Nugarą kartais “suima” taip, jog nebepajėgiame pasijudinti. Nugaros skausmų priežastys – pačios įvairiausios.
Kadangi nugaros struktūra labai sudėtinga, skausmą pajėgus sukelti menkiausias sąnarių, raiščių, raumenų ar nervų pažeidimas.
Tačiau skausmas dažniausiai atsiranda tik dėl silpnų juosmens, pilvo ir nugaros raumenų. Šių raumenų sustiprinimui medikai bei mokslininkai dar nesukūrė jokių stebuklingų vaistų. Bet kad vaistai šiuo atveju ir nereikalingi. Įmanoma išsiversti ir be piliulių. Ir labai gerai, kad galima išsiversti be piliulių.
Nugaros skausmus neretai sukelia stuburo slankstelio panirimas – jis kamuoja mus dažniau nei įsivaizduojame. Jis neišnyra, bet įstringa netaisyklingoje padėtyje. Dėl to kalti silpni raumenys ir elastingumą praradę raisščiai.
Po netaisyklingo fizinio krūvio ištinsta panirusio slankstelio sąnariai, “užkabinami” tarpšonkauliniai, juosmens nervai. Siekdami numalšinti skausmus dažniausiai išgeriame vaistų. Deja, slankstelis taip ir lieka paniręs. Tokia būsena trunka įvairiai: savaitę, gal mėnesį ar metus. Nugaros “surakinimą” dažnas pašildo. Tačiau atsiminkite, kad raumenims per daug atsipalaidavus nuo šilumos ar masažo, dar lengviau pagriebti “dieglį”. Kad ir rišantis bato raiščius.
Netaisyklingai pasilenkus, paprasčiau tariant – susikūprinus, kūno padėtis tampa netaisyklinga. Išsitiesus skausmas staiga nudiegia nugarą. Bet tereikia išsitempti, sustingti, taisyklingai atsistoti įtempiant raumenis ir raiščius, ir skausmas gali čia pat nuslopti.
Kaip ir kiekvienam patemptam raiščiui ar raumeniui, būtinas poilsis. Vaistai, tepalai šiuo atveju nepadeda. Vaistai gali sukelti net priešingą efektą. Juk dažnas medicininis tepalas naudojamas kaip priemonė šildant raumenį. Tai reiškia, kad pakeliama vidutinė raumens temperatūra. O juk kai atsiranda skausmas, raumuo jau patiria mažytę traumą. Sutrūksta raumens vadinamieji aktino-miozino siūlai, todėl ir taip jau būna pakilusi temperatūra raumens viduje.
Patepus medicininiu tepalu galimas dar didesnis skausmas dėl dirbtinai sukeltos temperatūros raumens viduje. Vadinasi, patys, to nežinodami, sau kenkiame. Todėl beprasmis lėšų švaistymas stereotipinių žinių kontekste stuburo skausmo nepanaikina.
Didžiulė klaida yra ta, kad fizinis krūvis atliekamas vakare. Juk dažnas fiziškai aktyvus žmogus, kuris lankosi sporto centruose, sporto salėse, net neįsivaizduoja, kaip blogai veikiami tarpslanksteliniai stuburo diskai. Jie yra kaip amortizatoriai siekiant blokuoti skausmą.
Būtina žinoti, netgi privalu įsisąmoninti, kad tarpslankstelinio disko apimtis naktį padidėja tarsi pripūstas balionas. Iš organizmo į tą “balioną” suteka vanduo. Tokiu būdu ryte iki pietų “balionas” žymiai efektyviau saugo slankstelius nuo trinties.
Apibendrinant galima pasakyti štai ką: siekiant nugaros skausmo prevencijos būtinas fizinis aktyvumas ryte arba iki maždaug vidurdienio. Būtini specialūs stuburo stabilizavimo pratimai. Tai – ištisas judesių mokslas.
Išvada paprasta: Suskaudus nugarai būtinas poilsis, bet ne vaistai. Poilsio metu raumens aktino – miozino siūlai sugyja patys. Tokiu būdu atsigauna ir raumuo, o skausmas – nuslopsta. Žodžiu, norėdami išvengti nugaros skausmų, sportuokite rytais, bet ne vakarais.
Baigdamas šį savo komentarą norėčiau pateikti retorinį klausimą: kodėl keturkojams neskauda nugaros? O juk iš tiesų neskauda. Ir neskauda tik todėl, kad jie juda … taisyklingai. Netaisyklingai judėti jie tiesiog nemoka.
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2011.12.03
