Amerikos slaptosios tarnybos vokiečiams – sunkiai perkandamas riešutas


Print

Bundestago nariai šių metų balandžio mėnesį pradėjo oficialius debatus dėl Amerikos žvalgybos veiksmų Vokietijos teritorijoje. Vokietijos parlamentarams parūpo, kodėl JAV slaptosios tarnybos klausėsi jų politikų telefoninių pokalbių. Vokiečiams knieti išsiaiškinti, kodėl sąjungininkai amerikiečiai šnipinėja savo sąjungininkus vokiečius.

Šią subtilią temą leidinyje „The Washington Post“ gvildena korespondentas Entonis Fajiola.

Kad amerikiečių slaptoji tarnyba stebi vokiečių politikus, įskaitant net ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – paaiškėjo 2013-aisiais metais.

Ši žinia Vokietijoje sukėlė nepasitenkinimo audrą. Vokiečiai ėmė svarstyti, kodėl amerikiečiams taip svarbu žinoti, ką telefoninių pokalbių metu kalba pirmieji Vokietijos asmenys.

Nejaugi amerikiečiai nepasitiki Vokietija? O gal ši į viešumą iškilusi žinia turi ir daugiau poteksčių? Gal čia įtakos turi į Rusiją pabėgusio Amerikos slaptųjų tarnybų specialisto Edvardo Snoudeno paviešinta informacija?

Parlamentinio tyrimo Bundestage nariai iškėlė net tokį reikalavimą: tegul E.Snoudenas atvyksta į Berlyną duoti parodymų, kaip, kodėl, ar ilgai ir kokiomis apimtimis amerikiečiai domėjosi aukščiausių Vokietijos politikų, verslininkų ir ekonomistų privačiais bei konfidencialiais pokalbiais.

Jei toks E.Snoudeno vizitas vis tik įvyktų, tai reikštų, jog Vokietija skėlė antausį Amerikai. Juk Vokietija privalėtų garantuoti, jog E.Snoudeno neišduos Amerikai. Bet juk Amerikoje šis vyras traktuojamas kaip itin daug žalos atnešęs išdavikas. Amerikos žvalgybos įsitikinusios, jog E.Snoudenas nusipelnė mirties bausmės – kalėjimo iki gyvo galvos bausmė būtų per švelni. Tad Vokietija, pasikviesdama E.Snoudeną duoti parodymų, tarsi bylotų, jog nepritaria griežtam JAV slaptųjų tarybų požiūriui.

Žodžiu, sulaukusi akibrokšto Amerika greičiausiai mirtinai įsižeistų. Tarp Vašingtono ir Berlyno būtinai kiltų naujų trinčių.

Kai kurie antiamerikietiškai nusiteikę Vokietijos Bundestago nariai mano, jog amerikiečiai nusipelnė šios bausmės. Tačiau Vokietijoje esama ir politikų, manančių, jog Amerika ir Vokietija privalo būti vieningos kaip niekad anksčiau. Vienybę jos privalo puoselėti ypač šiuo metu, kai Rusija žvangina ginklais.

Todėl Vokietijos kanclerė A.Merkelė vargu ar sutiks erzinti Baltųjų rūmų šeimininką Baraką Obamą. Mažai tikėtina, jog ponia A.Merkel ryžtųsi E.Snoudenui suteikti saugų tranzitą į Berlyną. Ji tikrai nepataikaus tiems Vokietijos Bundestago nariams, kurie amerikiečių žvalgybų veiksmus traktuoja kaip ypač nedraugiškus, vertus adekvataus atkirčio.

Ir vis dėlto vienas iš labiausiai Bundestagą šiuo metu dominančių klausimų – kaip derėtų vertinti Amerikiečių sprendimą šnipinėti Vokietijos politikus.

Žvalgybos reikalus kuruojantis specialusis Bundestago komitetas pasiryžęs apklausti dešimtis liudytojų ir išstudijuoti kalnus konfidencialių dokumentų. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad toks tyrimas gali būti pilnavertis tik vienu atveju – jei CŽV suteiktų visą slaptą informaciją.

Bet CŽV vadovybė tikriausiai taip nepasielgs. CŽV negali atskleisti visų šnipinėjimo motyvų ir detalių. Todėl specialaus Bundestago komiteto  išvados negali būti nei išsamios, nei kokrečios. Net jei Vokietijos valdžia versis per galvą, ji vis tiek niekad nesužinos daugumos amerikiečių organizuoto šnipinėjimo paslapčių.

Tad kam prireikė vokiečių parlamentarams pradėti tyrimą, kuris niekad nebus apvainikuotas rimta sėkme? Tokio darbo vokiečiai greičiausiai imasi norėdami bent mažumėlę nuslopinti įžeistas ambicijas. Suprask, mes amerikiečiams vis tik davėme atkirtį.

Tačiau net ir toks simbolinis atkirtis byloja, kokios silpnos ir pažeidžiamos, lyginant su amerikietiškais analogais, yra Vokietijos slaptosios tarnybos, įskaitant ir BND.

Vokiškus parlamentinius debatus derėtų traktuoti kaip bandymą neprarasti bent jau minimalaus solidumo. Jei visai nebūtų jokių svarstymų, Vokietija atrodytų ypač kvailai: amerikiečių žvalgai daro, ką nori, o vokiečiai nedrįsta net pečiais gūžtelėti iš nuostabos.

Beje, vienintelis svarbus tokių svarstymų dėmuo – ar Vokietijai dera atsakyti tuo pačiu. Vaizdžiai tariant, ar dabar BND privalo šnipinėti amerikiečius. Toks klausimas – logiškas. Bet net ši dilema vokiečius stumia į dar kvailesnę padėtį. Užkulisiuose amerikiečiai teigia: jei tik sugebėsite pasiklausyti JAV prezidento Barako Obamos telefoninių pokalbių, klausykitės į valias, kiek tik geidžia širdis. Vokietijos žvalgybų specialistai puikiai supranta, kad tokios operacijos BND ekspertams – eįkandamos.

Taigi vokiečių parlamentarai turi moralinę teisę nuspręsti šnipinėti partnerius anapus vandenyno. Bet bent jau žvalgybos reikalūs kuruojantys Bundestago nariai suvokia, kad tokia misija BND – per suki. Amerikos žvalgyba vokiečių žvalgybai – sunkiai perkandamas riešutas.

Tad ar verta imtis darbo, kurio nepajėgsi deramai atlikti? Gal vokiečių žvalgybai derėtų pirmiausiai deramai kontroliuoti rimtesnio pasipriešinimo nesulaukiančius Rusijos šnipus?

Straipsnį parašyti padėjo Stefani Kirhneris.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2014.04.05; 10:15


Prisijunkite prie diskusijos