Teigiama, jog beveik trečdalis pasaulio gyventojų yra su tatuiruotėmis. Žodžiai tatuiruotė, tatuiravimas yra kilę iš polineziečių, tiksliau iš Taičio salos genties kalbos žodžio „tetau“ /ženklas, raštas, piešinys/. Tyrinėtojai mano, kad šiam papročiui – 20 tūkst. metų. Egiptiečių sarkofaguose rasta įvairių tatuiravimo įrankių, o ant mumijų – tatuiruočių.
Anglų kalboje pirmasis šį žodį pavartojo keliautojas Džeimsas Kukas /1728-1779/. Jis polineziečių žodį „tatau“ išvertė į anglų kalbą „tattoo“, o tai reiškė „ištepti, išjuodinti“. Iš čia ir kilo tatuiruotės pavadinimas.
Gražiausios iš visų žinomų tatuiruočių buvo aprašytos Markizų salyne XVIII ir XIX amžiais, tačiau tatuiruotė, kaip pasipuošimo ir išsiskyrimo iš kitų forma, buvo žinoma prieš daugelį šimtmečių. Jau graikų istorikas Herodotas /apie 450-425 pr.m.e./, romėnų istorikas Tacitas /apie 58-117 m.e.m./, romėnų rašytojas ir mokslininkas Plinijus Vyresnysis /23-79/ rašė, kad senovėje tatuiruotėmis puošdavosi asirai, dakai, sarmatai ir kitos senovės tautos. Tatuiravimo paslaptys buvo žinomos ir skitams. XX a. dvidešimtaisiais metais, tyrinėjant Kalnų Altajuje VI-V a.pr.m.e. kurganus, viename iš jų buvo surastas gerai išsilaikęs vyro kūnas su tatuiruota oda.
Jo rankos, krūtinė, pečiai ir blauzdos buvo ištatuiruotos stilizuotais žvėrių vaizdais. Ką reiškė šie papuošalai, nežinoma. 1974 m. pavasario potvynis išplovė amžinojo įšalo sluoksnį Šv.Lauryno saloje prie Aliaskos krantų ir iškėlė gerai išsilaikiusius eskimės palaikus. Specialistai pastebėjo, kad jos pečiai gausiai ištatuiruoti. Tyrimai parodė, kad moteris gyveno maždaug prieš 1600 metų. Šie radiniai neginčijamai įrodo, kad tatuiravimas buvo žinomas jau žiloje senovėje.
Tatuiravimosi papročiai buvo paplitę Pietryčių Azijoje, Kinijoje, Japonijoje, Indijoje ir visame Amerikos žemyne. Australijoje ir Afrikoje tatuiravimo papročių nebuvo, nes šių kraštų gyventojų tamsioje odoje ornamentai neišryškėtų. Šiuose kraštuose buvo naudojama vadinamoji skarifikacija – specialus odos subraižymas, po kurio pasilieka iš randų sudaryti ornamentai.
Įdomiausios ir labiausiai paplitusios tatuiruotės buvo Okeanijos salose, ypač Polinezijoje. Joje tatuiravimas buvo susijęs su įšventinimu į suaugusius apeigomis, kuomet vaikinai arba merginos sulaukdavo 15-18 metų. Tik po ilgų išbandymų ir ceremonijų ištatuiruoti jaunuoliai ir merginos tapdavo pilnateisiais genties nariais ir galėdavo sukurti šeimas. Štai Palau salose merginoms ant dubens ištatuiruodavo trikampius ornamentus, kurie reikšdavo, kad mergina yra tinkama šeimyniniam gyvenimui.
Tačiau ne kiekvienas polinezietis turėdavo teisę tatuiruotis visą kūną. Iš pradžių tokias privilegijas turėdavo tik genčių vadai ir jų šeimos nariai, vėliau viso kūno papuošimas paplito ir „prastuomenėje“. Tatuiruočių ornamentai būdavo griežtai nustatyti, o genčių įstatymai draudė puoštis kokiais patinka piešiniais. Polineziečiai pagal ornamentus pažindavo, kokiai genčiai ir kokiai jų grupei priklauso tas ar kitas gyventojas. Iš tatuiruotės galima buvo net sužinoti, kokių artimiausių giminaičių tatuiruotasis asmuo nebeturi.
Tatuiravimo papročiai buvo glaudžiai susiję su magija. Atitinkami ornamentai turėdavo užtikrinti sveikatą šeimininkui, pergalę kovoje, saugoti nuo mirties ir blogų akių. Polineziečiai tikėjo, kad linijos apie lūpas saugo nuo bado ir dantų byrėjimo, linijos apie akis pagerina regėjimą, ornamentai ant alkūnės saugo nuo reumatizmo, piešiniai ant krūtinės gina nuo strėlių ir iečių. Tatuiruotės, kaip apsaugos priemonės nuo priešų ginklų, būdavo svarbi kario pasirengimo kovos veiksmams dalis.
Tatuiravimas Japonijoje atsirado Tokugavų dinastijos laikais /1603-1867/. Čia tatuiravimas tapo net atskira meno šaka. Atvykę į Japoniją keliautojai labai nustebdavo, sutikę vyrus ir moteris, kurių visas kūnas būdavo išpieštas dievų ir žmonių atvaizdais, citatomis iš klasikų veikalų, mėgiamo teatro scenų vaizdeliais, gėlėmis ir paukščiais.
Europoje tatuiruotės paplito palyginti neseniai. Jas atsivežė grįžtantys iš plaukiojimų po Tolimųjų Rytų jūras jūreiviai. Daugelyje Europos uostamiesčių atsirado specialių salonų, kuriuose galima buvo užsisakyti daugiau ar mažiau vykusią tatuiruotę. Šiuo požiūriu pirmavo ir tebepirmauja Kopenhaga. Iš jūrininkų tatuiravimosi ydą perėmė kiti. Šiuo metu šis „menas“ nėra taip paplitęs, kaip ankščiau, bet nėra jau ir retas.
Bėgant metams tatuiruotės ir jų darymo technika kito. Nesudėtingas formas keitė įmantrūs ornamentai. Kaip ir visur, taip ir čia yra išimčių: jomis susižavėdavo ne tik nusikaltėliai, paprasti žvejai ar amatininkai, neišprusęs jaunimas ir kiti primityvios galvosenos žmonės, bet ir išdidūs princai bei karaliai.
Tatuiravimosi aistrai neatsispyrė net tokie žymūs žmonės, kaip Graikijos karalienė Olga, Švedijos karalius Oskaras, Didysis kunigaikštis Konstantinas. Danijos karalius Frederikas IX neslėpė, kad ant jo kūno puikuojasi net kelios ryškiaspalvės tatuiruotės. Caras Nikalojus II, kaizeris Vilhelmas II taip pat turėjo tatuiruotes. Tatuiruotes turėjo buvęs JAV valstybės sekretorius Džordžas Šulcas JAV prezidentui Kenedžiui ant kiekvienos rankos buvo ištatuiruoti inkarai. Tik Žaklina prieš vestuves pareikalavo pašalinti tuos „pagražinimus“.
Tatuiravimas, patekęs į Europą, prarado savo pirmykštės religines funkcijas, pasikeitė ornamentų formos. Įvairiais laikotarpiais, net iki XX a. tatuiruotės buvo naudojamos kaip bausmės už nusikaltimus dalis – nuteistuosius paženklindavo, o sunkiausia bausmė „atsispindėdavo“ ant veido. Tatuiruotėmis būdavo ženklinami ir nacistinių koncentracijų stovyklų kaliniai, ir elitiniai SS daliniai – taip būdavo prisiekiama amžina ištikimybė.
Vėliau tatuiruotės tapo saviraiškos ir socialinio protesto simboliais – hipių, vėliau pankų. Vyraujantis požiūris į jas – pasigailėjimo verta „pasipuošimo“ forma. Nustatyta, kad maždaug 50 proc. dėl pasidarytų tatuiruočių vėliau gailisi. Šiuo metu galima įsigyti laikiną tatuiruotę, kurią galima lengvai pašalinti, kaip lipduką.
Įvairenybės
Savotiškas šios rūšies „meno“ rekordas priklauso škotui Tomui Lepardui. Tatuiruote /leopardo kailis/ padengta 19 368 kv/centimetrai jo odos /arba 99,2 proc. kūno paviršiaus.
XXX
Tatuiruotės rekordas priklauso Uilfredui Chardžiui iš Ciutueito /Notinhemširas, Anglija/. Nepasitenkinęs tuo, kad visas jo kūnas /96 proc./ ištatuiruotas, jis išsitatuiravo dar ir vidines savo kūno dalis: liežuvį, skruostus, akių vokus, šnerves.
XXX
Ant Bernardo Melerio /Pensilvanijos valstija, JAV/ kūno 1991 m. užregistruota 14 tūkstančių piešinių.
XXX
Moterų tarpe, labiausiai „išgražinta“ laikoma striptizo šokėja Kristina Kolorfula /g.1952/ iš Alberto miesto /Kanada/. Tatuiruotės padengia 95 proc. jos kūno, tam paaukojusi 10 metų ir išleidusi 15 tūkst. dolerių.
XXX
JAV San diego gyventojas Džo Vitenbergas pasipiršo savo mylimai merginai, ištatuiravęs ant savo kojos klausimą: „Reičele, ar tekėsi už manęs?“. Dž. Vetenbergas dirba tatuiruočių meistru, todėl pats išraitė klausimą ant savo kūno. Pasak „meistrą“, prieš tai jis sukūrė šabloną, kad tatuiruotė būtų lygi ir tiksli.
Užbaigęs savo kūrinį, Vitenbergas parodė tatuiruotę savo mylimajai Reičelei Stryter, kuri į šį klausimą atsakė teigiamai. Jos atsakymas – „Žinoma“ – taip pat buvo ištatuiruotas ant Dž.Vitenbergo kojos.
Nuotraukoje: garsenybė Lea Michele su tatuiruote ant savo žavių pečių.
2012.04.14
