Zara Murtazalijeva, nuteista 2005 metais, pasakoja leidinyje “Libération” apie savo įkalinimą pataisos kolonijoje.
„Jai 29-eri, bet ji atrodo vyresnė“, – pasakoja straipsnio autorė Vera Dorman. „Aš gyvenau pragare aštuonerius su puse metų. Tai ne slogus sapnas, kurį būtų galima užmiršti. Tai siaubinga gyvenimo mokykla“, – prisipažįsta Zara.
2003 metais Zara, gimusi kaime netoli Grozno, nusprendžia persikelti į Maskvą, sakoma straipsnyje. Mečetėje ji susipažįsta su dviem jaunomis rusaitėmis, perėjusiomis į islamą. Jos naujosios draugės supažindina ją su čečėnu Saidu Achmajevu. Zara nežino, kad jis dirba Vidaus reikalų ministerijoje, kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriuje, rašo autorė.
2004 metų kovo 4 dieną ji nesijaudina, kai ją nuveža į policiją „paprastam dokumentų patikrinimui“.
„Policijoje spąstai užsitrenkia. Studentės rankinėje randama trotilo“, – praneša leidinys. Merginos advokato nuomone, ji tapo viena iš specialiųjų tarnybų rodiklių gerinimo politikos aukų. 2005 metais Zara pripažįstama kalta ir nuteisiama 9 metus kalėti kolonijoje.
Žurnalistė Zoja Svetova nušvietė procesą laikraštyje „Russkij kurjer“. „Tai buvo cirkas, kaltinamasis aktas subyrėjo mūsų akyse, teisėjas skubėjo užbaigti bylą“, – prisimena Z.Svetova.
„Tavo gyvenimas kolonijoje priklauso nuo to, kaip pasielgsi nuo pat pradžių. Reikia priešintis, kitaip tave sutryps administracija ir tavo kameros bendrai, – sako Zara Murtazalijeva. – Labai paplitęs seksualinis smurtas. Personalas visai nebaudžiamas žemina kalines“, – pažymi mergina. – „Visa, kas dedasi kolonijoje, lieka ten. Paprastai moterys nerašo skundų“, – pabrėžia autorė.
„Tikra bausmė yra išbūti 24 valandas su žmonėmis, nėra nė sekundės intymumo“, – tęsia Zara Murtazalijeva. Dienos sudėliotos nuo aušros iki saulėtekio. Kameros įtaisytos visose miegamosiose patalpose, ir tai atima galimybę bent keletą minučių pailsėti. Kartą per savaitę kalinės turi teisę nusiprausti visą kūną“ – praneša leidinys.
Aštuonerius metus Zara siuvo karines uniformas ir mokėsi kalėjimo džiunglių įstatymų, pabrėžia autorė. Zara pasinaudojo „pavojingos nusikaltėlės“ statusu. „Aš neturėjau jokios vilties, kad sutrumpins terminą, niekada man nekėlė sąlygų, todėl turėjau galimybę pažeidinėti taisykles, ginti savo teises. Aš engiau administraciją“, – sakė Zara.
Atvykusi į Potmą, Zara vienu prisėdimu perskaitė „Archipelagą GULAG‘ą. „Aš radau jėgų pas Aleksandrą Solženicyną. Jeigu jie ištvėrė, būtų gėda mums neištverti“, – pažymi Z.Murtazalijeva.
Zoja Svetova dabar moko merginą gyventi laisvėje. Ji supažindina ją su Maskvos inteligentija, vedžioja ją į teatrus ir muziejus, padeda žengti pirmuosius žingsnius profesijoje, pranešama straipsnyje.
Šaltinis: „Libération”
2012.11.07
