armėnų mafijos grupuočių, ir sekimas atnešė apčiuopiamų rezultatų. Dabar šis planas FATIL laikomas vienu iš stambiausių. Bent jau iki tol vokiečių slaptosios tarnybos neskyrė tiek daug dėmesio armėnų mafijai. Dabar – sukoncentravo rimtą dėmesį.

Taigi Vokietijoje šiandien iškelta 14 baudžiamųjų bylų. Tyrėjai tikrino net 42 asmenų finansines pajamas. Vokietijos policijai talkino net Vokietijos žvalgyba BND, o taip pat Europos Sąjungos Interpolas.

Žurnalistai pateikia keletą teiginių iš slaptos Vokietijos specialiųjų tarnybų ataskaitos: „tyrėjai rašo, jog „armėnų mafija – tai ne pramanai, o realiai egzistuojanti struktūra. Kartu su kitomis Rusijos – Euroazijos grupuotėmis ji disponuoja gausiais finansiniais resursais ir gali ženkliai pakenkti Vokietijos teisinei sistemai. Grupuotes valdo vadinamieji įteisinti vagys“.

Armėnų mafijos klanai kontroliuoja žaidimų automatų verslą ir užsiima vagystėmis. Jos ne tik grobia žmonių turtą, bet ir užsiima šantažu, naudoja smurtą, jėgą ir kankinimus. Jie stiprūs cigarečių kontrabandoje, taip pat organizuoja nelegalių migrantų gabenimą į Vokietiją, daugelis mafijos lyderių su vokietėmis sukūrę fiktyvias santuokas.

Beje, nežiūrint milžiniškų pastangų vokiečių tyrėjai priversti nutraukti tyrimą, nes neginčijamų įrodymų, kurie būtų šimtaprocentiniai, vis tik pritrūko.

Kodėl? Pagrindiniai resursai buvo mesti sekant islamistus, tikrai ar tariamai planuojančius surengti teroro aktus. Be to, Vokietijos specialiosioms tarnyboms trūko įrenginių, kurių pagalba būtų buvę galima sekti mafijos atstovų mobiliuosius telefonus bei iššifruoti užkoduotus pranešimus.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis nusikaltėlių buvo paleisti į laisvę. Išėję laisvėn jie ne tik galėjo vienas su kitu susipažinti, bet ir išvykti Vakarus. Kurdami savo gaujas jie rėmėsi Rusijos stačiatikių cerkvės ritualais, ir tai davė puikių rezultatų. Nusuikaltėlių organizacijos turėjo specifines valdymo struktūras, taisykles, ir tuo pačiu jos buvo tarsi nepastebimos. Jų lyderiais ir autoritetais buvo vadinamieji įteisinti vagys (vory v zakone). Tokių įteisintų vagių šiuo metu pasaulyje turėtų būti apie 900 asmenų.

Beje, įteisinti vagys turi skiriamuosius ženklus – tatuiruotes.

Vieną iš specifinių tatuiruočių turėjo ir vyriškis, buvęs toje Erfurto vietoje, kur įvyko lemtingasis susišaudymas. Kratos metu pas jį buvo aptikta fotografija, kurioje įamžintas žymus armėnų kilmės vokiečių boksininkas Karo Muratas ir jo brolis. Iš pradžių tyrėjai manė, kad būtent Karo Muratas buvo tas yriškis, užfiksuotas stebėjimo kameros priešais įėjimą į žaidimų klubą Erfurte, bet vėliau į žaidimų klubą atėjęs prisipažino brolis Koko Muratas.

Remiantis dar viena fotografija, restorane, kuriam vadovauja vyriškis, taip pat dalyvavęs susišaudyme Erfurte, svečiavosi ir kitas armėnų boksininkas Arturas Abrahamas, kartu su savo broliais valdantis daug vokiškų įmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą.

Svarbu pabrėžti, kad tokios grupuotės ne tik užsima nelegalia veikla, bet ir intensyviai ieško ryšių su įtakingais politikais. Manoma, kad Vokietijoje šie nusikaltėliai rado galimybę įtakoti net šalies diplomatus. Remiantis Vokietijos slaptųjų tarnybų pranešimais, sudarytais dar 2008 metais, Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius Ašotas Smbatianas dar prieš dešimt metų buvo įtariamas dalyvaujantis nelegaliuose migrantų gabenimuose. Slaptuose dokumentuose jis net įvardintas kaip „įteisintas vagis“.

2005 metais vokiečių prokurorai prieš A. Smbatianą pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pastaruoju metu šis armėnų diplomatas, remiantis vokiečių žurnalistais, dėjo milžiniškas pastangas, kad vokiečių akyse pagerintų Armėnijos ir savo asmeninį įvaizdį. Jis net pažadėjo vokiečių teisėsaugai pagalbą kovojant su armėnų mafija. Tačiau Vokietijos teisėsauga reagavo santūriai. Bijota, kad diplomatas nori žaisti dvigubą žaidimą. Todėl armėnų ambasadoriaus paslaugų atsisakyta.

Negalima pamiršti ir aplinkybės: prieš trejetą metų Vokietijos Bundestage (parlamente) buvo įkurta viena iš A. Smbatiano lobistinių struktūrų, kuriai priklauso pats ambasadorius, jo žmona, ir žinomas sportininkas Karo Muratas – boksininkas, galimai turintis ryšių su armėnų klanais.

Tad Vokietijos slaptųjų tarnybų projektas FATIL kol kas pristabdytas, o armėnų mafijos grupuotės pergrupuoja savo jėgas.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel

2018.11.09; 01:00

Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas H. G. Maassenas neteko posto. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį privertė pasitraukti iš posto šalies vidaus žvalgybos vadovą Hansą-Georgą Maasseną. Dėl prieštaringų pastarojo pasisakymų apie rasistiškus kraštutinių dešiniųjų protestuotojų veiksmus kanclerės Angelos Merkel koaliciją buvo ištikusi krizė.

55-erių H. G. Maassenas kontroversiją dar pakurstė pareiškęs, kad dėl jo bėdų kaltos „radikalios kairiosios jėgos“ A. Merkel koalicijoje. Dėl to jis buvo ne perkeltas į kitą postą, kaip žadėta anksčiau, o priverstas išeiti į atsargą.

Be kita ko, praeitą savaitgalį paaiškėjo, kad prieš kelias savaites Varšuvoje vykusiame Europos vidaus žvalgybos organizacijų atstovų susitikime H. G. Maassenas kritikavo „naivią“ A. Merkel imigracijos politiką.

Ilgą laiką žvalgybos vadovą gynęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad pastarieji H. G. Maasseno komentarai – nepriimtini ir jį „nuvylė asmeniškai“.

H. Seehoferis, pats sulaukęs spaudimo tiek dėl šio ginčo, tiek dėl prasto savo partijos pasirodymo Bavarijos vietos valdžios rinkimuose, paprašė prezidento Franko-Walterio Steinmeierio išleisti H. G. Maasseną į atsargą.

Nesutarimai dėl H. G. Maasseno prasidėjo po komentarų, kurie atskleidė, kad žvalgybos vadovas nesureikšmino kraštutinių dešiniųjų minios smurto Rytų Vokietijos Chemnico mieste. Šie įvykiai buvo sukrėtę tiek Vokietiją, tiek pasaulį.

A. Merkel viešai baisėjosi ksenofobišku minios elgesiu, tačiau H. G. Maassenas jai paprieštaravo, suabejodamas, ar protestų metu tikrai buvo „medžiojami“ užsieniečiai ir ar mėgėjiškas neramumus užfiksavęs vaizdo įrašas nebuvo padirbtas.

Nors kraštutinė dešinė tokius žvalgybos vadovo komentarus pasitiko džiaugsmingai, trys opozicijos partijos ir valdantieji socialdemokratai (SPD) pareikalavo, kad jis būtų atleistas dėl kišimosi į politiką. Dėl to A. Merkel koalicijoje kilo kelias savaites trukusi krizė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 19:16

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros (BfV) vadovas įspėjo dėl padidėjusios Rusijos, Kinijos ir Irano kibernetinių atakų grėsmės.

„Šiais metais auga užsienio žvalgybos tarnybų rengiamų kibernetinių atakų kampanijų kiekybė ir kokybė“, – sakė BfV vadovas Hansas-Georgas Maassenas.

Agentūros vadovas konkrečiai nurodė žvalgybos tarnybas Rusijos Federacijoje, Kinijoje ir Irane bei pridūrė, kad kitos šalys turi atnaujinti savo kibernetinio saugumo priemones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.21; 10:00

Į Vokietiją grįžtančios vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų žmonos ir vaikai gali kelti saugumo grėsmių, sekmadienį naujienų agentūros „dpa“ paskelbtame interviu teigia šalies žvalgybos agentūros vadovas.

Hansas Georgas Masenas (Hans-Georg Maassen), vadovaujantis Federalinei Konstitucijos apsaugos tarnybai (vok. „Verfassungsschutz“), sako, kad IS netekus didžiulių teritorijų Sirijoje ir Irake kai kurios kovotojų šeimos nutarė grįžti gyventi atgal į Vokietiją.

„Yra vaikų, kuriems vadinamosiose IS mokyklose, įkurtose islamistų teritorijose, buvo „praplautos smegenys“. Šie vaikai yra stipriai radikalizuoti. Ir mums tai kelia problemų, nes tokie vaikai gali būti pavojingi“, – kalbėjo H. G. Masenas.

Vokietijos žvalgybos vadovas pridūrė, kad dažnai radikalizuojasi ir IS kovotojų sutuoktinės.

Iš 950 žmonių, kurie pastaraisiais metais iš Vokietijos buvę išvykę kautis IS gretose Sirijoje ir Irake, atgal sugrįžo maždaug trečdalis. Nemažai išvykusiųjų, manoma, mirė. Vokietija yra įsipareigojusi į šalį įsileisti visus, turinčius Vokietijos pilietybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.05; 00:01

Kvepalų imperijos savininkė Koko Šanel

Kas yra Šanel markės kvepalai – žinome. Tačiau ne visi žinome, kodėl tie itin populiarūs ir brangūs kvepalai, kuriuos mėgsta daugelis prabangą vertinančių pasaulio moterų, vadinasi būtent Šanel kvepalais.

Ogi 20-ojo amžiaus pradžioje gyveno tokia moteris – Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel). Būtent ji ir išrado garsiuosius kvepalus Šanel Nr. 5. Gabrielė Šanel buvo ne tik garsiųjų Mados namų savininkė. Ji buvo ir mecenatė.

Koko Šanel – moteris legenda, be kurios vardo neįsivaizduojamas Prancūzijos madų pasaulis. Ji daug dešimtmečių darė įtaką ne tik Prancūzijos, bet ir Europos bei pasaulio madoms. Dėkingi prancūzai ją vertino kaip ir generolą Šarlį de Golį ar dailininką Pikaso. Koko Šanel – viena iš neabejotinai įtakingiausių 20-amžiaus mados kūrėjų.

Šios moters gyvenimas įdomus jau vien dėl to, kad jos vaikystė buvo labai skurdi ir niūri. Ji buvo našlaitė, ilgokai vargo vaikų namuose. Tačiau ji vis tik sugebėjo pasiekti neįsivaizduojamų aukštumų. Ji sukėlė pačią tikriausią revoliuciją kvepalų pasaulyje. Iki jos kvepalai apsiribodavo tik kuo nors vienu; arba rožių, arba jazminų, arba kokių nors kitų gėlių kvapu. O Koko Šanel sukūrė kvepalus, į kuriuos buvo įtraukta per 80 įvairiausių rūšių kvapų. Jos vardu pavadinti kvepalai Šanel Nr. 5 pasižymėjo tuo, kad į juos buvo sudėta kokių tik įmanoma sodo gėlių kvapų. Ir nė vienas iš jų neišsiskyrė, nebuvo pagrindinis ar svarbiausias.

Ši ypatybė sulaukė neįsivaizduojamo palankumo ir populiarumo. Kiekvienas įsimylėjelis vyras savo moteriai siekė padovanoti kvepalus “Šanel”. Iki šiol buteliukas su “Šanel” aromatais laikomas gero tono ženklu, bylojančiu apie taurius, stiprius, gražius vyro jausmus.

Šanel kvepalų išradėjai Koko Šanel ilgainiui buvo atvertos visos daugianacionalinės Paryžiaus aukštuomenės durys. Per 88-erius gyvenimo metus Koko Šanel savo vardą suteikė žinomiausioms, labiausiai pamėgtoms drabužių kolekcijoms, įspūdingiausiems Madų namams, labiausiai perkamiems kvepalams. Nepaisant Antrojo pasaulinio karo ir po jo sekusio skurdo tiek amerikiečių, tiek prancūzų, tiek kitų šalių vyrai noriai pirko būtent “Šanel” kvepalus. Ir dovanojo savo mylimosioms, žmonoms, meilužėms. Koko Šanel mirė 1971-aisiais metais. Tuo metu jos turtas buvo įvertintas 15 milijonų JAV dolerių suma.

Tai – lyg ir svarbiausi Koko Šanel biografijos faktai. Tačiau Frančesko Rigateli laikraštyje “La Stampa” straipsnyje “Koko – nacistų šnipė. Knyga prieš mitą” rašo, esą garsiųjų mados namų Chanel įkūrėja kadaise tarnavo nacistinės Vokietijos žvalgybai. Frančesko Rigateli remiasi Amerikoje išleista Halo Vogano knyga. Būtent toje knygoje metami įtarimai, esą Koko Šanel turėjo slapyvardį “Vestminster” ir asmeninį numerį F – 7124. Kitais žodžiais tariant, pati garsiausia prancūziškų madų kūrėja slapta galimai talkino ano meto vokiečių žvalgybai?

Įtarimų, jog Koko Šanel bendradarbiavo su Trečiuoju Reichu, būta ir anksčiau. Minėtoje amerikiečio knygoje pateikiami tokie duomenys: karinė Vokietijos žvalgyba Abveras ją užverbavo 1940-aisiais, kai Koko Šanel ėjo 57-uosius metus.

Garsieji Šanel kvepalai

Nuo to laiko ji vokiečiams tapo agentu „Vestminster“. Šis slapyvardis parinktas neatsitiktinai. Hercogas Vestminsteris buvo vienas iš jos gausių meilužių. Būtent Abvero paliepimu Koko Šanel vykdavo į Ispaniją. Daugiausiai – 1941-aisiais metais. Drauge su baronu Lui De Vofrelanu. Tam baronui buvo pavesta ieškoti naujų šnipų pačiose įvairiausiose sferose. Šios žinios – skaudus smūgis Koko Šanel reputacijai. Juk ji visuomet neigė ryšius su nacistine Vokietija

Beje, panašius kaltinimus kadaise buvo mėginama pateikti ir kai kuriems kitiems žinomiems prancūzams – dainininkei Editai Pjaf, broliams Kartje, Žanui Kokto, Morisui Ševalje, Sašai Gitri. Bet ne visiems šie kaltinimai prilipo.

“La Stampa” autorius pastebi, jog Koko Šanel kaip stiprios, valdingos, daug gyvenime pasiekusios moters įvaizdis įsitvirtinęs prancūzų sąmonėje labai tvirtai. Ir dar nežinia, ar gausūs gerbėjai sutiks patikėti, jog jų numylėtinė herojė Koko Šanel vis tik turėjo ryšių su nacistine Vokietija. Galų gale ar tie įrodymai apie “Vestminster” slapyvardį ir asmeninį numerį F – 7124 yra patikimi? 

Nuotraukoje: garsioji kvepalų “Šanel 5” kūrėja Koko Šanel.

2014.07.01; 09:32

Guy Taylor / The Washington Times

Vokiečių žvalgybos tarnybos rengiasi susidūrimui su kibernetinių atakų banga – nemalonios informacijos nutekinimu ir suklastotų naujienų sklaida socialiniuose tinkluose per tikėtiną Rusijos kampaniją, orientuotą į politinės nesantaikos kurstymą prieš rinkimus Vokietijoje ateinantį mėnesį, rašoma „The Washington Post“.

Kontržvalgyba „tvirtina, jog Maskva norėtų, kad VFR kanclerė Angela Merkel, pasisakanti už sankcijas Rusijai, rugsėjy pralaimėtų rinkimus, bet kadangi tokia baigtis nelabai tikėtina, Kremlius gali rengti išsišokimus, siekdamas susilpninti visuomenės „tikėjimą demokratija“, pažymi straipsnio autorius Gajus Teiloras.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Tomas de Mezjeris priminė Rusijos poveikį neseniai vykusiems rinkimams Amerikoje ir Prancūzijoje, perspėdamas, jog „negalima atmesti, kad analogiškų pasikėsinimų į rinkimus bus ir Vokietijoje“.

„Bet kai kas, ypač Rytų Vokietijoje, kur Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kadaise glūdino savo KGB bendradarbio įgūdžius, beveik neabejoja, kad Kremliaus ardomoji veikla jau vedama ir kad jos tikslas bus net didesnis, negu Vokietijos žvalgyba pasirengusi pripažinti“, – tęsia autorius.

Vokietijoje yra 3 mln. rusakalbių, ir kaip spėja Dmitrijus Gaidelis, vietinio municipaliteto atstovas iš Rytų Berlyno Marcan-Helersdorfo rajono, kur gyvena daug Rusijos vokiečių, Maskvos tikslas – sukurstyti juos ir atkreipti tarptautinį dėmesį į juos.

„Įsiūbuoti Rusijos vokiečius – tuo suinteresuota Rusijos vyriausybė“, – sakė Gaidelis laikraščiui „The Washington Times“, neseniai lankydamasis rajone, kur, pasak jo, labiausiai piktinančiu „suklastotų naujienų“ pavyzdžiu tapo „valstybinės propagandinės žiniasklaidos“ 2016 metų sausį prastumta vadinamoji „Lizos byla“.

„Lizos byla“ prasidėjo tada, kai palydovinis RT televizijos kanalas, tinklalapis Sputnik International ir įvairiausia rusakalbė socialinė žiniasklaida staiga pradėjo skleisti naujienas su skandalingais pavadinimais, skelbiančias, kad, kaip spėjama, trys arabai pagrobė ir išprievartavo 13-metę rusų kilmės mergaitę, gyvenančią Marcan-Helersdorfo rajone.

„Istorija buvo prasimanyta, – tvirtina autorius. – Bet Vokietijos policija sugaišo daugiau kaip savaitę, kad nustatytų, jog mergaitė tą naktį buvo pas pažįstamą. Kai apie tai buvo sužinota, šimtai rusų kilmės vokiečių išėjo į demonstracijas miestuose visoje Vokietijoje“.

Mitingai prasidėjo tuo metu, kai šalis buvo užsiėmusi regioninėmis rinkimų kampanijomis, kuriose jau dominavo karšti debatai apie ankstesnį Merkel vyriausybės sprendimą priimti daugiau kaip milijoną pabėgėlių iš Sirijos ir kitų aplinkinių karo veiksmų zonų.

Analitikai „Lizos bylą“ vadina nerimą keliančiu signalu dėl potencialių Rusijos kišimosi padarinių. Atrodo, kad buvo siekta „parodyti, jog čia, Berlyne, esama rusų“, – sakė Gaidelis, pridurdamas, jog „Putinui būtų didelis malonumas, jeigu jis galėtų padaryti užuominą Merkel, kad jei ji nebus atsargi, tai 100 tūkstančių rusų gali išeiti į gatves“.

Pernai NATO atlikta „Lizos bylos“ analizė susitelkė į Rusijos vyriausybei priklausančios  žiniasklaidos vaidmenį, klasikines „dezinformacijos“ operacijas, kuriomis siekiama pakenkti Merkel. „Rusijos žiniasklaida užsienyje bendradarbiauja su kritikuojančiais sistemą žurnalistais, tariamais ekspertais ir abejotina žiniasklaida“, – sakoma analizės rašte.

Kremlius griežtai neigia bet kokius ardomuosius veiksmus, ir RT vadovybė pareiškimus apie savo operacijas Vokietijoje vadina nesąmone. „Kaltinama buvo be jokių įrodymų, be jokių „suklastotų naujienų“, kurias neva tai skleidžia RT, pavyzdžių“, – sakė leidiniu The Washington Times RT marketingo ir strateginės plėtros direktorė Ana Belkina.

„O priežastis paprasta – jų nėra, – kalbėjo ji. – Vedančioji žiniasklaida priima tuos kaltinimus iš prancūzų ir vokiečių figūrų už tikrą pinigą, neabejodama ir nesivargindama atlikti bent jau bazinį faktų patikrinimą“.

„Tie žmonės, kurie kaltina RT suklastotų naujienų platinimu, patys skleidžia netikras naujienas apie RT ir Rusiją“, – priduria ji.

Vokietijos kontržvalgybos tarnyba (BfV – Federalinė VFR konstitucijos apsaugos žinyba) stengiasi atkreipti dėmesį į Kremliaus remiamą „suklastotų naujienų“ sklaidos kampaniją. Bet daugiausia žinyba susitelkusi į kibernetinių atakų iš Rusijos pavojų.

Žinyba tvirtina, kad hakerių grupė, kurią remia Rusija, 2015 metais įsilaužė į kompiuterines sistemas Vokietijos parlamente ir 2016 metų gegužę nusitaikė į Merkel partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (KDS). BfV praeito mėnesio pranešime sakoma, jog vokiečių politikai, į kuriuos nukreipti hakerių įsilaužimo į „konfidencialius elektroninius laiškus ir kitus delikačius duomenis veiksmai, turi suprasti, kad galinti sprogti ar kompromituojanti informacija gali būti išspausdinta“ prieš rugsėjo 24 dienos rinkimus, kuriuose Merkel pretenduos į ketvirtąją kadenciją.

„Jeigu Merkel ateinančiuose rinkimuose pralaimėtų, Putinas galėtų atkimšti Kremliuje šampano butelį, nes jis tikriausiai galvoja, kad ES sankcijas Rusijai bus lengviau atšaukti, jeigu nebus Merkel“, – sako KDS partijos parlamentaras Jurgenas Hardtas.

Hardtas interviu pažymėjo, kad nemato struktūrizuotos „mūsų rinkimų žlugdymo kampanijos“, kalbama greičiausiai „apie dezinformacijos kampaniją, kuri turi žmones įtikinti, kad Vokietijos vyriausybė ne tokia gera ir stipri, kaip jie mano“.

Šaltinis: The Washington Times

2017.08.10; 05:30

Vokiečių bulvarinis leidinys Bild išsiaiškino, kaip Kremlius rengia netikras naujienas Rusijos publikai ir vokiečių Web portalams apie sąmokslo teorijas.

Antai, 2016 metų birželio 14 dieną niekam nežinoma ekspertų grupė Ost Objektiv viename Berlyno viešbutyje konferencijų salėje pristatė pranešimą, rašo korespondentas Peteris Tide. Jame sakoma, kad rusų opozicionierių Borisą Nemcovą Maskvoje nužudė, girdi, ne Rusijos, o Ukrainos specialiosios tarnybos, o sąmokslo tikslas buvo „nuteikti žmones prieš Kremlių“.

Atrodytų, tai pati gryniausia sensacija, bet čia ne viskas – visa istorija pasirodė esanti pramanyta ir yra aiškus Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandinės mašinos darbo pavyzdys. Balaganas Berlyno viešbutyje buvo finansuotas ir organizuotas Kremliaus, sakoma straipsnyje. Pagrindiniu herojumi prasimanytoje istorijoje tapo buvęs Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (DND) agentas Vilhelmas Ditlis ir sumanyta grupė Objektive Ost.

Bild tyrimas išsiaiškino, kad „tokio pranešimo idėja atkeliavo iš Maskvos, o ją įgyvendino Rusijos ambasada Vienoje ir austrų politikas – teisių populistas“.

Korespondentas aiškina: Vokietijos, Austrijos ir Čekijos specialiosios tarnybos mano, kad „už propagandines akcijas vokiškai kalbančiose šalyse ir Čekijoje Kremliui atsakingas Vienoje gyvenantis Rusijos ambasados patarėjas Vladimiras K.“

Gavęs užduotį Vladimiras K. kreipėsi į draugišką Rusijai teisių populistą ir verslininką Robertą Štelcelį, kuris vadovauja Europos geopolitinės analizės centro Vienos skyriui. Lenkijos specialiųjų tarnybų duomenimis, tas centras yra finansuojamas Kremliaus. Štelcelis pasamdė Ditlį. Tada, kelių šalių specialiųjų tarnybų žiniomis, Štelcelio ir Ditlio duetas padarė netikros Ost-Ovjektiv grupės netikrą pranešimą pagal Maskvoje surašytą dokumentą.

Vokietijoje pranešimo publikacija nesusilaukė didelio atgarsio, tačiau Rusijoje ta istorija sukėlė daug triukšmo – dėl jo visa tai ir buvo suorganizuota, baigia Bild.

Šaltinis: Bild

2017.07.21; 06:15

Birželio 13-ąją kalbėdamas JAV kongreso ginkluotės komitete gynybos ministras Jamesas Mattisas pakartojo, kad didžiausią grėsmę Amerikai ir pasauliui kelia Šiaurės Korėja, nes tik laiko klausimas, kada ji apsirūpins branduolinę galvutę galinčia nešti tarpkontinentine balistine raketa.

Nenori normalizuoti santykių

Pentagono vadovas dar pareiškė, kad jį šokiravo prasta JAV kariuomenės parengtis, taip pat – kad nėra jokių požymių, rodančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimą normalizuoti santykius su JAV. Pasak J.Mattiso, šis pasirinko strateginio konkurento vaidmenį.

Gyvename beprecedentės informacijos invazijos sąlygomis, tad daugelis neabejotinai kaip rutininę įvertino kitos dienos žinutę apie tai, kad Vokietija įstatymų lygmenyje nutarė apsisaugoti nuo potencialių Rusijos kibernetinių atakų per rugsėjį vyksiančius rinkimus į Bundestagą. Šalies vidaus žvalgybos vadas Hansas-Georgas Maassas informavo, jog federalinė informacinio saugumo valdyba tam reikalui samdys 180 advokatų bei programuotojų. 

Australietiški bumerangai

Taip pat veikiausiai daugelio iškart iš atminties buvo ištrintas birželio 12 dienos pranešimas, kad, pasak kibernetinio saugumo bendrovės „Dragos“ ataskaitos, rusai disponuoja kibernetiniu ginklu, galinčiu nutraukti elektros tiekimą JAV miestams, ir tą ginklą jau išbandė 2015-ųjų gruodį, kuomet dėl programišių atakos be elektros liko virš 200 tūkstančių Ukrainos gyventojų.

Pasak „Dragos“ grėsmių žvalgybos vadovo Sergio Caltagirone, Kremliaus programišiai jau domėjosi Amerikos energetikos ir kitų komunalinių paslaugų sistemomis.

Reikalas tas, kad pono J.Mattiso rūpestis dėl konvencinių karinių pajėgų dabartinėmis aplinkybėmis gali vis labiau prarasti aktualumą. Kaip publikacijoje „Trečias pasaulinis karas prasidėjo: tai karas miglose“ (06 13) leidinyje„Wirtualna Polska“ nurodo publicistas bei rašytojas Jacekas Żakowskis, daugelyje planetos vietų regime įvykius, kurių anksčiau nebuvo arba kuriuos pastebintys prieš keletą metų būtų buvę išvadinti paranojikais bei išjuokti kaip sąmokslo teorijų šalininkai. Jau kaip ir tapo rutininiais informaciniai pranešimai, tarkime, apie su Kremliumi siejamą interneto įsilaužėlių grupuotę „Fancy Bear“ bei jos atakas prieš Prancūzijos televizijos kanalą TV5 ar JAV demokratų partijos nacionalinį komitetą.

Niekas nebesijuokia

Niekas nebesijuokia, regėdamas žurnalo „Gazeta Polska“ (leidinys artimas dabartiniams Lenkijos valdantiesiems) viršelį su degančiu lėktuvu bei antrašte „Naujas liudininkas: „Tupolevas“ skrido ir degė“. Nors valdžios partijai „Teisė ir teisingumas“ nėra reikalo stiprinti savo politinių pozicijų dar viena sąmokslo teorija, jos reitingai ir taip aukšti. Nebesijuokia po to, kai lenkų prokuratūros ekspertai išpakavę iš Rusijos atsiųstus maišus su prie Smolensko žuvusiųjų palaikais atrado juos siaubingai, atsainiai sumaišytus, nors po vyriausybinio lėktuvo katastrofos Maskvoje buvo ir lenkų pareigūnai, ir žuvusiųjų artimieji. O JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ekspertai Kataro sostinėje Dohoje ką tik atvėrė kompiuterių dokumentus, kurių dėka rusų interneto įsilaužėliai gegužės 24-ąją atakavo naujienų agentūrą „Qatar News Agency“.

Formaliai tarp šių faktų nėra beveik nieko bendro, išskyrus po jų atskleidimo kilusios sumaišties efektą. Taktinėje perspektyvoje viskas be priekaištų: visi planetos televizijos kanalai parodė ištuštėjusias Kataro prekybos centrų lentynas, chaosą Dohos oro uoste, FIFA kurį laiką svarstė, ar neperkelti  2022-ųjų futbolo čempionato iš Kataro į kitą vietą. Ekspertinėje bendruomenėje net buvo pasigirdę svarstymų, kiek tikėtina, jog Saudo Arabija įsiverš į Kataro teritoriją.

Pavojingiausia vieta pasaulyje

Tarsi burtų lazdele mostelėjus viena turtingiausių planetos valstybėlių (200 tūkstančiai gyventojų) virto kone pavojingiausia vieta pasaulyje regione, kuris ypač svarbus Vakarų stabilumui, nes užsiliepsnojus Persijos įlankai į viršų šastels naftos bei gamtinių dujų (Kataras pagal dujų išteklius antras planetoje po Irano) kainos ir susvyruos globali ekonomika, užtat Rusija iš paaugusių energetinių resursų kainų tik išloš.

Košė buvo užvirusi dėl melagingo pranešimo, esą Kataro emyras kritiškai atsiliepė apie JAV prezidentą Donaldų Trumpą ir draugiškai – apie Iraną bei teroristus. Informacinis fragmentas, bematant supriešinęs Kataro emyrą Tamimą bin Hamadą al Tani, kuris remia vienus radikalius islamistus, su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu of Saudi Arabia, kuris remia kitus radikalius islamistus.

Žurnalas „Foreign Policy“ (06 07) situaciją net palygino su 1914 metų Sarajevu, kai ten nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis sukėlė 1-ąjį pasaulinį karą.

O juk Katare įsikūrusi pagrindinė regioninė Amerikos karinė bazė,  kuri yra JAV komandinis centras kovoje su „Islamo valsybe“… Užsitęsęs konfliktas tarp Er-Rijado ir Dohos gali būti naudingas kam nori, bet tik ne Vakarams. Jei FTB ekspertai teisūs dėl „Qatar News Agency“ atakavusių programišių kilmės, štai ir dar vienas įtampos židinys Vakarų saugumui svarbiame planetos taške. Tą kilmę dar reikia įrodyti, kilusioje sumaištyje tą padaryti ypač nelengva, tas pats „Foreign Policy“ svarstė, kad smogti galėjo ir Irano programišiai, mat Teheraną stipriai suerzino gegužės 20-21 Er-Rijade vykusio JAV prezidento ir arabų šalių lyderių susitikimo antiiraniška pozicija.

„Žali žmogeliukai“ tapo „virtualiais“ žmogeliukas

Amerikoje V.Putino „virtualūs  žmogeliukai“ nuveikė daugiau (iš „Reality Leigh Winner“ pranešimo aiškėja, kad rengėsi net klastoti JAV prezidento rinkimų rezultatus, gavę priėjimą prie rinkimų techninį aptarnavimą vykdžiusios kompanijos), kitur, tarkime, Prancūzijoje, buvo ne tokie sėkmingi. Vis daugiau priekaištų sulaukiantis Rusijos prezidentas vangiai atsimuša, esą  laužėsi ne rusų specialiosios tarnybos, o galbūt šiaip Rusijos patriotai. Anksčiau patriotai („žali žmogeliukai“) buvo Rusijos aneksuotame Kryme bei rytų Ukrainoje, iš „žaliųjų“ žmogeliukų virto „virtualiais“ žmogeliukais. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Maskva labai kryptingai Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, bet kur atakuoja pasisakančius už Europos vienybę bei vertybes kaip ir nuosekliai bendradarbiauja su euroskeptikais visame Senajame Žemyne. Panašu, dabar eilė Vokietijai – Čekijos analitinio centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, ekspertas rusiškos propagandos klausimais Jakubas Janda inerviu vokiečių „Bild“ (20161122) būsimą rusų informacinę kampaniją artėjant rinkimams į Bundestagą įvertino kaip beprecedentę.

Tikslas – išbalansuoti Vakarus

Vektorius – be ypatingų materialinių išlaidų bandyti išbalansuot Vakarus, šalį po šalies. Kaip nurodo J.Żakowskis, sunku atsikratyti įspūdžio, jog Rusijos prezidentas ilgai, kantriai rengėsi ir dabar „paleido“ trečią pasaulinį karą, turintį sunaikinti Vakarus iš vidaus. Pastarieji ilgai lošė su Rusija klasikinį lošimą ekonominių potencialų varžymusi, kuriame Maskva neturi jokių šansų, tad buvęs saugumietis V.Putinas nutarė sulošti operatyvinę šnipinėjimo partiją, ir Vakarai pradiniame jos etape buvo užklupti visiškai nepasiruošę.

Tiesa, chaoso sėjimas visur, kur tik leidžia aplinkybės, turi savo neigiamą pusę, kurios puikia taktine intuicija pasižymintis ir pasaulinėje arenoje „improvizuojantis“ prezidentas V.Putinas, panašu, neįvertino. Kaip „Foreign Policy“ (2016.10.27) yra nurodęs tarptautinių santykių ekspertas Markas Galeottis, Krymo aneksija, avantiūra rytų Ukrainoje, įsikišimas Sirijoje, programišių atakos Vakarų valstybėse, mėginimas sėti sumaištį bei provokacijos kaimyninėse valstybėse Rusijai sugrįžo augančiomis sankcijomis, finansiniais praradimais, vis naujais kariniais bei kitokiais konfliktais su labai miglota perspektyva, ir visas šis vis pasipildantis „bukietas“ ima „gyventi savo gyvenimą“. Dėl interneto įsilaužimų JAV demokratija šiandien nukentėjo, bet Maskva sukūrė situaciją, kurioje sulauks atsakymo poryt, kai Jungtinėse Valstijose išsiaiškins, kas ir kaip.

Rusijos prezidento pasėta sumaištis ima veikti „savo ruožtu“ ir grėsti ją paleidusiajam.

2017.06.16; 13:35

Informacija, kuria su šalies spauda dalinasi Vokietijos slaptosios ir specialiosios tarnybos, – kelia rimtą susidomėjimą.

Vokietijos Konstitucinės apsaugos Federacinė žinyba (BfV) ir Vokietijos Federacinės žvalgybos tarnyba (BND) tarsi susitarusios vardina tuos pačius pavojus, kurie laukia Vokietijos artimiausiu metu. Žvalgybininkų manymu, 2017-aisiais Kremlius dės visas pastangas, kad būtų sukompromituoti Vokietijos politikai, kurie smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, kurie linkę neatšaukti Rusijai taikomų ekonominių sankcijų…

Pasak Vokietijos slaptųjų tarnybų, Rusiją kritikuojantys Vokietijos politikai bus kompromituojami hakerių pagalba, regiant pačias įvairiausias propagandines – informacines atakas. Ypač bus sunku Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri nusprendė nesitraukti iš aktyviosios politikos.

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš Vokietijos spaudos, kurioje rašoma apie galimas rusiškas intrigas.

XXX

Eckart Lohse / Frankfurter Allgemeine

Vokietijos žvalgyba įžvelgia pavojų vokiečių politikams

Vokietijos Konstitucijos apsaugos Federacinė žinyba (BfV) perspėja, kad Vakarų demokratijos ir ypač aukšto rango Vokietijos politikai netrukus gali tapti „Rusijos propagandos ir hakerių kampanijų taikiniu“, rašo Frankfurter Allgemeine.

Žinybos duomenimis, kalbama apie „naują tendenciją: Rusijos valstybinės organizacijos vykdo kibernetines atakas po tariamų aktyvistų–hakerių priedanga“. Antai, daugelį tokių kibernetinių atakų atlieka hakerių grupė ART28 naudodami „apgaulingą vėliavą“.

„Tokie veiksmai – tai iki šiol nežinoma kibernetinių kampanijų iš Rusijos rūšis“, – sakoma BfV pareiškime. Apskritai, nuo Ukrainos krizės pradžios žinyba konstatuoja, kad Vokietijoje smarkiai stiprėja Rusijos propagandinė ir dezinformacinė veikla, priduria korespondentas.

Be to, žinybos vadovas Hansas Georgas Masenas nurodė, kad agresyvėja kibernetinis šnipinėjimas politikos sferoje. „Kibernetinėse operacijose mes matome potencialią grėsmę Vokietijos vyriausybės nariams, Bundestago deputatams ir Demokratų partijos bendradarbiams“, – pareiškė Masenas Berlyne.

Kontržvalgybos vadovas taip pat nuogąstauja, kad „informacija, pavogta per kompiuterinės sistemos atakas, gali būti panaudota rinkiminiame lenktyniavime vokiečių politikams diskredituoti“, perduoda autorius.

Šaltinis: Frankfurter Allgemeine

XXX

Julian Röpcke / Bild

Putinas nenori leisti, kad Merkel būtų perrinkta

Čekijos analizės centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, autoritetingas Rusijos propagandos Europoje specialistas Jakubas Janda įsitikinęs, kad Rusija išplėtos neregėtą informacinę kampaniją prieš rinkimus į Vokietijos Bundestagą 2017 metais.

Interviu vokiečių bulvariniam laikraščiui (tabloidui) Bild jis išdėstė nuomonę, ko Vokietijai ir Angelai Merkel reikia laukti iš Rusijos ir kaip prezidentas Vladimiras Putinas mėgins neleisti, kad ji būtų perrinkta.

„Mano nuomone, iš Rusijos reikia laukti dviejų rūšių puolimo, – pareiškė ekspertas. – Pirma – tai įprastos kibernetinės atakos, tokios, su kuriomis buvo susidūrusi Telecom‘o kompanija. Jų tikslas – pridaryti nuostolių ir suformuoti Vokietijos gyventojams jausmą, kad vyriausybė negali jų apginti. Antra – tai tikslinės atakos prieš nepritariančius Rusijos agresijai žmones, konkrečiai – prieš Angelą Merkel. Vadinasi, reikia laukti hakerių atakų prieš asmenines Krikščionių demokratų sąjungos politikų ir jų giminaičių elektroninio pašto paskyras“.

Tuo pačiu metu, pasak Jandos, „bus paskleistos apgaulingos naujienos, kad apdrabstytų juos purvais asmeniniame gyvenime“. Pagrindinis uždavinys – „pristatyti Merkel kaip karo kurstytoją ir politikę, kuri stumia ne Vokietijos, o Amerikos interesus“.

„Aš laukiu didelio masto dezinformacinės kampanijos prieš kanclerę Merkel, – tęsė ekspertas. – Bus bandoma pakirsti jos legitimumą visuose lygiuose. Štai, viskas, kas blogo atsitinka Vokietijoje ryšium su imigracijos banga, bus pateikiama kaip asmeninė Merkel  nesėkmė. Galų gale, remiantis jos politika bus sumodeliuoti patys blogiausi scenarijai. Taip pat kampanijos tikslas bus parodyti Merkel kaip ne visai sąžiningą žmogų ir įtikinti visuomenę, kad ja negalima pasitikėti“.

„Be to, spėju, jog Rusija griebiasi aktyvių veiksmų, kad Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas dėl pabėgėlių būtų nutrauktas jau ateinantį pavasarį. Juk tai duos propagandinei kampanijai naujų pabėgėlių ir šliukštelės alyvos į ugnį“, – perduoda leidinys Jandos žodžius.

Šaltinis: Bild

XXX

Heribert Prantl, Ronen Steinke / Süddeutsche Zeitung

BND vadovas perspėjo dėl Rusijos kibernetinių atakų

Naujasis Vokietijos Federacinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Brunas Kalis mano, kad 2017 metų rinkimuose į Bundestagą kibernetinio pavojaus iš Rusijos lygis bus gana aukštas. Tai jis pareiškė interviu Vokietijos laikraščiui Süddeutsche Zeitung.

„Mes turime duomenų, kurie įrodo, kad kibernetinių atakų tikslas yra tik vienas – sukurti politinį neapibrėžtumą“, – kalbėjo Kalis apie Rusijos įsilaužėlių aktyvumą. Pasak jo, tokios atakos yra dalis „iš išorės valdomų tikslinių sabotažo kampanijų“. „Jomis daromas tam tikras spaudimas visuomenės diskursui ir demokratijai, o tai nepriimtina“, – pažymėjo Kalis.

BND vadovas taip pat pažymėjo, kad „pažeidimai rinkimuose JAV duoda pagrindą įtarti Rusijos pėdsakus“. „Įrodyti kokios nors valstybės sąsajas – techniškai labai sudėtingas uždavinys. Bet viskas byloja už versiją, kad viskas buvo padaryta dėl kažkokios valstybės nuolaidžiavimo ar net jos noru“, – sakė jis.

Kalio nuomone, tokia grėsmė ateinančiais metais aktuali ir Vokietijai. „Europa, ir ypač Vokietija, yra tokių kampanijų sabotažo centre“, – pabrėžė Kalis. Antai nuo konflikto Ukrainoje pradžios vokiškai kalbantis interneto segmentas tapo labai įdomus dezinformaciją skleidžiantiems vadinamiesiems „trolių fabrikams“.

Žvalgybos tarnybos pabrėžė, kad kibernetinės atakos neturi tikslo remti kokį konkretų kandidatą. „Vykdytojai suinteresuoti atimti teisėtumą iš demokratinio proceso kaip tokio. Jiems nesvarbu, kas iš to laimės“, – mano Kalis.

Šaltinis: Süddeutsche Zeitung

2016.12.17; 05:16

Džozefina Hjutlin / The Daily Beast

„Net specialiai taip nesugalvosi“, – rašo žurnalistė Džozefina Hjutlin laikraštyje „The Daily Beast“. Kas ją nustebino? Ji pateikė pasakojimą, kuris nedaro garbės nei Vokietijos žvalgybai, nei Vokietijos kontržvalgybai.

Kokia tai nesėkmė, kad būtų verta apie ją rašyti straipsnį? Pasirodo, 51-erių metų Rokė M. dirbo Vokietijos slaptojoje tarnyboje, kuri oficialiai vadinama Vokietijos konstitucijos apsaugos biuru (BfV). Rokei M. liepta sekti Vokietijoje gyvenančius pavojingus islamistus. Ar agentas deramai atliko jam pavestą užduotį?

Ne, agentas pavestą užduotį atliko nei šiaip, nei taip. Tiksliau tariant, elgėsi priešingai nei jam derėjo elgtis. Dabar jis uždarytas Vokietijos kalėjime. Rokė M., Vokietijos pilietybę gavęs išeivis iš Ispanijos, lyg ir niekuo neišsiskiriantis vyras: vędęs, auginantis keturis vaikus. Tačiau jam pateikti rimti kaltinimai, neigiantys jo padorumą. Sugalvojęs išgalvotą vardą Rokė M. atsivertė specialųjį islamistų internetinį puslapį ir ne tik jį skaitė, bet jame paliko prisipažinimą, jog tarnauja Vokietijos žvalgybai, bei pasiūlė rengti baudžiamąsias akcijas prieš „netikėlius krikščionis“.

Tačiau likimas išdavikui iškrėtė piktą pokštą. Tas asmuo, kurį Rokė M. ragino imtis represijų prieš krikščionis, pasirodė esąs BfV agentas. Taigi neprabėgo nė 24-ios valandos, kai Rokė M. buvo suimtas. 

Suimtasis prisipažino, kad prieš dvejis metus slapta tapo musulmonu, o į Vokietijos slaptąsias tarnybas buvo infiltruotas „Alachui paraginus“. Beje, jis tvirtina manąs, jog tokių patekimų į BfV esama ir daugau.

Leidinys praneša, kad ponas Rokė M. buvo priimtas į BfV šių metų balandžio mėnesį. BfV vadovas Hansas – Georgas Maasenas tvirtina, kad Rokę M. jie tikrino pagal pačius griežčiausius reikalavimus. Bet šis vyras, dabar jau akivaizdu, turėjo du veidus. O gal net tris. Mat atliekant kratą jo namuose aptiktos ir vaizdajuostės pornografinių filmų, kuriuose jis vaidino prisidengęs tuo pačiu pseudonimu, kurį naudojo naršydamas po internetinį islamistų tinklapį.

Duodamas interviu leidiniui žurnalistas Hansas Leindekeris pabrėžė, kad ši nesėkmė BfV vadovybei būtų sukėlusi kur kas daugiau nemalonumų, jei nebūtų paaiškėję, jog išdavikas – ekscentriška asmenybė. „Jis – vedęs, filmuojasi pornografiniuose filmuose ir turi didelį populiarumą, jis ir krikščionis, ir salafitas. Niekas nežino, kas jis iš tiesų. Regis, Rokė M. ir pats nesusigaudo, kam save priskirti“, – tokia H.Leindekerio išvada.

Publikacijos autoriai pastebi, kad Vokietijos slaptosioms tarnyboms nėra lengva pritraukti patikimų ir profesionalių darbuotojų, nes po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje susiklostė prasta nuomonė apie visas slaptąsias tarnybas. Suprask, tapti BfV agentu nėra garbingas užsiėmimas. Tad BfV visąlaik buvo sunku pasikviesti patikimų, profesionalių ir kenksmingų įpročių neturinčių darbuotojų.

Kai BfV prieš dvejis metus viešai paskelbė, jog ieško darbuotojų, į šį kvietimą atiliepė labai mažai žmonių. BfV direktoriui dar teko aiškintis, kodėl sumanė pateikti tokį skelbimą, bei įrodinėti, jog skelbimas neturi nieko bendro su Balandžio 1-ąja – Melagių diena.

Šokiruojanti Rokės M. istorija byloja, kad Vokietijos slaptosioms tarnyboms tikrai trūksta rimtų darbuotojų.

Nuotraukoje: Vokietijos slaptųjų tarnybų būstinė.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast leidinys.

2016.12.10; 06:06

Vokietijos slaptoji tarnyba BND ženkliai sumažino bendradarbiavimo su analogiškomis JAV struktūromis apimtis.

Tai – bloga žinia. JAV ir Vokietijos slaptųjų tarnybų veikla „ranka rankon“ – visuomet geriau nei „darbas atskirai“. Juk Vokietija – įtakinga ir galinga JAV sąjungininkė Europoje. Tad kodėl ir vardan ko pykstamasi?

Continue reading „Bloga žinia: vokiškos kliūtys amerikiečių žvalgybai“

„Aš gyvenau ir mylėjau Vokietijoje, Berlyną laikau vienu iš savo mėgstamiausių miestų ir gal net kada nors vėl ten persikelsiu (beje, pažiūrėsim, kokia bus reakcija į šitą straipsnį), – taip pradeda savo rašinį The Daily Beast apžvalgininkas Džeimsas Kiorčikas.

„Bet jei turėsime omenyje dalykinius ir politinius Vokietijos ryšius su Rusija ir Iranu, o taip pat tai, kad Maskva dešimtis metų, nuo pirmojo šaltojo karo ir iki šiol, kultivuoja žvalgybos ir kolaborantų aktyvus, tai Amerikos žvalgybos tarnybos pasielgtų beprotiškai, jeigu nevykdytų Vokietijoje intensyvių šnipinėjimo operacijų“, – tęsia autorius.

Continue reading „Kodėl amerikiečiai šnipinėja vokiečius“

Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba (BND) kuria sistemą, kuri leis jai kruopščiau susekti socialinių tinklų vartotojų aktyvumą realaus laiko režime. Kaip aiškėja iš specialiosios tarnybos slaptųjų dokumentų, patekusių Vokietijos laikraščio Süddeutsche Zeitung ir radijo stočių NDR ir WDR žinion, projektas pavadintas „Srautų duomenų analizė realaus laiko režime“.

Jo realizavimui planuojama išleisti apie 300 mln. eurų. Bundestagas patvirtins tokios sumos skyrimą jau kitą savaitę, praneša korespondentai.

Continue reading „Vokietijos žvalgyba seks socialinius tinklus“

Rusijos slaptosios tarnybos nesiliauja šnipinėjusios Vokietijoje. Nemažina tempų šnipinėjant ir kitose NATO valstybėse. Šnipinėjimo dydžiai ir intensyvumas nė kiek nesumažėjęs ir, regis, nėra jokių požymių, jog sumažėtų ateityje.

Pagrindinis Rusijos žvalgybos dėmesys sukoncentruotas į NATO užsienio ir vidaus politiką bei Vokietijos užsienio politikos ypatumus.

Tokią oficialią išvadą paskelbė Vokietijos žvalgyba – Vokietijos Konstitucijos apsaugos biuras. Šios išvados oficialiai paskelbtos įtakingame Vokietijos leidinyje Handelsblatt. Minėta ataskaita apima 2013-ųjų metų laikotarpį.

Continue reading „Rusijos slaptosios tarnybos tebešnipinėja…“

Bundestago nariai šių metų balandžio mėnesį pradėjo oficialius debatus dėl Amerikos žvalgybos veiksmų Vokietijos teritorijoje. Vokietijos parlamentarams parūpo, kodėl JAV slaptosios tarnybos klausėsi jų politikų telefoninių pokalbių. Vokiečiams knieti išsiaiškinti, kodėl sąjungininkai amerikiečiai šnipinėja savo sąjungininkus vokiečius.

Šią subtilią temą leidinyje „The Washington Post“ gvildena korespondentas Entonis Fajiola.

Kad amerikiečių slaptoji tarnyba stebi vokiečių politikus, įskaitant net ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – paaiškėjo 2013-aisiais metais.

Ši žinia Vokietijoje sukėlė nepasitenkinimo audrą. Vokiečiai ėmė svarstyti, kodėl amerikiečiams taip svarbu žinoti, ką telefoninių pokalbių metu kalba pirmieji Vokietijos asmenys.

Continue reading „Amerikos slaptosios tarnybos vokiečiams – sunkiai perkandamas riešutas“

Vokietijos ir Amerikos sutartis dėl abipusio atsisakymo šnipinėti žlunga: derybos oficialiai nepasibaigė, tačiau Vokietija prarado viltį, kad JAV liausis sekti vokiečius, rašo Süddeutsche Zeitung, remdamasis savo šaltiniais iš VFR Federacinės žvalgybos tarnybos.

Leidinys pažymi, kad amerikiečiai „net nesutiko pažadėti, kad jie ateityje nesiklausys Vokietijos vyriausybės narių ir aukščiausių valdininkų“, o taip pat atsisakė pranešti, nuo kurio momento buvo stebimas VFR kanclerės Angelos Merkel telefonas ir ar nesekamas (dabar ar anksčiau) kas nors ir vedančiųjų Vokietijos politinių veikėjų.

Be to, vokiečių žvalgai nebuvo įleisti į patalpas JAV ambasados teritorijoje Berlyne, kuriose, kaip manoma, įrengti radijo perėmimo prietaisai.

Continue reading „Vokietija: „Amerikiečiai mus apgavo““

Kas yra Šanel markės kvepalai – žinome. Tačiau ne visi žinome, kodėl tie itin populiarūs ir brangūs kvepalai, kuriuos mėgsta daugelis prabangą vertinančių pasaulio moterų, vadinasi būtent Šanel kvepalais.

Ogi 20-ojo amžiaus pradžioje gyveno tokia moteris – Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel). Būtent ji ir išrado garsiuosius kvepalus Šanel Nr. 5. Gabrielė Šanel buvo ne tik garsiųjų Mados namų savininkė. Ji buvo ir mecenatė. 

Koko Šanel – moteris legenda, be kurios vardo neįsivaizduojamas Prancūzijos madų pasaulis.

Continue reading „Sensacingi faktai iš kvepalų kūrėjos Koko Šanel gyvenimo“

fidelis_portret

Sensacingi dokumentai iš Vokietijos ir Rusijos archyvų, paskelbti prieš Karibų krizės 50-ąsias metines, liudija, kad padėtis aplink Laisvės saloje dislokuotas sovietų raketas buvo žymiai pavojingesnė, negu priimta manyti, rašo Svenas Feliksas Kelerhofas laikraštyje „Die Welt“.

„Nors 1962 metų spalį visas pasaulis stovėjo ant branduolinio karo slenksčio, – rašo autorius, – Fidelis Kastro žaidė savo žaidimą, kuris galų gale galėjo privesti prie dar didesnės eskalacijos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos“.

Continue reading „Išslaptinti dokumentai: Fidelis Kastro verbavo esesininkus“

juodasis_rugsejis

Vokietijos leidinys “Der Spiegel” spausdina kai kuriuos dokumentus iš 40 metų senumo dosjė apie įvykius, nutikusius per Miuncheno olimpiadą, kai buvo paimti įkaitais ir nužudyti Izraelio rinktinės nariai. Apie tą vokiečių publikaciją pasakoja Davide Frattini straipsnyje, išspausdintame Italijos laikraštyje “Corriere della Sera”.

„Nuo teroro akto per Miuncheno olimpiadą, per kurią buvo nužudyti 11-a Izraelio atletų, praėjo 40 metų, ir savaitraštis “Der Spiegel” pranešė, kad jis turi savo žinioje dokumentus apie tuos įvykius. Dokumentai liudija, kad vokiečiai deramai neįvertino iš informatoriaus libaniečio gautos svarbios informacijos ir keletą dešimtmečių darė viską, kad nuslėptų padarytas klaidas“, – rašo Italijos leidinys.

Continue reading „Miunchenas – 1972, 40 metų melo: vokiečių nuslėptas dosjė“