Sekmadienį, kovo 4 d., Rusijoje vyko prezidento rinkimai. Dėl Rusijos šio posto rungėsi penki kandidatai: Vladimiras Žirinovskis (Rusijos liberalų demokratų partija, RLDP), Genadijus Ziuganovas (Rusijos komunistų partija, RKP), Sergejus Mironovas („Teisingoji Rusija“), pats savo kandidatūrą iškėlęs Michailas Prochorovas ir Vladimiras Putinas („Vieningoji Rusija“). Preliminariais rinkimų komisijos duomenimis, už V. Putiną balsavo 63,75 proc. rinkėjų, ir antrojo rinkimų rato nebereikės. G. Ziuganovas gavo 17,19 proc. rinkėjų pasitikėjimą, M. Prochorovas – 7,84 proc., V. Žirinovskis – 6,23 proc., S. Mironovas – 3,85 proc.
Sostinėje Maskvoje, turinčioje per 11 mln. gyventojų, V. Putinas tesurinko 47,06 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai. Jeigu tokie rezultatai būtų buvę visoje šalyje, jam būtų tekę kovoti antrajame rinkimų rate. Balsavimą Maskvoje ir Sankt Peterburge atidžiai stebėjo tarptautiniai stebėtojai. Už M. Prochorovą Maskvoje balsavo 20,36 proc. žmonių.
Savo gimtajame Sankt Peterburge V. Putinas gavo 58,78 rinkimų dalyvių palaikymą, nors 2004 metais šiame mieste už jį balsavo 75 proc. rinkėjų. M. Prochorovas čia surinko 15,52 proc. balsų. Atokiuose regionuose V. Putinui sekėsi geriau, kai kur rezultatai buvo ypač jam palankūs. Sibiro pietrytiniame Tuvos regione už jį balsavo lygiai 90 proc. rinkėjų. Centriniame Mordovijos regione, garsėjančiame laisvės atėmimo kolonijomis, V. Putiną palaikė 87,06 proc. rinkėjų.
Tačiau labiausiai jį palaikė mažytės Šiaurės Kaukazo respublikos, kuriose itin didelis rinkėjų aktyvumas ir palankumas valdančiajam režimui daugeliui kelia abejonių, ar šie rinkimai išties buvo laisvi ir slapti. Čečėnijoje, į kurią V. Putinas pasiuntė karius 1999 metais, už jį, kaip rodo preliminarūs duomenys, balsavo 99,76 proc. rinkėjų, kurių aktyvumas buvo 99,61 procento. Tai primena okupuotos Lietuvos laikus, kada taip pat komunistų partijos kandidatai „surinkdavo“ 99,99 proc. balsų.
Kaip dar prieš rinkimus rašė kai kurie Maskvos laikraščiai, kovo 3–9 dienomis Maskvoje turėjo budėti 6 tūkstančiai omonininkų, permestų į sostinę iš Rusijos regionų. Būriai esą atvykti turėjo iš Čeliabinsko, Rostovo, Jekaterinburgo ir Saratovo. Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje Rusijoje tvarką per prezidento rinkimus palaikyti rengėsi daugiau kaip 440 tūkstančių žmonių: 380 tūkstančių VRM darbuotojų, 30 tūkstančių liaudies draugovininkų ir tiek pat privačių apsaugos įmonių darbuotojų.
Rimtesnis incidentas įvyko Dagestane, kur trys kaukėti ir ginkluoti žmonės užpuolė rinkimų apygardą – susišaudymo metu žuvo trys policininkai. Vienas iš užpuolikų buvo nužudytas. Incidentas įvyko valandą po to, kai buvo uždaryta apylinkė. Rinkimų rezultatai joje anuliuoti. Kitoje Dagestano apylinkėje interneto kameros užfiksavo, kaip keli žmonės įžūliai vieną po kito įmetė šūsnis biuletenių.
Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur pastaruoju laiku vyko masiškiausios protesto akcijos prieš klastojimus rinkimuose, pavakary gatvėse padaugėjo policijos. Kai kur nuo ryto stovėjo policijos sunkvežimiai „Ural“. Nepriklausomi rinkimų stebėtojai užregistravo daugiau kaip tūkstantį skundų. Buvo pranešta apie abejonių keliančius rinkėjų sąrašus, neveikiančias interneto kameras bei autobusus, vežiojančius rinkėjus iš vieno rinkimų punkto į kitą. Buvo rinkėjų, kurie Maskvoje savo balsą atidavė dviejuose rinkimų punktuose. Vladivostoke balsuoti atėję piliečiai sužinojo, kad jų biuleteniai jau užpildyti ir sumesti į balsadėžes.
V. Putiną remianti jaunimo organizacija „Naši“ sekmadienį vakare, po rinkimų, surengė masinį mitingą prie Kremliaus sienų, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Mitinge dalyvavęs V. Putinas nepraleido galimybės pagrasinti kritikams, trumpoje kalboje apkaltindamas juos „politinėmis provokacijomis, kurių tik vienas tikslas – sugriauti Rusijos valstybingumą ir uzurpuoti valdžią“. Minia atsakė ministrui pirmininkui negarsiais plojimais, o paskutinis „ačiū“ liko beveik nepastebėtas.
Pirmadienį vakare Puškino aikštėje opozicija surengė demonstraciją „Rusija be Putino“, į kurią susirinko apie 20 tūkst. dalyvių. Opozicijos mitinge dalyvavo ir kairieji, ir dešinieji. Jie pakvietė vėl susirinkti į mitingą kovo 10 dieną. Baigiantis mitingui, kai liko tik keletas tūkstančių aktyvistų „pasikalbėti“, policija pradėjo suiminėti žmones, ypač mitingo organizatorius. Maskvoje, Sankt Peterburge ir kitur suimta virš 600 žmonių. Tai neduoda populiarumo Putino režimui.
Iškiliausias Rusijos opoziciją vienijančių veikėjų, korupciją smerkiantis tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas (irgi trumpam suimtas), valdančiąją V. Putino partiją vadina sukčių ir vagių partija. Jis ragina kurti Maskvos centre nuolatinę protestuotojų stovyklą, panašią į veikusią per 2004 metų Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, kol V. Putinas atsistatydins. Rusijos Federacijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas pirmadienį pareiškė, kad iš šalies buvo pagrobti prezidento rinkimai. Jis įsitikinęs, kad Rusijoje sukurta „milžiniška rinkimų falsifikavimo sistema, į kurią įtraukti šimtai tūkstančių rinkimų komisijų narių“.
Niekam nekilo abejonių, kad rinkimų nugalėtoju jau pirmame ture taps V. Putinas. Nemažą dalį jo sėkmės lėmė Rusijos opozicijos susiskaldymas ir nesugebėjimas tartis dėl bendrų veiksmų net ir svarbiausiomis akimirkomis. Opozicija nepasinaudojo galimybe iškelti vieną kandidatą, kuris galėtų konsoliduoti apie save visą nepatenkintų dabartine valdžia politinį spektrą.
59 metų Vladimiras Putinas jau du kartus iš eilės pirmajame rinkimų ture buvo išrinktas Rusijos prezidentu: 2000 metais (surinko 50,94 proc. balsų) ir 2004 metais (gavo 71,31 proc. balsų). Savo viltis dabartinio režimo šalininkai sieja su juo, nes jiems garantuoja „kietos rankos“ valdymo idealą.
Tarnybą KGB struktūroje dauguma V. Putino šalininkų laiko teigiamu dalyku, siedami ją su karine disciplina ir tvarka, o ne su šios nusikalstamos organizacijos vykdytomis represijomis. V. Putino paskelbta Eurazijos sąjungos idėja ir kupina pažadų socialinė rinkimų programos dalis pritraukia jo pusėn dalį tradicinio komunistų elektorato, jaučiančio nostalgiją Sovietų Sąjungai, o mažesnių Rusijos Federacijos tautų atstovams gali imponuoti tai, kad jis pasmerkė nacionalizmą ir teigė, kad Rusijos išskirtinumas – jos tautinės sudėties įvairovė.
67 metų G. Ziuganovas Rusijos komunistų partijai vadovauja nuo 1995-ųjų, o dėl prezidento posto varžėsi jau ketvirtą kartą. Nuo 1996-ųjų, kai surinkęs 40 proc. balsų pralaimėjo Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, parama jam nuolat mažėjo, nes ištikimiausi jo šalininkai sensta. 2000 metais už jį balsavo 29,2 proc., o 2008-aisiais – 17,7 proc. rinkėjų. G. Ziuganovas žavisi J. Stalinu ir sovietų imperija, žada nacionalizuoti pagrindinį energetikos sektoriaus turtą. Jis dažnai kandžiai kritikuoja dabartinę politinę sistemą, bet jo paties kritikai kaltina jį pernelyg dideliu atsargumu ir nenoru atsisakyti komunistinių simbolių, kurie jaunesniems rusams yra nepriimtini.
59 metų S. Mironovas yra iš Sankt Peterburgo. 2001 metais V. Putinas paskyrė jį vadovauti Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams – Federacijos Tarybai. Tai pelnė jam V. Putino sąjungininko reputaciją. Tačiau po to, kai pernai buvo atleistas, S. Mironovas užėmė radikalesnę poziciją, priešpastatė savo socialdemokratų partiją V. Putino režimui ir ėmė kalbėti opozicijos mitinguose.
2006 metais šis politikas atliko svarbų vaidmenį kuriant naująjį Kremliaus projektą – partiją „Teisingoji Rusija“, kuriai vadovavo iki 2011 metų. To projekto Kremliui prireikė siekiant sužlugdyti realią grėsmę Kremliui kėlusią populiarią kairiąją tautinės pakraipos partiją „Rodina“ („Tėvynė“). Šiuo metu S. Mironovas vadovauja „Teisingosios Rusijos“ frakcijai Dūmoje.
65 metų V. Žirinovskis į Rusijos prezidento postą pretendavo daugiausiai kartų (išskyrus 2004 metų rinkimus), bet niekada negaudavo daugiau nei 10 proc. balsų. Jo Liberalų demokratų partiją galima pavadinti vieno žmogaus šou. Cirko artisto verti V. Žirinovskio išsišokimai Rusijos Dūmoje pelnė jam būrį gerbėjų tarp jaunų, valdžios nemėgstančių vyrų. Pavyzdžiui, viename komentarų spaudai V. Žirinovskis pareiškė: „Statybininkai visada buvo patys bukiausi žmonės. Kaime irgi tik buki, o Urale gyvena visiški debilai“.
V. Žirinovskis didžiuojasi savo kilme neva iš turtingų pramonininkų šeimos ir teigia, kad žmogus, kilęs iš „prastuomenės“, negali tinkamai valdyti valstybės. Tačiau didžiąją dalį V. Žirinovskio rinkėjų sudaro būtent skurdžiai gyvenantys provincijos rinkėjai ir neišsilavinę ar profesinėse mokyklose besimokantys jaunuoliai, nematantys jokių teigiamų pasikeitimų savo miestuose ar kaimuose. V. Žirinovskis yra išsilavinęs lingvistas ir poliglotas, kuriam patinka pliekti režimą šiurkščiais žodžiais. Jo partija paprastai balsuoja taip pat, kaip ir V. Putino „Vieningosios Rusijos“ blokas. Ankstesnė jo pavardė buvo Eidelšteinas – jo tėvas yra Lenkijos žydas, keisčiausia, jis dažnai griebiasi kraštutinės nacionalistinės retorikos.
46 metų M. Prochorovas, politikos naujokas, savo kampaniją grindė tuo, kad priešpastatė save trims opozicijos grupėms, kurios esą nėra suinteresuotos įveikti V. Putino. Šis magnatas, kurio turtas vertinamas 12 mlrd. dolerių ir kuriam priklauso Rusijos didžiausia aukso kasykla, verčia spėlioti, kodėl jis vėlėsi į varžybas dėl prezidento posto. Jį parėmė kelios įžymybės, jis siekė įtikti provakarietiškai Rusijos vidurinei klasei.
Nuotraukoje: skandalingasis, nenuspėjamas Vladimiras Žirinovskis.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.03.14
