Vartotojų teisių apsaugos ekspertai, Teisingumo ministerijoje diskutuodami dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) precedento vertinant advokato veiklą, balandžio 16-ąją sutarė, jog tikslingumo aspektu turėtų būti peržiūrėta Advokatūros įstatymo nuostata, ginčuose dėl advokato honoraro įpareigojanti atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes – atlygio už teisines paslaugas klausimas turėtų būti sutartas individualiai ir aiškiai su klientu.
„Akivaizdu, kad advokatūra turėtų būti tarp vartotojų teisių apsaugos institucijų“, – diskusijoje savo įsitikinimą išsakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų departamento direktorė Renata Juzikienė.
„Manau, kad reikėtų svarstyti Lietuvos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies tikslingumą“, – aiškindama, kodėl buvo svarbu gauti Liuksemburgo Teismo prejudicinį sprendimą advokato ir jo kliento byloje dėl nesumokėto honoraro teigė diskusijos dalyvė.
Ir R. Juzikienės, ir kitų pranešėjų nuomone, Lietuvos advokatūra galėtų nuosekliai įgyvendinti advokatų priežiūrą ginčuose dėl tipinių teisinių paslaugų sutarčių sąlygų, jei jau valstybė advokatų savivaldai kartą patikėjo bendruomenės teisinės priežiūros funkciją.
Diskusijos dalyviai taip pat sutarė, kad Šiba byloje tiek ESTT sprendime, tiek LAT nutartyje nustatytos taisyklės taikomos vienos vartotojų teisių direktyvos dėl tipinių teisinių sutarčių sąlygų aspektu – sutarčių sąlygos tarp advokato ir kliento turi būti sąžiningos.
„Advokatas, siūlydamas standartines sutarčių sąlygas negali nukrypti nuo sąžiningumo reikalavimo. Savo ruožtu advokatūra kartu su Teisingumo ministerija galėtų parengti tipines pavedimo ar teisinių paslaugų sutarčių sąlygas, kurios nekeltų abejonių dėl jų sąžiningumo“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Advokatas Andrius Smaliukas pabrėžė, kad po teismų sprendimų nedaug kas pasikeitė – teismas labai maža apimtimi įgijo intervencijos galimybę, sprendžiant advokatų ir jų klientų ginčus, apeidamas neveiksnią nacionalinės teisės normą advokatų veiklą reguliuojančiame įstatyme:
„Advokatas yra teisingumo sistemos dalis, jo paslaugos – tai pagalba teisingumui, tokia pati, kaip ją žmogui teikia teismas, kurdamas teisingumo struktūrą ir sistemą“, – įsitikinęs Advokatų tarybos narys, Drausmės komiteto pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Tokį savo įsitikinimą advokatas pagrindė konkrečiais Advokatų garbės teismo sprendimais.
Renginyje dalyvavusi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė advokatė Danguolė Bublienė pabrėžė, kad mokslininkai stebi priešingą procesą, kai per didelis vartotojų informavimas atsigręžia prieš juos pačius – klientams pateikiamos išsamiausios sutartys, kurių jie neturi nei laiko, nei noro skaityti.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Advokatūra
Nuotraukoje – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
2015.04.17; 06:36
