Lėktuvo katastrofa ties Smolensku 2010-aisiais metais buvo traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas. Tačiau dabar, po Vladimiro Putino intrigų Ukrainoje, kyla vis daugiau abejonių, ar avarija, į kurią pateko Lenkijos valdžios lėktuvas, gabenęs dešimtis įtakingiausių Lenkijos politikų ir ministrų, – išties nelaimingas atsitikimas?
Juk nukritus lėktuvui žuvo ne tik Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, bet dar 95 žymūs, įtakingi, patyrę Lenkijos politikos, ekonomikos ir visuomenės veikėjai.
Taip leidinyje The Daily Beast rašo apžvalgininkas Uilas Ketkartas.
Publikacijos autorius primena, jog likus dviems metams iki lėktuvo katastrofos tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis pasakė kalbą, kuri turėjo labai nepatikti Kremliaus valdovui. L.Kačinskis aiškiai perspėjo: jei rusiška agresija nebus sustabdyta Gruzijoje, tai Rusija ilgainiui planuos okupuoti Ukrainą, Baltijos valstybes ir, galbūt, Lenkiją. L.Kačinskis pridūrė: „Mes čia, kad tęstume savo darbus“.
Lenkai puikiai prisimena šią kalbą ir jiems sunku patikėti, jog lėktuvo katastrofa ties Smolensku 2010-aisiais – atsitiktinumas.
Rusijos valdžios versija tokia: dėl lėktuvo katastrofos neva kalti patys lenkų lakūnai. Taip pat Rusijos pusė įrodinėjo, esą lenkų politikai darė lakūnams neleistiną psichologinį spaudimą, nurodinėdami, jog lėktuvas privalo kuo greičiau nusileisti, nes, priešingu atveju, jie nesuspsės į numatytą renginį pagerbti Katynėje sušaudytų lenkų karininkų atminimo.
O štai buvęs CŽV analitikas Džinas Potitas teigia: „Rusijos žvalgyba laimėjo neįkainuojamą pergalę, nes katastrofos vietoje į jų rankas pateko konfidencialūs žuvusiųjų dokumentai, nešiojami kompiuteriai, slapti NATO kariškių ir ES diplomatų kodai.
Beje, iki katastrofos likus keleriems mėnesiams lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos delegacija, buvo suremontuotas ir modernizuotas. Bet suremontavo ir modernizavo tą lėktuvą būtent … Rusija. To lėktuvo remonto ir apžiūros darbai atlikti būtent Rusijos teritorijoje. Todėl natūralu, kad ši aplinkybė ir kelia daugiausia įtarimų.
Fizikas Kazimiras Novačikas, nepriklausomos Lenkijos parlamentinės komisijos, tyrusios katastrofos priežastis narys, davė išskirtinį interviu leidiniui „The Daily Beast“. Taigi šis fizikas įrodinėja, jog lėktuvas nukrito dėl viduje įvykusio sprogimo. Sprogimo versiją įrodo nepaprastai daug lėktuvo nuolaužų (apie 60 tūkst. nuolaužų). O iki katastrofos likus vos 2 – 3 sėkundėms lėktuve prapuolė elektra.
2014-ųjų balandžio 8-ąją Lenkijos radijas pranešė: karinis prokuroras Ireneušas Šelagas „visiškai atmeta sprogimo versiją“.
Tačiau naivu tikėtis, jog konspirologiniai spėliojimai vargu ar liausis. 2013-aisiais metais maždaug trečdalis Lenkijos visuomenės manė, kad L.Kačinskį nužudė. Šis įsitikinimas byloja, jog Lenkija bijo Rusijos tikrųjų ketinimų.
Tiesa, dabar jau labai sunku atskirti surinktus kriminalistų duomenis nuo politikų pareiškimų. Kai kurie Lenkijos politikai šią katastrofą išnaudoja tam, kad galėtų pakurstyti antirusiškas nuotaikas visoje Lenkijoje.
Didžioji dauguma lenkų vis tik netiki, jog katastrofa surengta specialiai. Bet Kremliaus elgesys paskutiniąsias aštuonetą savaičių Ukrainoje leidžia manyti, jog iš Vladimiro Putino galima laukti bet kokios kiaulystės.
Nuotraukoje: maždaug trečdalis Lenkijos gyvetojų mano, jog tikrasis lėktuvo katastrofos ties Smolensku 2010-aisiais kaltininkas – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Informacijos šaltinis: The Daily Beast.
2014.04.17; 03:10
