Viljamas Kampailsas – buvęs CŽV apsaugos bendradarbis, pardavęs Sovietų Sąjungai ypač slaptą techninę dokumentaciją apie palydovą „Big Berd”.
Baigęs universitetą Indianoje, Viljamas Kampailsas (Kampiles William, 1955) 1977 metų kovo – lapkričio mėnesiais dirbo CŽV būstinėje Lenglyje, Virdžinijos valstijoje. V.Kampailsui neretai būdavo priekaištaujama dėl nepatenkinamai atliekamų tarnybinių pareigų, ir jis labai greitai suprato, kad jo svajonei tapti žvalgybos bendradarbiu nelemta išsipildyti.
Tada jis pasitraukė iš CŽV, paglemžęs su savim palydovo „Big Berd“ techninį vadovą. 1978 metų vasarį V.Kampailsas išskrido į Atėnus, kur pardavė dokumentus Sovietų ambasados kariniam atašė už 3000 dolerių.
Iki to momento rusai, atrodo, neįtarė, kad „Big Berd“ aprūpintas foto kameromis, ryšių kanalų žvalgymo ir antžeminio stebėjimo aparatūra. Oro foto nuotraukų dešifravimo Nacionalinio centro specialistai pradėjo įtarti kažką negero, kai pastebėjo, kad rusai keičia savo strateginių raketų šachtų ir kitų karinių objektų maskavimo priemones.
Paskui vienam iš buvusių V.Kampailso viršininkų CŽV atėjo laiškas, kuriame pranešta apie jo kontaktus su Sovietų atstovais. Pasak Grifino B. Belo (Griffin B. Bell), to meto JAV teisingumo ministro, „laiškas išgulėjo CŽV neatplėštas du mėnesius“.
Vėliau G.B.Belas rašė, jog žvalgybos bendrija manė, „kad kiekvieną kartą, kai mes patraukiam į teismą šnipą, atsiskleidžia vienos ar kitos valstybės paslaptys. Ir kad tokiais atvejais tenka rinktis iš dviejų blogybių mažesnę: tai yra paleisti nusikaltėlį, bet išsaugoti paslaptį. O aš apie tai galvojau kitaip. Aš manau, kad galima nubausti šnipą, nepagarsinant jokių paslapčių“. Pagal neoficialų Teisingumo ministerijos ir CŽV susitarimą, pastaroji turėjo teisę vetuoti teismo procesų kaltinant šnipinėjimu rengimą.
G.B.Belui pavyko pasiekti savo, kai jis norėjo patraukti į teismą Ronaldą L. Hemfrį (Ronald L Humphrey), Amerikos informacijos agentūros bendradarbį, ir Deividą Truongą (David Truong), Vietnamo agentą, kurį R.L.Hemfris aprūpindavo vyriausybiniais dokumentais. Sužinojęs apie V.Kampailso išdavystę, G.B.Belas pranešė CŽV, kad nori patraukti jį į teismą.
Bet CŽV norėjo išsaugoti išdavystės faktą paslaptyje. Tada G.B.Belas kreipėsi tiesiogiai į prezidentą Karterį, ir Baltieji rūmai jį suprato. 1978 metų rugpjūčio 17 dieną V.Kampailsas buvo suimtas Čikagoje FTB bendradarbių.
V.Kampailso byla tapo kažkokiu posūkio tašku šnipinėjimu kaltinamų asmenų teisminio persekiojimo praktikoje. Teisiamasis gavo 40 metų kalėjimo. Pasak admirolo Stensfildo Ternerio (Stansfield M. Turner), tuo metu buvusio Centrinės žvalgybos direktoriaus, V.Kampailso byla atskleidė, kad „saugumo užtikrinimo sistema CŽV struktūrose pasirodė esanti visiškai silpna“.
Savo knygoje „Slaptumas ir demokratija“ („Secrecy and Demokracy“, 1985) jis rašo: „Kai išaiškėjo, kad jis nušvilpė iš mūsų vieną palydovų „Big Berd” eksploatacijos vadovą, mes tuojau pat pastebėjome, kad yra dingę dar trylika!“
2012.08.09
