Kaip Lietuvoje organizuojamas gyventojų evakavimas

Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendi­mą evakuoti gyventojus iš savivaldybės teritorijos į kitą tos pačios savivaldybės vietą arba į gretimą savivaldybę priima savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami į toli­mesnę savivaldybę, sprendimą, kur turi būti evakuojami gyven­tojai, priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir į kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavi­mo ir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai: gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo.

Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias evakuojant renkasi gyventojai. 

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (4)”

Perspėjimas visuomenės informavimo priemonėmis

Gyventojų perspėjimas ir informavimas yra vienas iš pirmiausiai atliekamų veiksmų. Dažnai pirminė informacija apie įvykius gau­nama iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos).

Tai yra normalu – be jų neįmanoma tinkamai perspėti ir informuoti, be to, viešosios informacijos teikėjai yra civilinės saugos sistemos dalis. Jų pareiga yra pranešti visuomenei apie tai, kas vyksta.

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (3)”

Negaliu daugiau tylėti, na ir miegu labai jau  neramiai, nors ir pasiklausęs KA ministro Juozo Olekos raminimų.

Praėjo jau dvidešimt  ketveri metai, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant bei puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant į NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gan gerai ginkluotą. Dar tada joje tarnavo dvigubai daugiau karių, nei turime jų šiandien.

Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį galėjome sunaikinti per 2 tūkstančius priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002-2003 metais.

Continue reading „Kur mano batalionas, ministre?”

jukneviciene_rasa

Krašto apsaugos ministerijos atlikta moterų ir vyrų lygių galimybių krašto apsaugos sistemoje analizė atskleidė, jog Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro apie 11 proc. Lietuvos karo tarnybos karių. NATO 2009 – 2010 metų duomenimis, daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnaujančių moterų skaičius yra mažesnis.

Lenkijoje moterys sudaro 1,8 proc., Danijoje – 5,2 proc., Liuksemburge – 5,8 proc., Belgijoje – 8,02 proc., Norvegijoje – 8,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 9,5 proc., Vokietijoje – 8,9 proc. karinio personalo. Kariuomenėje tarnaujančių moterų dalis yra didesnė šalyse, kurios prie NATO prisijungė vėliau, pavyzdžiui, Bulgarijoje moterys sudaro 13 proc., Čekijoje – 13,6 proc., Slovėnijoje – 15,4 proc., Latvijoje – 17,4 proc., Vengrijoje – 20 proc. karinio personalo.

Continue reading „Lietuvos kariuomenė tapo moteriška?”

kirkilas

Vieną dieną buvau bepaklausiąs savęs, kur dingęs seimo narys Gediminas Kirkilas. Gal kur šiltuose kraštuose, o gal kalbos dovaną prarado. Juk anksčiau jo būta visur ir daug, nors ir tuščiais šoviniais šaudančio.

Na, gal ir ne visai tuščiais: kurį laiką buvo karo ministru, o vėliau ir premjeru. Kūrė liūtą, nors iš to tegavosi visiškas šnypštas; aš, kaip ir tikriausiai daugelis kitų bendrapiliečių, pavyzdžiui, įsiminiau tik pypkę, o veido, nors užmušk, – niekaip negaliu rekonstruoti to žmogaus veido, kažkaip kiti išlieka, o šis ne.

Tik fragmentai, kažkokios mažareikšmės nuotrupos.

Continue reading „Kur slepiasi tautos didvyriai”

video_cip

Tai – antroji pokalbio su Arūnu Zagorskiu dalis. Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jo stažas Antrąjame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM (AOTD) – aštuoneri metai. Prieš tapdamas AOTD pareigūnu A.Zagorskis jau turėjo vertingos slaptojo seklio patirties. Iki tarnybos AOTD struktūrose jis tarnavo policijoje. Bet ne eiliniu patruliu. Slaptuoju sekliu kriminalinės policijos struktūrose A.Zagorskis darbavosi apie dešimt metų. Žodžiu, klaipėdietis beveik visą savo gyvenimą atidavė slaptosioms tarnyboms. 

Beje, šis A.Zagorskio interviu – pirmasis jo gyvenime. Iki šiol buvęs “antrukas” niekad nėra kalbėjęs su jokiu žurnalistu – nei savu, nei užsieniečiu. Taigi šis portalui Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedui “Slaptieji takai” pateiktas interviu yra unikalus. Kadangi – vienintelis.

Tiems, kurie nemėgsta žiūrėti videointerviu, primename, kad „XXI amžius” šiandien išleido specializuoto priedo „SLAPTIEJI TAKAI” numerį, kuriame  skelbiamas sutrumpintas pokalbio su A.Zagorskiu variantas.

Continue reading „Rusų šnipų Klaipėdos krašte šiandien niekas nekontroliuoja ( 2 )”