„Naujienos iš spaudos konferencijos turi pakliūti į antraštes, bet birželio 5-ąją dieną Ženevoje aš daviau dingstį paskelbti šiek tiek daugiau naujienų negu ketinau“, – taip pradeda savo straipsnį laikraštyje "The Daily Beast" Garis Kasparovas. Jis paaiškina, kad atvyko į Ženevą pasiimti Moriso B. Ebremo teisių gynimo premijos.
„Spaudos konferencijoje vienas žurnalistas uždavė klausimą, kurį girdėjau šimtus kartų – ar aš nesibaiminu dėl savo saugumo ir laisvės Vladimiro Putino Rusijoje. Bet aš atsakiau ne taip, kaip paprastai, girdi, gyvenime apskritai negalima būti dėl nieko garantuotam. Aš atsakiau, kad jei grįšiu į Rusiją, tai man kils rimtų abejonių, ar galėsiu vėl išvažiuoti, nes vasarį jau buvo akivaizdu, kad mane palies tebesitęsiantys politinių protestų dalyvių persekiojimai. Taigi, kol kas, apibendrinau (jeigu tik turiu teisę pats save cituoti, kad viskas būtų tikslu) – aš susilaikysiu ir negrįšiu į Rusiją“, – rašo G.Kasparovas.
Autorius aiškina: „Ši frazė nebuvo sumanyta kaip pareiškimas, jog aš palieku gimtąją šalį visiems laikams ar dar kaip nors kitaip“. Triukšmas kilo tik po to, kai G.Kasparovo atsakymą pranešė "The Moscow Times".
G.Kasparovas pabrėžia, kad jis paprasčiausiai piešia niūrią realybę: „Beveik pusei opozicijos Koordinacinės tarybos narių keliamos baudžiamosios bylos pagal sufabrikuotus kaltinimus“. Man ir mano šeimai šis sunkus sprendimas buvo sena naujiena: aš negrįžau namo nuo vasario“, – priduria G.Kasparovas.
Savo pagrindiniu uždaviniu Koordinacinėje taryboje G.Kasparovas nurodo tarptautinius santykius („daugiausia tai lobizmas užsienio vyriausybių ir organizacijų atžvilgiu, kad jos pasmerktų susirūpinimą keliančią V.Putino režimo žmogaus teisių padėtį ir įvestų sankcijas V.Putino vyriausybei ir jo bičiuliams“).
Nirtulinga V.Putino reakcija į „Magnickio įstatymą“ – ženklas, kad tai teisingas kelias. O jeigu bus užvesta baudžiamoji byla ir apribota G.Kasparovo judėjimo laisvė, tos pastangos bus paralyžiuotos, aiškina jis pats. Be to, jis negalės uždarbiauti skaitydamas paskaitas ir dirbti savo šachmatų fonde.
G.Kasparovo nuomone, Rusijos gyventojai ne tik bauginami, bet ir papirkinėjami „naftos doleriais“. Vadinasi, V.Putinui reikia išsaugoti aukštas naftos kainas. „Jeigu tai reiškia pilietinio karo kurstymą Sirijoje ir paramą Irano branduoliniams uždaviniams, tai kodėl gi ne?“
Diktatoriai remia vienas kitą. „Putinas – tarptautinė problema, o ne vien Rusijos problema. Jis ir jo gauja eksportuoja korupciją lygiagrečiai su nafta, o masyvi propagandos mašina – "Russia Today" – gerai finansuojama asmeniškai V.Putinui spaudžiant“, – sakoma straipsnyje.
„Kai autoritariniai režimai susivienija, kovotojai už žmogaus teises irgi turi vienytis“, – ragina G.Kasparovas. Didžiulis smūgis V.Putino valdžiai būtų „Europos Magnickio sąrašas“, ribojantis nusikaltėlių iš V.Putino administracijos judėjimą ir tiriantis jų aktyvus“ (autoriaus formuluotė).
G.Kasparovas praneša, kad kuria „tarptautinę disidentų ir aktyvistų koaliciją“. Nuo 2012 metų jis – Human Rights Foundation (Niujorkas) pirmininkas. „Mano darbas tęsiasi – beje, dabar aktyviau nei bet kada“, – sako G.Kasparovas. „Aš nemetu Rusijos ir nepalieku kovos už V.Putino pašalinimą bei įstatymų viršenybės atkūrimą mano tėvynėje“, – baigia jis.
Nuotraukoje: buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, nūnai aršiai kritikuojantis Vladimiro Putino valdomą Rusiją.
Šaltinis: The Daily Beast
2013.06.25
