Po dviejų iš eilės teroro aktų Rusijos Volgograde, sekmadienį ir pirmadienį kai kurios valstybės ėmė rimtai svarstyti, ar išleisti ne tik savo vadovus, bet ir savo sportininkų komandas į žiemos olimpines žaidynes Sočyje. Galima spėti, kad po to seks grandininė reakcija ir tose demokratinėse valstybėse, kurių vadovai, veikiami savo šalių demokratinių institucijų (seimų, pavyzdžiui), taip pat nesiryš palaiminti ar atšauks savo šalies sportininkų kelionę į Sočį.
Nes jei kas nors negero jiems ten atsitiktų, jie ir būtų atsakingi. Ir tai jiems demokratijos sąlygose nepraeis be politinių, o gal ir teisminių už žalos atlyginimą, pasekmių.
Krenta į akis ir tai, kad net Barackas Obama atsisakė dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, nors pastaruoju metu jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas daug ką padarė, pademonstruodamas gerą valią JAV pageidavimų sąraše, amnestuodamas daugelį JAV užtariamų Rusijos kalinių (vien Michailo Chodorkovskio išlaisvinimas ką turėjo reikšti). O ką jau kalbėti apie JAV karinį tranzitą iš Afganistano į Klaipėdą.
Natūralu, kad B. Obama žino daug daugiau negu kiti apie būsimas žaidynes Sočyje.
Stambiausi pasaulio dienraščiai vienareikšmiškai sieja teroro aktus Volgograde su žiemos olimpinėmis žaidynėmis Sočyje.
Yra galimos mažiausiai dvi versijos, paaiškinančios teroro aktus Volgograde, ir mūsų, Vakarų, reakciją į juos.
Versija – kalti Šiaurės Kaukazo kovotojai už laisvę
Tai – Rusijos, ir ne tik, Islamo išpažinėjų karas su Rusijos valdžia bet kokiomis priemonėmis, pagal juos adekvačiomis toms, kurias taiko Rusijos valdžia Šiaurės Kaukaze, žudydama ne tik moteris ir senelius, bet ir vaikus. Pastarųjų per paskutinių karų istoriją – keliasdešimt tūkstančių.
Tuomet suprantamas Euroatlantinės erdvės vadovų susirūpinimas. Situacija Sočyje gali būti nesaugi.
Visgi šioje versijoje abejonių kelia mažiausiai du momentai.
Pirma, tokie tiesioginiai keršto ir gąsdinimo civilių atžvilgiu veiksmai iš Šiaurės Kaukazo kovotojų pusės yra labai reti. Stambiausi iš jų – įkaitų paėmimas su reikalavimu nutraukti karą su Čečėnija, būdavo žiauriausiu būdu, kartu su įkaitais, numarinti.
Bent kol kas niekas už pastaruosius teroro aktus Volgograde atsakomybės neprisiėmė. Nors, artėjant olimpiadai Sočyje, žinoma, visko gali būti, jei pasipriešinimo kovotojai nutarė neleisti įvykti olimpiadai žūtbūt, kaip žadėjo.
Antra, Kremlius įtartinai greitai (per kelias valandas) išaiškino nusikaltėlio, susprogdinusio sprogmenį Volgogrado geležinkelio stotyje, dagestanietišką Šiaurės Kaukazo tapatybę.
Kremliaus kontroliuojamas portalas www.lenta.ru pranešė, kad, pirminiais duomenimis, bombą Volgogrado miesto geležinkelio stotyje susprogdino Pavelas Pečionkinas iš Volžsko, Marių Respublikos.
Neva P. Pečionkinas prisijungė prie Dagestano grupuotės 2012 m., priėmė islamo tikėjimą ir pakeitė vardą į Ansaras ar Rusi. Manoma, kad galutinius duomenis apie sprogdintojo asmenybę Rusija sužinos po DNR tyrimo. P. Pečionkino tėvas Nikolajus jau davė tyrimams kraujo.
www.delfi.lt įdėjo P. Pečionkino youtube paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame jis paaiškino, kodėl, peržiūrėjęs savo tėvų vaizdo įrašą internete, adresuotą jam kažkur Dagestano kalnuose, kuriame jie prašo jo sugrįžti namo, jis atsisako tai padaryti. A. Pečionkino įraše – jokios užuominos į savižudybę pasikėsinant į civilių gyvybes. Įrašas nežinia kada padarytas.
Prieš tai Rusijos „šaltiniai“ paskelbė, kad geležinkelio stotyje tikriausiai susisprogdino moteris, kai vienas policijos pareigūnas sustabdė ją prie metalo ieškiklio, įrengto prie pagrindinio įėjimo stoties pastate.
Buvo įtariama, kad ta sprogdintoja yra dagestanietė Oksana Aslanova – viena iš „juodųjų našlių“, kuri anksčiau buvo ištekėjusi už dviejų islamistų kovotojų, nukautų per susirėmimus su Rusijos federalinėmis pajėgomis.
Kitaip tariant, sprogdinimo pėdsakus Rusijos valdžia vis vien veda į Šiaurės Kaukazą.
Bet ar taip yra iš tiesų?
Jei FST žino, kad pasipriešinimo Dagestane kovotojas P. Pečionkinas jau žuvo arba pateko į Rusijos nelaisvę, kas gali būti paprastesnio po tokio minėto video įrašo paskelbti jį tuo savižudžiu Volgogrado geležinkelio stotyje?
Jo pirštą bombos žiede (!) surado ir identifikuos pagal DNR? Ir kas tai pranešė bei identifikuos, FST?
Versija – Rusija pati siekia, kad žaidynės Sočyje neįvyktų
Antroji versija – Rusija taip blogai pasiruošė olimpiadai logistine ir technine prasme, kad pati suinteresuota, kad žaidynės neįvyktų.
Jau rengiant palyginus šiltoje klimatinėje juostoje esančio Sočio pavertimo 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių sostine projektą internetiniuose portaluose pasirodė daugybė straipsnių, kuriuose su valdžia nesusijusieji ekspertai iš Rusijos, o ir iš Vakarų, anonsavo stambaus masto grobstymus. Ypač statybų, bet ir kitose, išlaidose. O jų – milijardai dolerių. Po to žiniasklaidoje ilgą laiką buvo skelbta apie skandalingas finansines aferas olimpinio Sočio statybose.
Ir kas norėtų pakartoti neseną vieno supermarketo Rygoje darbuotojų ir lankytojų likimą? Tik po olimpinės arenos stogu? Be jokių teroristinių aktų?
Vienas žinomas šių laikų Rusijos žmogus yra pasakęs: „Rusijos nelaimė yra vagys ir keliai“ (воры и дороги). Taip jis patikslino dar carinės Rusijos literatūros klasiko pastebėjimą, kad „Rusijos nelaimė yra kvailiai ir keliai“ (дураки и дороги). Suprantama, ir Rusijoje, ir kitur, ten kur daug kvailių, ten iždo vagių niekada netruks.
Šią teroro aktų Volgograde versiją paremtų buvusio Rusijos Dūmos deputato, žinomo opozicijos politiko Konstantino Borovojaus nuomonė, kad vadinamuosius „teroro aktus“ galėjo organizuoti FST.
Tiesa, apie tai jis prašneko vaizdo laidoje kartu su žinoma Rusijos disidente Valerija Novodvorskaja netrukus po š.m. spalio 21 teroro akto tame pačiame Volgograde, kai susprogdinus autobusą žuvo septyni ir buvo sužeista daugiau nei 40 žmonių.
Bet tai reikalo nekeičia. K. Borovojus tada priminė tai, ką knygoje „FSB sprogdina Rusiją“ rašė į Didžiąją Britaniją pabėgęs buvęs FST darbuotojas Aleksandras Litvinenka ir Jurijus Felštinskis. Ištyrę sprogdinimus 1999 m. rugsėjo 4–16 d., kai Rusijos miestuose Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske susprogdinus keturis gyvenamuosius daugiabučius žuvo beveik 300 žmonių, taip pat nepavykusį bandymą 1999 m. rugsėjo 23 d. susprogdinti daugiabutį Riazanėje, knygos autoriai padarė išvadą, kad visus šiuos sprogdinimus vykdė FST darbuotojai su FST vadovybės žinia.
Visa K. Borovojaus bėda ta, kad jei 1999 metų sprogdinimai bent turėjo akivaizdų motyvą – Rusijos prezidento rinkimus sukeliant rinkėjams norą išsirinkti „kietos rankos“ politiką Vladimirą Putiną, pareiškusį apie Čečėnijos laisvės kovotojus, kad „teroristus reikia skandinti tupinyke“, tai artimiausiu metu Rusijoje jokie svarbesni rinkiminiai politiniai įvykiai nenusimato.
Tai pastebėjo ir K. Borovojaus pašnekovė V. Novodvorskaja, o K. Borovojus taip ir nesugebėjo pateikti nors kiek įtikinamą motyvą, kodėl FST dabar, Sočio olimpiados išvakarėse, reikėtų organizuoti teroro aktus Rusijoje.
Versija, kodėl Rusija FST rankomis pati gali siekti, kad žaidynės Sočyje neįvyktų, tai paaiškintų.
Įsivaizduokime, Vladimiras Putinas skėsčioja rankomis ir valstybių vadovams aiškina: mes viską padarėme, ką galėjome, viskas būtų buvę puiku, bet tie prakeikti tarptautiniai teroristai…
Ir visi supratingai linkčiotų galvomis.
Tad palūkėkime iki 2014 metų olimpiados Sočyje, įvyks ji ar neįvyks, be jokių teroristinių aktų pačiame Sočyje, tiesiog dėl Rusijos pasirengimo olimpiadai fiasko.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime.
2013.12.31; 06:12
