Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Lietuvos visuomenė yra klaidinama“


Print

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą (Nikuliną) ginančio advokato Arūno Marcinkevičiaus viešą laišką, adresuotą Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Manome, kad laiškas sudomins visus, kurie domisi Medininkų žudynių bylos tyrimo peripetijomis ir nuoširdžiai nori išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų kaltas dėl mūsų pareigūnų mirčių. Ši tema ypač aktuali šiandien, praėjus dviems dešimtmečiams. Mat į kai kuriuos klausimus vis dar neturime konkrečių, išsamių atsakymų.

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamosios ir gerbiamieji. Perskaitėme 2011 07 30 publikaciją „Medininkų tragedija: kaip viskas įvyko“ (BNS inf.), šaltinis: http://www.diena.lt/dienrastis/tema/medininku-tragedija-kaip-viskas-ivyko-367227 ).

Susipažinus su publikacijos tekstu iškilo keletas esminių klausimų, į kuriuos neatsakius, Lietuvos visuomenė iš esmės yra klaidinama. Tai, mūsų supratimu, tikimės pritarsite, nėra ir negalėtų būti toleruotina Valstybės istorijos, o juolab Žmogaus likimo atžvilgiu.

Publikacijoje nurodomi niekuo nepatvirtinti ir net byloje niekuo nepagrįsti  atskiro asmens, institucine priklausomybe ir pareigomis sąlygojami, samprotavimai, bet ne faktai ar neginčytinos tiesos, o būtent:

3-je pastraipoje rašoma:

Atliekant tyrimą nustatyta, kad nužudyti Medininkų pareigūnus buvo suburta trijų rygiečių grupė, kurią sudarė K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas

1. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad „nužudyti Medininkų pareigūnus buvo suburta trijų rygiečių grupė„, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kas ir kada nusprendė nužudyti Medininkų pareigūnus?

– kas, kada ir kam davė tokį įsakymą arba nurodymą?

– kaip skambėjo šitoks „įsakymas“ ir koks buvo jo turinys?

– kas, kada ir kur bei kaip subūrė būtent trijų asmenų grupę?

– kodėl buvo suburta būtent „rygiečių“ grupė?

– kuo grindžiamas teiginys, kad tai buvo būtent „rygiečių„, o ne kažkokių kitų asmenų grupė ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

2. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Medininkų pareigūnų nužudymui buvo suburta trijų asmenų grupė, „kurią sudarė K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas„, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kas, kada ir kur bei pagaliau kaip parinko ir kaip subūrė grupę iš Konstantino Michailovo, Andrejaus Laktionovo ir Aleksandro Ryžovo?

– kodėl buvo suburta grupė būtent grupė iš šių asmenų?

– kuo grindžiamas teiginys, kad tai buvo būtent Konstantino Michailovo, Andrejaus Laktionovo ir Aleksandro Ryžovo, o ne kažkokių kitų asmenų grupė ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

3. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad „Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas„, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kuo grindžiamas teiginys, kad toks įsakymas ar paliepimas buvo duotas būtent Konstantinui Michailovui, Andrejui Laktionovui ir Aleksandrui Ryžovui, o ne kažkokių kitų asmenų grupei ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– kuo grindžiamas teiginys, kad tokį paliepimą ar įsakymą davė būtent Česlovas Mlynikas, o ne kažkoks kitas asmuo liepė tiems, o ne kažkokiems kitiems asmenims, ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– kuo grindžiamas 4-osios pastraipos teiginys, kad būtent „Č.Mlynikas parinko minėtus tris pareigūnus“ ir kad parinko būtent „minėtus tris pareigūnus„, ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

5-oje pastraipoje rašoma:

K.Michailovas, anot prokuroro, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas. Užpuolimas prasidėjo apie 4–5 val. ryto„.

4. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad „K.Michailovas, anot prokuroro, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą„, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kuo grindžiamas teiginys, kad „K.Michailovas sutiko įvykdyti įsakymą“ ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– kuo grindžiamas teiginys, kad „“K.Michailovas susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą“ ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– tai kas pagaliau buvo duotas: įsakymas, paliepimas, prašymas ar paprasčiausiai buvo „susitarta„?

– ar skiriasi „įsakymas“ nuo „susitarimo“ ir, jei taip, tai kuo? Kokie yra esminiai šių sąvokų skirtumai?

5. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad „K.Michailovas su A.Laktionovu ir A.Ryžovu apie 24 val. išvyko į Medininkus„, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kuo grindžiamas teiginys, kad būtent vardais ir pavardėmis išvardinti, o ne kažkokie kiti asmenys išvyko į Medininkus ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– kuo grindžiamas teiginys, kad būtent šie, o ne kažkokie kiti asmenys išvyko į Medininkus būtent „24 val.“, o ne anksčiau ar vėliau, ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

6. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad „Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas„, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kuo grindžiamas teiginys, kad „kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas“ atvežė į Medininkų posto apylinkes būtent Konstantiną Michailovą, Andrejų Laktionovą ir Aleksandrą Ryžovą, o ne kažkokius kitus asmenis, ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– kuo grindžiamas teiginys, kad „kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas“ atvežė būtent Medininkų poste budėjusių pareigūnų žudikus ir kokie bylos duomenys bei įrodymai patvirtina šį faktą?

– kokiu keliu ir į kurią į Medininkų pasienio ir muitinės posto apylinkės vietą atvažiavo „OMON pareigūno Tadeušo Gudaneco“ vairuojamas automobilis?

– kelintą valandą į Medininkų pasienio ir muitinės posto apylinkes atvažiavo „OMON pareigūno Tadeušo Gudaneco“ vairuojamas automobilis?

– kelintą valandą šie asmenys išvyko iš Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto apylinkių?

– kokiu keliu šie asmenys sugrįžo į Vilnių?

– kelintą valandą šie asmenys sugrįžo į Vilnių?

– kas buvo tas „dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas“ ir kodėl jis iki šiol nenustatytas ir neapklaustas?

7. Galbūt prokuratūra, bent jau po 20 metų tyrimo, galėtų pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis, patvirtinančius, jog „Užpuolimas prasidėjo apie 4–5 val. ryto„, o taip pat paaiškinti, kodėl, kokiu pagrindu bei dėl kokių priežasčių atvirai ignoruojami nukentėjusiojo Tomo Šerno bei visos grupės kitų liudytojų parodymai apie užpuolimo laiką, tuo metu poste matytus asmenis bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) plenarinio posėdžio oficialūs duomenys apie nusikaltimo, t.y. posto užpuolimo ir pranešimo apie užpuolimą laiką, bei SSRS specialiųjų padalinių, dalyvavusių Sausio 13-ąją, judėjimą?

6-ojoje pastraipoje rašoma:

„K.Michailovas siekė įbauginti toliau, apie 50 m, nuo posto buvusius kelių policijos darbuotojus: Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską, todėl šovė į automobilį, kuriame sėdėjo pirmasis. Du šūviai pataikė J.Janoniui į pilvą.

8. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. Michailovas aplamai 1991 m. liepos 30-31 d.d. buvo išvykęs iš Vilniaus OMON bazės, o juo labiau, kad jis Medininkų posto užpuolimo metu buvo bent jau šio posto apylinkėse, ir duomenų apie tai, kad būtent „K.Michailovas siekė įbauginti toliau, apie 50 m, nuo posto buvusius kelių policijos darbuotojus: Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską, todėl šovė į automobilį, kuriame sėdėjo pirmasis“, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kad 1991 m. liepos 30-31 d., tuo laiku, kuomet buvo užpultas Medininkų pasienio ir muitinės postas, Konstantino Michailovo nebuvo Vilniaus OMON bazėje?

– kad 1991 m. liepos 30-31 d., tuo laiku, kuomet buvo užpultas Medininkų pasienio ir muitinės postas, Konstantino Michailovo buvo Medininkų pasienio ir muitinės poste?

– kad 1991 m. liepos 30-31 d., tuo laiku, kuomet buvo užpultas Medininkų pasienio ir muitinės postas, Konstantino Michailovo buvo bent jau Medininkų pasienio ir muitinės posto terijorijoje ar šio posto apylinkėse?

– kad būtent Konstantinas Michailovas asmeniškai, o ne koks nors kitas asmuo, turėjo motyvą ir „tikslą“ įbauginti „kelių policijos darbuotojus: Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską“?

– koks tai buvo motyvas ir koks tikslas, dėl kurių būtent Konstantinui Michailovui, o ne kažkokiam kitam asmeniui reikėjo „įbauginti“ „kelių policijos darbuotojus: Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską“?

– kad būtent Konstantinas Michailovas asmeniškai, o ne koks nors kitas asmuo, „šovė į automobilį“, kuriame sėdėjo būtent kelių policijos darbuotojas „Juozas Janonis“?

– kad automobilyje, tuo momentu, kuomet kažkas į jį šovė, sėdėjo būtent kelių policijos darbuotojas „Juozas Janonis“, o ne koks nors kitas asmuo?

– kokiu ginklu ir kurioje būtent vietoje Medininkų pasienio ir muitinės posto teritorijos ar apylinkių vietoje užpuolimo metu buvo šauta į automobilį?

– pagrįstai patvirtinančius, kurioje būtent vietoje ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo sužeistas ir nušautas kelių policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas?

– kad posto užpuolimo metu, šūvių į automobilį momentu, policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas buvo būtent automobilyje, nurodant konkrečią jo buvimo vietą automobilyje?

– pagrįstai patvirtinančius, kurioje būtent vietoje ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo sužeistas ir nušautas kelių policijos darbuotojas Juozas Janonis?

– kad posto užpuolimo metu, šūvių į automobilį momentu, policijos darbuotojas Juozas Janonis buvo būtent automobilyje, nurodant konkrečią jo buvimo vietą automobilyje?

9. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad posto užpuolimo metu kelių policijos darbuotojų automobilis buvo „apie 50 m. nuo posto“, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei tai patvirtinančius konkrečius duomenis bei įrodymus?

10. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad posto užpuolimo metu būtent „du šūviai pataikė J.Janoniui į pilvą“, tai galbūt prokuratūra galėtų pagaliau, bent jau po 20 metų tyrimo, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei tai patvirtinančius konkrečius duomenis bei įrodymus?

7-ojoje pastraipoje rašoma:

„Tuo metu A.Laktionovas ir A.Ryžovas sulaikė likusius šešis Lietuvos pareigūnus, kurie taip pat buvo susiskirstę į dvi grupeles: viena buvo vagonėlyje, kita – šalia jo. Lietuvos pasieniečiai buvo suvaryti į poste esantį namelį, ten buvo iššauta ne mažiau kaip 13 šūvių. Pasak R.Stankevičiaus, pasieniečiams buvo šauta į galvas“.

11. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad posto užpuolimo metu būtent „A.Laktionovas ir A.Ryžovas sulaikė likusius šešis Lietuvos pareigūnus“, pateikti žiniasklaidai ir visuomenei tai patvirtinančius konkrečius duomenis bei įrodymus:

– kad būtent „A.Laktionovas ir A.Ryžovas“, o ne kažkokie kiti asmenys, „sulaikė likusius šešis Lietuvos pareigūnus“?

– kad 1991 m. liepos 31 d., Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo ir Lietuvos Respublikos pareigūnų žudynių metu Andrejaus Laktionovo ir Aleksandro Ryžovo nebuvo Vilniaus OMON bazėje?

– kad 1991 m. liepos 31 d., Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo ir Lietuvos Respublikos pareigūnų žudynių metu Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas buvo Vilniaus rajone Medininkų pasienio ir muitinės poste, jo teritorijoje ar bent jau užpultojo posto apylinkėse?

– kaip ir kokiu būdu, kokiais veiksmais „A.Laktionovas ir A.Ryžovas“, o ne kažkokie kiti asmenys, „sulaikė likusius šešis Lietuvos pareigūnus“?

– kad Medininkų posto užpuolimo metu Lietuvos pareigūnai „taip pat buvo susiskirstę į dvi grupeles: viena buvo vagonėlyje, kita – šalia jo“?

– kokie ir keli Lietuvos pareigūnai Medininkų pasienio posto užpuolimo metu „buvo vagonėlyje“, o kokie ir keli „šalia jo“?

– kurioje Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto, jo teritorijos ar jo apylinkės vietoje ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo nušautas kiekvienas žuvęs Lietuvos pareigūnas?

– kad Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės pareigūnai buvo būtent suvaryti į posto namelį ir būtent ten nužudyti?

– keli Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės pareigūnai buvo nužudyti būtent Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto namelio viduje ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis jame buvo nužudytas kiekvienas iš jų?

– kodėl žaizdų yra žymiai daugiau, nei kaltinimas yra suskaičiavęs šūvių skaičių ir kur yra likusios, trūkstamos kulkos bei šautų šovinių tūtelės?

Tikimės Tamstų pritarimo, kad vien šių ir daugelio kitų, esminių, iki šiol tyrimo ir teismo proceso metu neatsakytų, klausimų buvimas akivaizdžiai neleidžia daryti vienareikšmių, konkrečių išvadų apie 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo bei Lietuvos pareigūnų išžudymo eigą, aplinkybes ir tai padariusius asmenis, juolab, kad 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui ir nėra įsiteisėjęs.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: nuteistojo Konstantins Michailovs gynėjas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2011.08.02


Prisijunkite prie diskusijos