Individualią veiklą vykdantys smulkieji verslininkai kreipiasi į Vyriausybę, kad jiems būtų peržiūrėti mokesčių dydžiai. Smulkieji verslininkai ir prekybininkai skundžiasi, kad didinant minimalią mėnesio algą (MMA), taip pat didėja ir su jos dydžiu susieti dirbančiųjų su verslo liudijimais mokami sveikatos draudimo ir pajamų mokesčiai.
Kaip žinoma, pirmasis naujosios Vyriausybės sprendimas, įsigaliojęs nuo šių metų pradžios, – MMA padidinimas iki 1000 litų. Taip kairioji valdančioji dauguma siekia vykdyti savo „priešrinkiminius pažadus“ mažiausiai uždirbantiesiems.
Beje, jie daugiausiai dirba smulkaus verslo įmonėse. Šių įmonių savininkai ir vadovai sutinka, kad dirbantieji turi uždirbti daugiau, nes smulkusis verslas labiausiai jaučia darbo jėgos emigraciją į Vakarų šalis. Nors po krizės vidaus vartojimas ėmė stabilizuotis, tačiau į prieškrizinį lygį dar negrįžo, o toks valdančiųjų „pažadų vykdymas“ tik dar labiau komplikuoja mažųjų įmonių finansinę padėtį.
Brangstanti energetika, patalpų nuoma ir algų didinimas, pagaliau, įmonių balansavimas ties išsilaikymo riba verčia verslininkus peržiūrėti buhalterines ataskaitas. Kartu jie neatmeta to, jog vėliau gali tekti mažinti darbuotojų skaičių. Kai kurie verslininkai kalba apie įmonių bankrotą.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė aiškina, kad užsiimant individualia veikla pagal verslo liudijimus yra ribojama apyvartinė riba ir padidėjęs mokestis turėtų būti uždirbamas didesne apyvarta, o šita veikla negali didesnės apyvartos vykdyti.
„Mes siūlysime, kad privalomojo sveikatos draudimo mokestis būtų fiksuotas, taip pat norėtume, kad būtų pakeistos gyventojų pajamų mokesčio nuostatos. Mes norime, kad būtų panaikinta įstatymo nustatyta apatinė riba ir leista savivaldybėms, įvertinus esamą ekonominę situaciją, pačioms nustatyti mokesčius veikloms atlikti“, – kalbėjo Z. Sorokienė.
Šiuo metu užsiimantiesiems individualia veikla gyventojų pajamų mokesčio dydžius pačios gali nustatyti tik rajonų savivaldybės. Didžiuosiuose miestuose yra nustatyta šio mokesčio mažiausia leistina riba. Z. Sorokienė sakė: „Padidinus minimalią algą, mokesčių tenka sumokėti gerokai virš pusantro tūkstančio, o įvertinus dar ir kitus mokesčius, tarkime, „Sodros“ – beveik du tūkstančiai.
Tad per metus susidaro pakankamai didelė pinigų suma, o juos reikia uždirbti. Kaip žinome, smulkiajam verslui buvo skirta mažai dėmesio, ir vartojimas yra menkas“. Be to, verslininkai siekia, kad užsiimantys įvairiomis veiklomis, nemokėtų kelių sveikatos draudimo įmokų. Beje, nuo to nepriklauso suteikiamų sveikatos paslaugų nei kiekis, nei kokybė.
Mokesčių inspekcijos pareigūnai sako, kad būna atvejų, kai, pavyzdžiui, pensininkas, užsiimantis individualia veikla ir dar dirbantis pagal darbo sutartį, nustatytą privalomojo sveikatos draudimo įmoką moka tris kartus. Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė pripažįsta: „Įstatyme nėra išimčių, kad jie būtų atleisti nuo mokesčių vien todėl, kad yra pensinio amžiaus arba dėl to, kad turi dar darbinių santykių.
Mokesčių administratorius administruoja ir vykdo mokesčius taip, kaip nustatyta įstatymuose“. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, jog turėtų būti peržiūrėti įstatymai, kad dirbančiųjų mokami mokesčiai bent jau nesidubliuotų. Jis teigė: „Esant tokioms varganoms pensijoms, tikrai pensininką turėtume palikti ramybėje. Jeigu jis kažkur suranda kokio darbelio ar papildo tą savo varganą pensiją, tai tikrai neturėtume jo dar apkrauti mokesčiais. Aš siūlysiu peržiūrėti viską ir kur bus nelogiškumų tokių, dvigubo apmokestinimo ar panašiai, tai stengsimės to išvengti. Visą mokesčių politiką mes turime peržiūrėti per pusmetį“.
Stebina ūkio ministrės Birutės Vėsaitės aiškinimai dėl MMA kėlimo. LRT televizijai duotame interviu ji sakė, kad MMA didinimo sukeltas problemas „išspręs investicijų pritraukimas, eksporto didinimas, verslo aplinkos gerinimas“ (LRT televizija. „Pinigų karta“, 2013 01 08). Darosi neaišku, ar ministrė supranta, apie kokius dalykus kalba? Kaip aiškino laidos vedėjas, nelabai turime ką pasiūlyti eksportui. B. Vėsaitė į klausimą atsakė trumpai: „Recepto nepateiksiu. Turime orientuotis į tekstilę, o vietoj žaliavos (medienos) reikia kreipti dėmesį į produktus, pavyzdžiui, baldus“.
Laikraštis „XXI amžius”
2013.01.18