Kokia tokių lietuviškų diskusijų prasmė?


Pastebėjau, kad ir šiandien tęsiate savo pamėgtą temą – daug dėmesio skiriate tiek rusiškų, tiek lietuviškų televizijos laidų analizei. Gal ir geras sumanymas. Būtent jūsų portalo paakintas pradėjau žiūrėti RTVi laidas “Osoboje mnenije”, “Klinč” ar “Ostorožno – istorija”. Ir susidomėjau, atrodo, ilgam: jos patiko, įsiminė, sukėlė įvairiausių minčių, situaciją Lietuvoje pradėjau lyginti su padėtimi Rusijoje ir pastebėjau keistų sutapimų.

Norom nenorom anas rusiškas diskusijas lyginu ir su mūsų LRT laidomis, kurias veda, sakykim, Rita Miliūtė, Rimgaudas Geleževičius ar Gintaras Aleknonis. Tikrai – skirtumai akivaizdūs, akis badantys. Jei per RTVi kanalą pateikiama “Osoboje mnenije” dažniausiai tikrai išskirtinė, konkreti, aštri, tai mūsiškės laidos kažkokios neapibrėžtos, drungnos, be konkretumo, be krypties.

Ankstesniuose portalo Slaptai.lt straipsniuose buvo taikliai pastebėta, jog rimtą diskusiją surengti nėra paprasta, ne viskas priklauso nuo vedančiojo. Nesiginčiju. Tačiau štai prisimenu prieš kelias savaites surengtą LRT diskusiją, kurioje, be kita ko, kalbėjo žurnalistai Rytas Staselis, Vladimiras Laučius ir Darius Varanavičius. Na lyg viskas ir gerai. Savo dalyką išmanantys komentatoriai, žurnalistai, žurnalų redaktoriai. Bet laida buvo kažkokia migdanti, lėta, be energijos, kaip sakoma, be vidinio užkrato.

Atrodė, kad laidos dalyviai nori pasakyti kuo mažiau ir švelniau, o ne aštriau ir konkrečiau. Toks įspūdis susidarė, esą laidos dalyviai, prieš tardami kiekvieną aštresnį žodį, intensyviai mąsto, ar jų aštresnis žodis neįžeis kokių nors įtakingų politikų, verslininkų ar valdininkų, pas kuriuos galbūt ateityje reikės prašyti paramos, užtarimo, darbo. Kitaip tariant, man visąlaik atrodė, kad trys jauni, perspektyvūs vyrai nori pasakyti ne kuo daugiau, bet kuo mažiau.

Kaip ir visi kiti žmonės, turiu savisaugos instinktą, nesu koks nors užkietėjęs drąsuolis. Todėl nenoriu tvirtinti, jog laidos vedėjams ir diskutuotojams nereikia laviruoti. Visi mes – eiliniai mirtingieji, kuriems tenka daryti įvairiausių kompromisų. Tačiau rusiškose RTVi laidose kažkodėl to laviravimo – ženkliai mažiau. Lietuviškose LRT diskusijose atsargumas – akis rėžianti savybė. Nors Lietuvoje žurnalistų ir politikos komentatorių niekas nešaudo, lyginant su Rusijos Federacijos realybe.

Čia prieš mane portale Slaptai.lt rašęs žurnalistas buvo teisus: kai savo “osoboje mnenije” išdėsto Valerija Novodvorskaja, Leonidas Mlečinas ar Julija Latynina, jų nuomonė atmintyje išlieka ilgam. Nors po kai kurių V.Novodvorskajos ar J.Latyninos laidų jau praėjo daugiau nei kelios savaitės, bet kažkodėl iki šiol prisimenu, ką jos, sakykim, pasakė apie Staliną, Kaliningrado sritį ar Vladimirą Putiną. Na o apie ką diskutavo R.Staselis, V.Laucius ir D.Varanavičius toje R.Miliūtės laidoje, dovanokit, neprisimenu. Niekas neįstrigo, niekas neįsiminė. Net neprisimenu, dėl ko toje laidoje ginčijosi – dėl ekonomikos ar politikos. Man regis, šitaip neturėtų būti. Atvirkščiai: laidos vedėjas turėtų siekti išskirtinumo,

O štai paskutinysis pavyzdys. Laidos “Tarp Rytų ir Vakarų” vedėjas Rimgaudas Geleževičius liepos 26-ąją surengė itin reikalingą diskusiją ekonominiais klausimais, kurioje dalyvavo ir žymusis ekonomistas Romas Lazutka, ir Laisvosios rinkos instituto atstovas Giedrius Kadžiauskas, ir dar vienas analitikas, kurio pavardės, deja, neprisimenu. Negaliu sakyti, jog laidos dalyviai šnekėjo neįdomiai, negaliu sakyti, jog nepateikta svarbių faktų, sakykim, apie Švedijos, Didžiosios Britanijos ekonomikos perspektyvas, apie pašalpų prasmę, apie mokesčių mažinimo ar didinimo būtinybę.

Bet toje laidoje buvo pažerta tiek daug skirtingų nuomonių, vizijų, pavyzdžių, įskaitant ir gausius žiūrovų skambučius, kad taip ir liko neaišku, kas ką norėjo įrodyti. Toje diskusijoje, nors ji truko ištisą valandą, išmetant keletą minučių reklamos, nepateiktas svarbiausias dalykas: ką reikia daryti norint sumažinti socialinę atskirtį tarp turtingiausių ir vargingiausių Lietuvos piliečių. Į šį klausimą taip niekas ir neatsakė. Žodžiu, laida lyg ir reikalinga, lyg ir visi stengėsi įrodyti savo tiesas. O iš tiesų išėjo padrikas skirtingiausių nuomonių ir požiūrių kratinys, iš kurio labai sunku nustatyti bendrąjį vardiklį. Man rūpėjo sužinoti konkrečiais faktais paremtą versiją, ką ne taip, o gal atvirkščiai – būtent teisingai, daro šiandieninė valdžia, bandydama atgaivinti ekonomiką. Užuot išgirdęs versiją, kaip turėtų būti elgiamasi šiandieninėje Lietuvoje, išgirdau keliolika versijėlių, ką teisingai – neteisingai elgiasi mūsų kairieji, dešinieji ir liberalai.

Tad ir klausiu: kokia tokių lietuviškų diskusijų prasmė? Diskusija – vardan diskusijos? Diskusija – vardan žurnalistinio honoraro?

Nuotraukoje: RTVi laidoje “Osoboje mnenije” savo požiūrį dažnai pateikianti politikos komentatorė Valerija Novodvorskaja.

2010.07.27

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *