Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.
Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.
Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.
Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.
Vilniaus apygardos teismas nuteisė Eglę Kusaitę pagal griežčiausią Lietuvos Respublikos BK straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatantį bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos (anksčiau – mirties bausmę).
Bet pasitenkino 10 mėnesių laisvės atėmimu, beveik lygiai tiek, kiek ji jau atsėdėjo užkardyta ir tardyta, ir pareiškė, kad bausmę ji jau atliko.
Ar bus apeliacinis E. Kusaitės skundas, paaiškės vėliau.
XXX
Teisinis kaltinimo pagrįstumo vertinimas
1.
Tarptautinės sutartys, apibrėžiančios teroristinio akto ir kovos su terorizmu sampratas.
Lietuva 1991 m. tapusi JTO, 2004 m. ES ir NATO nare pripažino ir įsipareigojo vykdyti tarptautines sutartis apibrėžiančias teroro akto ir kovos su terorizmu sampratas.
Pagal Lietuvos 1999 m. birželio 22 d. Nr. VIII – 1248 Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. imperatyvus:
– Lietuva privalo vykdyti tarptautines sutartis;
– Jei tarptautinė sutartis nustato kitokius reikalavimus nei Lietuvos įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
Pagrindinės tarptautinės sutartys, apibrėžiančios minėtas sąvokas, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 2004 m.:
– JTO 1998 m. „Tarptautinė konvencija dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais“ /Toliau – Konvencija/;
– 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR „Dėl kovos su terorizmu”.
1.3 Respublikos Baudžiamojo kodekso BK 250 str., reglamentuojantis terorizmo sampratą, kovą su teroristų vykdomais sprogdinimais neprieštarauja, konkretizuoja Konvenciją.
1.4 Konvencijos aktualumas E. Kusaitės byloje tame, kad ji 1-2str.
atskiria sprogdinimą kaip teroro aktą nuo sprogdinimų vykdomų karinių konfliktų metu.
Pagal Konvenciją sprogdinimas yra teroro aktas, kai jis nukreiptas prieš civilius ar civilinės santvarkos infrastruktūrinius, tame tarpe strateginius, objektus.
1.5 Sprogdinimai karinių konfliktų metu nelaikomi teroro aktais. Tai ginkluotos kovos metodai reguliuojami Ženevos konvencijomis, kitais norminiais aktais.
1.6 Konvencija nereglamentuoja ginkluotųjų pajėgų ir prieš jas nukreiptos veikos – 19 str.
Ikiteisminio tyrimo ir teisme surinktos medžiagos analizės pagrindu seka išvada, kad E. Kusaitė apkaltinta ignoruojant tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, apibrėžiančias teroristinio akto sampratą, VSD, prokuratūros procesinę jurisdikciją įrodinėjant ir priiminėjant procesinius sprendimus…
2.
Lietuvos ir Rusijos Čečėnijos karo vertinimo skirtumai, išjungiantys Lietuvos ir Rusijos procesinį bendradarbiavimą tiriant E. Kusaitės bylą
E.Kusaitė kaltinama: „…kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje, bei rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdinant save strateginės reikšmės objekte Rusijos Federacijos karinėje bazėje….“ – BK 21(1) str. ir 250(4)str., 250(5) str.
2.1 Lietuva, JTO, ES, JAV, NATO karinį konfliktą tarp Rusijos ir Čečėnijos vertina, kaip ilgametį čečėnų išsivaduojamąjį karą, o Rusija kaip neteisėtų karinių formuluočių veiklos slopinimą Rusijos – Čečėnijos teritorijoje:
– Europos Parlamentas – 2004 m. vasario 24 d. Rezoliucija „Dėl ES ir Rusijos santykių“;
– 2002 m. birželio 13 d. ES Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR „Dėl kovos su terorizmu“- LR BK priedas, psl. 213;
– JAV Senatas – 2000 m. vasario 24 d. Rezoliucija „Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas”.
– Lietuvos Respublikos Seimas:
– 1999 m. spalio 19 d. Pareiškimas „Dėl masinių žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje;
– 1999 m. lapkričio 16 d. Rezoliucija „Dėl karo Čečėnijoje“;
– 1999 m. gruodžio 21 d. Rezoliucija „Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos išsprendimo“.
Lietuvos Respublika pripažindama ir gerbdama čečėnų išsivadavimo kovą, Vilniuje įrengė Džiocharo Dudajevo, vieno iš pasipriešinimo vadovų, skverą bei pastatė paminklą.
2.2 Požiūrių skirtumas sąlygoja skirtingus Lietuvos ir Rusijos vertinimus asmenų dalyvaujančių Čečėnijos konflikte. Rusija nepripažįsta čečėnų ir kovojančių su jais kitų tautybių asmenų kovos teisėtumo t.y. kario – kombatanto statuso. Nesant bendros tarpvalstybinės baudžiamosios politikos procesinis bendradarbiavimas tiriant E. Kusaitės bylą negalimas.
2.3 Lietuvos piliečiai pritariantys, reiškiantys norą dalyvauti ar tiesiogiai kovojantys už Čečėnijos nepriklausomybę nėra teroristai. Jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 250 str.
Lietuvis Linas Valavičius 1995 m. žuvo Čečėnijoje kovodamas prieš Rusijos karius. Čečėnija apdovanojo jį kaip didvyrį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. nutarimu Nr. 528 išskyrė lėšas jo pervežimui Tauragėn, palaidojimui ir paminklo pastatymui.
2.4 Pagal kaltinimą, E. Kusaitė dalyvavo čečėnų išsivaduojamajame kare tuo tikslu sukurdama organizuotą grupę, dalyvaudama jos veikloje, rengdamasi įvykdyti teroro aktą – susisprogdinti strateginiame objekte – Rusijos federacijos karinėje bazėje.
2.5 Pagal Konvencijos 19 str. ir LR BK 250 str. tokia veikla nėra teroristinė. Jei hipotetiškai tikėti kaltinimu, tai E. Kusaitė turėjo būti nuvežta į Čečėniją ir įsijungti į karinės grupuotės “Emirat Kavkaz”, kovojančios su Rusijos kariais už Čečėnijos nepriklausomybę, veiklą.
Pažymėtina, kad šią organizaciją teroristine pripažino tik Rusijos Aukščiausiasis Teismas, ir tik 2010 m. vasario 8 d., praėjus trims mėnesiams po E. Kusaitės sulaikymo.
2.6 Pagal Konvencijos 19 str. ir Lietuvos nacionalinę teisę – BK 250 str., skiriančią sprogdinimus ginkluoto konflikto metu nuo teroro akto, E. Kusaitė įgytų kombatanto – kario, ginkluoto pasipriešinimo dalyvio statusą.
2.7 Pažymėtina, kad VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnams buvo
žinoma, kad „Emirat Kavkaz“ nėra teroristinė organizacija. JTO, ES, tame tarpe ir Lietuva pripažįsta jos veiklos teisėtumą. Todėl E. Kusaitė – kombatantė negali būti pripažinta subjektu BK 250 str. prasme. Be to, jos veiksmai siekiant susisprogdinti karinėje bazėje, jei tikėti kaltinimu, nėra objektyvioji BK 21, 250(4), 250(5)str. sudėtis.
2.8 Tai, kad E. Kusaitė negali būti persekiojama 250 str. pagrindu buvo žinoma VSD ir prokurorui J.Lauciui dar iki jos suėmimo 2009-10-24. Pažymas apie tai VSD kovos su terorizmu Valdyba VSD ikiteisminio tyrimo skyriui išsiuntė 2009-10-05 Nr.1081-18-1371, o generalinei prokuratūrai 2010 m. gegužės 26 d. Nr. 1081-18-505. Pažymos randasi byloje.
SEKA IŠVADA :
Pateiktų teisinių argumentų pagal Konvencijos 1, 2, 19 str. ir LR BK 1-2, 7, 11, 21-26, 250 str. E. Kusaitė – kombatantė nėra subjektas ir jos veiksmuose negali būti objektyviosios BK 21, 250(4), 250(5) straipsniuose numatytų sudėčių.
3.
Jei atsiriboti nuo E. Kusaitės – kombatantės statuso, kaip tai daro kaltinimas, tai ir tuo atveju jai reiškiami kaltinimai nepagrįsti teisiniais argumentais ir faktiniais duomenimis. E. Kusaitės veiksmuose nėra objektyviosios nusikaltimo – BK 250 str. sudėties. Ji neįvykdė ir nesirengė įvykdyti jokios nusikalstamos veikos duodančios pagrindą jos veiksmus vertinti pagal BK 21, 250(4), 250(5) str.
3.1 Pagal Konvenciją ir BK 250 str. terorizmo veika materialioji. Todėl terorizmo kvalifikacijai būtina nustatyti Konvencijoje ir minimo straipsnio dispozicijoje išvardytus konkrečius, patvirtinančius teroro aktą, veiksmus: padėjo sprogmenį, sprogdino, padegė, kūrė bendrininkų grupę, veiksmų pasekmės ir priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių, arba vienareikšmiai patvirtinančią pasiruošimą įvykdyti teroro akto veiką.
3.2Pažymėtina, kad nusikalstama veika pagal BK 2(1,3,4), 11, 21, 250 str. –vykdant arba rengiantis padaryti teroro aktą suprantama kaip pavojinga visuomenei, konkreti, materiali, fizinė nusikalstama veika. Kaltinimas byloje grindžiamas kalbomis, vertinimais, mintimis, lūkesčiais, norais arba dirbtinai kriminalizuojant socialinius buitinius santykius.
3.3 LR BK 11 str. nusikaltimą apibrėžia kaip „Pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė“.
E. Kusaitės pokalbiuose su įslaptintais liudytojais, Magmadovais ir kitais, SMS žinutėse išsakytos mintys, norai, lūkesčiai nežiūrint į tai kiek jie bebūtų radikalūs Rusijos – Čečėnijos konflikto požiūriu, nėra BK 250 str. numatyta pavojinga visuomenei veika. Tuo labiau, kad konkrečių pokalbių ar duomenų apie nusikalstamos grupuotės organizavimą, pasiruošimą susisprogdinimui nėra. Be to, daugelį E. Kusaitei inkriminuojamų pokalbių, susirašinėjimo tekstų ji neigia, nurodydama, kad tai sukurti, sumontuoti, tikslu apkaltinti ją, tekstai. E. Kusaitės prašymai skirti ekspertizes tekstų identifikavimui atmesti. Toliau E. Kusaitės pokalbiai, SMS neanalizuojami, kaip visiškai nereikšmingi šioje byloje.
3.3 Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos /Toliau tekste EŽTK/ 7 str. ir BK 2(4) str. : „Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.“
3.4 Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta konkrečių duomenų rodančių, kad E. Kusaitė padarė jai inkriminuojamas veikas:
-„kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę teroro aktui atlikti, dalyvavo jos veikloje…”;
-„rengėsi susprogdinti strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai…“ t.y. įvykdė BK 21(1), 250(4), 250(5) str. numatytus nusikaltimus.
3.5 Kaltinimas pasirinktinai, kaltinančia prasme vertindamas viešus E. Kusaitės internetinio ryšio ir su įslaptintais liudytojais pokalbius, susirašinėjimus, religiniais, čečėnų tautos kovos su Rusija, vykimo į Maskvą pasisvečiuoti klausimais, išgalvotai vertina kaip jos konspiracinę, nusikalstamą veiką – grupės teroro aktui įvykdyti organizavimą ir dalyvavimą jos veikloje.
3.6 Įrodinėjimas vyksta ne faktiniu duomenų apie nusikalstamas veikas nustatinėjimo ir vertinimo pagrindu, kaip to reikalauja BPK 20(3-4) str., o prokurorų nepagrįstų vertinimų ir išvadų pagrindais. Prokurorai E. Kusaitės kalbas, buitinio lygmens veiksmus išgalvotai vertindami kaip nusikalstamus, dirbtinai apkaltina ją terorizmu. Tai bandydamas pateikti norimą E. Kusaitę – teroristę, pateikti kaip esamą.
Tai ne procesinė įrodinėjimo tvarka pagal kurią prokuroras – įrodinėjimo subjektas, o ne įrodymų šaltinis. Be to, turėtų būti įrodinėjama ne nepagrįstomis prokurorų išvadomis , o faktiniais duomenimis gautais įstatymų nustatyta tvarka – BPK 20 str.
3.7 Dėl 500 JAV dolerių.
500 JAV dolerių Apti Magmadovo paskola E. Kusaitei kelionės dokumentų susitvarkymui /t. 3, b.l. 19/. Pastangos gauti vizą, kelionės bilieto įsigijimas, važiavimas į Maskvą tai duomenys vienareikšmiai ir objektyviai patvirtinantys E. Kusaitės ir Magmadovų aiškinimą, kad ji vyko svečiuotis. Kaltinimo vertinimas, kad tai pasiruošimas teroro akto įvykdymui išgalvotas, prieštaraujantis protingai, kryptingai, logiškai Magmadovų ir E. Kusaitės veiklai organizuojant pažintinę, pasisvečiavimo kelionę į Maskvą.
3.8 Dėl knygų apie sprogmenis įsigijimo.
Pagal kaltinimą, knygos – pagrindiniai E. Kusaitės nusikalstamos veikos įrodymai: „2008 m. pavasarį iki 2004-04-28, suieškojo nusikaltimo padarymo priemones – iš internet tinklapio vvv.kavkazchat.com į naudojamą kompiuterį atsisiuntė „Inžinernyje bojepripasy O vzryvčityh veščestvah“ ir „Inžinernyje boepripasy. Sredstva vzrivanija“ su juose esančia būtina informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo būdus ir tam, kad įgytus gebėjimus būtų galima pasitelkti vykdant teroro aktą susisprogdinant, mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti.“ yra išgalvoti.
3.9 Kaltinimo dirbtinumas šioje dalyje akivaizdus:
– 3.9.1 Knygose nėra sprogmenų, sprogdinimo įtaisų gamybos, jų detonavimo, panaudojimo būdų, technologijų. Knygose pažintinė, bendrojo pobūdžio informacija apie sprogmenis, pagal kurią nei sprogmenų pasigaminti, nei susprogdinti neįmanoma. Knygų įžanginėje dalyse rašoma: „…autorius nori populiariai paaiškinti, kas yra sprogimas, sprogstamoji medžiaga, apibūdinti sprogstamųjų medžiagų savybes…..prašau negaišti laiko tų, kurie nori gauti duomenų apie sprogmenų gamybos būdus, bombų veikimą. Receptų čia nėra.“
– 3.9.2 E. Kusaitės aiškinimas, kad knygos buvo atsiųstos į VSD kontroliuojamą kompiuterį, VSD darbuotojo Abdul (Andrej) Hafizo prašymu, o ji tomis knygomis nesidomėjo ir nesinaudojo, kaltinimo netirtas ir nepaneigtas jokiais duomenimis.
-3.9.3 Nenustatyta jokia konkreti E. Kusaitės veikla, kad knygos, kaip teigia kaltinimas, susiieškotos, persisiųstos ir buvo naudojamos susisprogdinimo pasiruošimui, juose esančių duomenų pagrindu neva mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti. Šie kaltinime esantys prokurorų teiginiai yra niekuo nepagrįsti žodžiai.
3.10 Dėl organizuotos grupės kūrimo ir dalyvavimo jos veikloje.
Pokalbių, SMS žinučių ar kitokių tiesioginių ar netiesioginių duomenų, rodančių, kad E. Kusaitė, Aiša ir Apti Magmadovai kūrė organizuotą grupę teroro aktui – E. Kusaitės susisprogdinimui RF karinėje bazėje, įvykdyti ir dalyvavo tokios grupės veikloje, byloje nėra.
3.11 Organizuotos grupės kūrimo, dalyvavimo jos veikloje nenustatė ir Rusijos teismai nuteisdami Magmadovus. O jei tokie veiksmai ir būtų, siekiant susisprogdinti karinėje bazėje, tai E. Kusaitės – kombatantės statusas neleidžia inkriminuoti šiuos veiksmus jai kaip nusikalstamus pagal BK 250(5)str. „kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę teroro aktui atlikti arba dalyvavo jos veikloje…“.
3.12 Kaltinimas organizuotos grupės buvimą įrodinėja kriminalizuodamas atsitiktinai susiklosčiusius pažintinius – buitinius santykius tarp E. Kusaitės ir Magmadovų. Tai pokalbiai telefonu ir SMS žinutės įvairiais klausimais, 500 JAV dolerių pasiuntimas ir jų panaudojimas atvykimui į Maskvą organizuoti, atvažiavimas E. Kusaitės pasitikti Maskvoje. Visos šios veikos nėra nusikalstamos, neuždraustos įstatymu, nes nepavojingos visuomenei – BK 2 str.
3.13 Dėl įslaptintų liudytojų Nr.1 ir Nr.2 parodymų leistinumo.
Šių liudytojų parodymais grįsti E. Kusaitę apkaltinantį pagal BK 250 str. nuosprendį negalima, nes nėra tarptautinių ar nacionalinės teisės aktų paneigiančių E. Kusaitės kombatantės statusą.
3.14 Atmetus Rusijos FSB surinktą medžiagą, esančią 11-15 bylos tomuose, neapklausus Rusijos liudytojų įtrauktų į kviestinų apklausai liudytojų sąrašą, įslaptinti liudytojai lieka vieninteliais kaltinimo liudytojais, kurių parodymai nepasitvirtina ir kitais įrodymais. Todėl nuosprendį grįsti įslaptintų liudytojų parodymais negalima – BK 301(2) str.
3.15 Pažymėtina, kad įslaptinti liudytojai įrašinėjo ir duoda parodymus apie E. Kusaitės kalbas, samprotavimus, lūkesčius, kas pagal BK 2, 11 str. nėra „nusikalstama, pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika“.
3.16 Įslaptinti liudytojai daro išvadas, kad bendraudami su E.Kusaite įsitikino, kad pastaroji vyksta į Maskvą iš ten į Čečėnija, kur ketina susisprogdinti karinėje bazėje. Esant šiai situacijai jie privalėjo pranešti apie daromą, anot kaltinimo ir liudytojų, labai sunkų nusikaltimą – BK 238 str.
Pateiktų teisinių argumentų ir faktiniu duomenų analizės pagrindu seka išvada,kad E. Kusaitei inkriminuojamos veikos: 500 JAV dolerių paėmimas ir panaudojimas kelionei organizuoti, vykimas į Maskvą, knygų buvimas kompiuteryje, nėra nusikalstami, nes ji ne subjektas BK 250 str. požiūriu. Be to, šie veiksmai nėra vienareikšmiai susieti ir rodantys pasirengimą teroro akto įvykdymui ( BK 21, 250 str.).
Jei įžvelgti kokių nors abejonių, tai vadovaujantis nekaltumo prezumpcija visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios E. Kusaitės naudai
4.
Neteisingas Konvencijos ir BK 250 str. sąvokų aiškinimas ir vartojimas kaltinant E. Kusaitę terorizmu.
4.1 Dėl „strateginės reikšmės objekto – Rusijos Federacijos karinė bazė“ vartojimo.
4.1.1 Kaltinimas, naudojasi Konvencijos vertimo trūkumais, sudarančiais galimybę plėsti terorizmo objektų sąrašą kaltinimui naudinga prasme, aiškinti ir taikyti Konvencijos 1-2, 19 str. kaltinant E. Kusaitę terorizmu. Esą Rusijos Federacijos karinė bazė atitinka Konvencinio terorizmo objektų sąrašą, esantį 1, 2 str. ir LR BK 250(4) str. kvalifikacinį požymį “strateginės reikšmės objekto“ sąvoką. Tuo pagrindu kaltina E. Kusaitę pagal BK 250(4)str.
4.1.2 Kaltinimas sutapatindamas „strateginės reikšmės objektą“ ir Rusijos Federacijos karinę bazę, iškreiptai remiasi Konvencija. Išgalvotam E. Kusaitės apkaltinimui naudojamasi Konvencijos vertimo iš anglų kalbos nepilnumu. Lietuviškame Konvencijos 2 str. vertimo tekste neišversta sąvoka “infrastructure facility” – civilinės infrastruktūros objektas. Ši sąvoka Konvencijos 1-o straipsnio 2-ame punkte išsamiai išvardija teroristinio poveikio objektus, kurie išimtinai civiliniai. Reiškia, kad teroro aktas yra veika nukreipta prieš civilinės santvarkos infrastruktūrinius objektus, o ne prieš kariškius ir jų bazes. Vertimo nepilnumas sudaro galimybę, ignoruojant Konvencijos 19 str., skiriantį teroro aktą nuo karinių veiksmų ir teroro objektų sąvokas įvardintas 1, 2 str., karines bazes vertinti kaip strateginį objektą. Ką ir daro prokuroras kaltindamas E. Kusaitę pagal BK 250(4-5)str.
4.1.3 Be to kaltinimas ignoruoja:
Lietuvos Respublikos 2002-10-10 Įstatymo Nr. IX – 1132 LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą;
– LR Vyriausybės 2000-10-31 nutarimą Nr. 1315 „Dėl valstybės sienos apsaugos ir strateginės reikšmės objektų“, kurie apibrėžia ir įvardija strateginius objektus. Tarp jų Rusijos karinių bazių nėra. Lietuva kaip valstybė nėra įsipareigojusi ir Lietuvos BK neįpareigotas saugoti Rusijos karines bazes.
4.3 Kaltinimo veiksmai neteisingai sutapatinant „strateginio objekto – karinės bazės“ sąvokas vertintini kaip savivalė siekiant dirbtinai apkaltinti E. Kusaitę terorizmu. Tai sąmoningas E. Kusaitės teisių į sąžiningą ir objektyvų ikiteisminį tyrimą, teisingą teismą – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6, 7 str., LR Konstitucijos 31 str., BK 2, BPK 44 str. pažeidimas rodantis nesąžiningą procesą E. Kusaitės atžvilgiu.
5.
Dėl operatyvinio ir ikiteisminio tyrimų imitacijų
Vertinant byloje surinktą medžiagą, išakytus teisinius argumentus, kad E. Kusaitė nėra subjektas ir jos veikoje nėra objektyviosios BK 21, 250 str. sudėties, seka išvada, kad operatyviniam ir ikiteisminiam tyrimui, faktinių ir teisinių pagrindų nebuvo.
5.1Neabejotina, kad Lietuvos VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnams, pagal pareigybinę kompetenciją privalu, visais atvejais turėjo būti žinoma Lietuvos, JT, ES valstybių tarptautinėmis sutartimis apibrėžtas ir privalomas vieningas požiūris į Rusijos – Čečėnijos konfliktą. Tuo pagrindu tarptautine ir nacionaline teisėmis apibrėžta vieninga baudžiamoji politika – nevertinanti karinio konflikto dalyvių kaip teroristų.
Esant šiai situacijai, baudžiamasis E. Kusaitės persekiojimas pagal BK 250 str. – pakankamas pagrindas išvadai, kad VSD ir prokuratūra, siekė ne procesinių tikslų: –„ginti žmogaus teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“- BPK 1(1) str.
Operatyvinis ir ikiteisminis tyrimai nesant tam faktinių, tarptautine ir nacionaline teisėmis nustatytų teisinių pagrindų vertintini kaip provokacinė –tęstinė veikla, kuria siekiama dirbtinai sukurti ir dangstantis procesine tvarka surinkti, įforminti ir pateikti teismui E. Kusaitę kaltinančią terorizmu informaciją.
5.1.2 VSD ir Generalinės prokuratūros darbuotojai oficialiai pradėdami operatyvinį /2008m. sausio 22 d./ ir ikiteisminį /2009m. rugpjūčio 27d./ tyrimus neabejotinai žinojo Lietuvos požiūrį į Čečėnijos – Rusijos konfliktą ir valstybės baudžiamąją politiką, konflikte dalyvaujančių kombatantų požiūriu. Neabejotinai buvo žinoma ir tai, kad E. Kusaitė nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o jos kalbos apie kombatantės statusą čečėnų išsivadavimo kovotojų gretose nėra nusikalstama veika BK 1, 11 str. požiūriu.
Esant šiai situacijai, pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. „Baudžiamasis procesas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti BK 250 str. numatyto terorizmo požymių“.
5.2 Oficialiai operatyvinis ir ikiteisminis tyrimai pradėti 2008 m. sausio 22 d., praėjus 8 d. nuo E. Kusaitės motinos ir tetos pranešimų, kuriais jos kreipėsi į VSD pagalbos. Pranešimuose esančią informaciją VSD panaudojo kaip kaltinančią E. Kusaitę medžiagą. /Prašė duonos gavo nuodus/.
5.3 VSD darbuotojai perėmė E. Kusaitę visiškon kontrolėn izoliuodami ją nuo šeimos markeze ir sudarydami patrauklesnes nei šeimoje gyvenimo sąlygas: teikdami pilną išlaikymą ir elgesio laisvę, aprūpindami kompiuteriu, telefonais, apgyvendindami išnuomotame bute, duodami 500 – 1000 Lt. kas savaitę išlaidoms vykdė ne procesinius tyrimo veiksmus, o sudarė priklausomumo, provokacines sąlygas – nesant geresnio pasirinkimo, pasiduoti auklėjimui ir pritarti jai skiepijamoms Džichado, kitoms radikaliojo islamo nuostatoms.
5.4 VSD darbuotojai pilnai kontroliuodami E. Kusaitę kolektyviai diegė jai radikalaus islamo požiūrį į Rusijos agresiją Čečėnijoje, skatino ir provokavo teigiamus čečėnų kovotojų veiksmų vertinimus ir imituodami procesinius veiksmus įrašinėjo šiuos vertinimus, kitus radikalius pasisakymus. Kaltinimas E. Kusaitės mintis, samprotavimus, vertinimus, pasisakymus, surinktus imituojant operatyvinius ir procesinio tyrimo veiksmus, pateikė kaip duomenis kaltinančius E. Kusaitę terorizmu.
5.5 Apkaltinant E. Kusaitę naudojamasi informacija pateikta 2007 m. gruodžio 3 d., 2008 m. sausio 14 d. E. Kusaitės motinos Virginijos Kusienės ir jos tetos Irenos Jeleniauskaitės pranešimuose ir 2007 m. lapkričio 26 d. žodžiu kai jos kreipėsi į VSD Klaipėdos apygardos skyrių pagalbos – susigrąžinti iš Vokietijos E. Kusaitę, imtis atitinkamų priemonių, kad būtų apribotas musulmonų neigiamas poveikis žalojantis E. Kusaitės psichiką, kenkiantis jos sveikatai /t.9, b.l. 2-8/. Kreipėsi dėl to, kad nežinojo, jog taip vadinami „musulmonai“ darantys įtaką dukrai yra praktiškai kontroliuojami VSD.
5.6 Motinos prašoma pagalba galėjo būti suteikta LR VSD Įstatymo 8/1/, 19(5) str. pagrindais pareiškiant E. Kusaitei oficialų įspėjimą: „laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių nedaryti kitų teisės pažeidimų supažindinant su galimomis teisinėmis pasekmėmis“.
5.6.1 Oficialus įspėjimas reiškiamas asmeniui, „kai yra pakankamai duomenų manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus“. Motinos ir tetos pranešimuose, tarnybiniame pranešime 2007-11-27 Nr.30-8-20-1323RN/07, surašytame sekančią dieną po žodinio motinos kreipimosi pagalbos, buvo informacijos oficialaus įspėjimo pareiškimui.
5.7 Oficialus įspėjimas pareikštas nebuvo dėl to, kad įspėjimas, jo raštiškas įteikimas E. Kusaitei atskleistų VSD vykdomą ilgalaikį E. Kusaitės stebėjimą, priežiūrą, padarytų ją atsargesnę, o svarbiausia VSD turėtų nutraukti E. Kusaitės „auklėjimo“ terorizmo dvasioje veiklą. Oficialaus įspėjimo nepareiškimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad VSD buvo suinteresuota nepaleisti iš savo kontrolės E. Kusaitės po sugrįžimo iš Vokietijos ir toliau eskaluoti situacija – darant iš jos teroristę.
5.8 E. Kusaitė, po jos susigražinimo iš Vokietijos, lieka VSD kontrolėje. Ji be jokio teisinio pagrindo 2008-01-09 iškviečiama į VSD Klaipėdos apygardos skyrių esą „surinkti informaciją apie E. Kusaitę, jos kelionę į Vokietiją, bei asmenis su kuriais ji bendravo Vokietijoje“. Pagal Klaipėdos VSD valdybos viršininko M. Svirsko raštą, „tuo metu nebuvo pagrindo taikyti oficialias įspėjimo priemonės“ t.4, 2010-05-19 d. raštas Nr. (30)-18-162.
5.9 Pažymėtina, kad rašte esanti nuoroda E. Kusaitė buvo kviečiama informatyviam pokalbiui, neatitinka tikrovės. Bylos medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu surinkta vienareikšmė informacija, kad ji buvo kviečiama esą atsitiktiniam, o faktiškai surežisuotam, supažindinimui su tuo pačiu laiku iškviesta, perspektyvoje numatyta ir tapusia, kaltinimo liudytoja-Jeleną Baltrušytę-Koševaja /Aiša/. Pastaroji atvyko apsirengusi musulmoniškais rūbais ir E. Kusaitė „užkibo“, pasikeitė telefonais, prasidėjo „draugystė“, kuri tęsėsi nuo 2008-01-09 iki 2008 m. vasaros pabaigos. Tai reiškia, kad E. Kusaitės iškvietimas buvo VSD vykdomos jos ruošimo teroriste veiklos tęsinys. Tai patvirtina ir tolimesnė VSD veikla.
5.10 Praėjus 8 d. nuo motinos kreipimosi pagalbos, 13 d. nuo E. Kusaitės iškvietimo į VSD ir konstatavimo, jog nėra pagrindo oficialiam įspėjimui, nenustačius jokių naujų kaltinančių duomenų, VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas 2008 m. sausio 22 d. priima nutarimą Nr.30-8-20-77S/08 „pradėti operatyvinį tyrimą dėl E.Kusaitės ketinimo ir rengimosi ateityje įvykdyti teroro aktą.“ t.15, b.l.8-9.
5.11 Iš nutarimo turinio seka, kad E. Kusaitė, kuriai prieš 13 d. nebuvo pagrindo net įspėjimui, yra teroristė besirengianti „ateityje įvykdyti teroro aktą“ – BK 21, 250(4) str. Toks nepagrįstas įvertinimas ir aktyvaus baudžiamojo persekiojimo organizavimas, motinos pagalbos prašyme pateiktos informacijos pagrindu, yra nesąžiningas, pareigūnų, suinteresuotų bet kuria kaina apkaltinti E. Kusaitę, neprocesinis veikimas turint tikslą dirbtinai sukurti, sugauti ir sunaikinti teroristę E. Kusaitę.
5.12 Nutarimas pradėti operatyvinį tyrimą, nesant tam faktinių ir teisinių pagrindų, o vietoje jų nutarime deklaratyviai įvardijant E. Kusaitę kaip teroristę, pavertė ją provokacijų objektu. Provokacijų rezultatai, imituojant procesinę veiklą, įforminami BPK nustatyta tvarka – įslaptintų liudytojų parodymais, slapto patekimo į VSD kontroliuojamas patalpas ir VSD kontroliuojamo kompiuterio duomenų paėmimo protokolais.
5.14 Operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo imitacija – nesuderinama su BPK principinėmis nuostatomis: „ginti žmogaus teises ir laisves, valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą….- 1(1) str., todėl jos metu surinkti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai – BPK 20, 241(2) str.
5.15 Kaltinamasis aktas E. Kusaitės byloje surašytas procesinių veiksmų imitacijos ir jų metu gautų duomenų pagrindais, nėra procesinis dokumentas akumuliuojantis nusikalstamos veikos duomenų visumą, rodantis E. Kusaitės apkaltinimo pagrindus ir teisminio nagrinėjimo ribas – BPK 219, 255 str.
6.
Baudžiamosios bylos duomenys, pateikti teismui, surinkti pažeidžiant tarptautinę ir nacionalinę teisę, todėl negali būti naudojami apkaltinant E. Kusaitę terorizmu.
Dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos /FSB/ medžiagos esančios byloje nelegitimumo.
6.1 Bylos medžiaga pateikta teismui nuo 11 iki 15 tomo surinkta Rusijos federalinės saugumo tarnybos /FSB/ darbuotojų, likusi iš 19 tomų medžiaga surinkta LR VSD, Generalinės prokuratūros, bendradarbiaujant su FSB.
6.2 Betarpiškas tyrimo medžiagos pasikeitimas, bendradarbiavimo pasekmėje surinktos medžiagos panaudojimas kaltinant E. Kusaitę, teisiniu požiūriu nepriimtinas dėl skirtingų Lietuvos ir Rusijos požiūrių vertinant konfliktą Čečėnijoje /plačiau kalbos 1-2 dalyse/.
6.3 Bendradarbiavimas būtų suprantamas, jei Lietuvos ir Rusijos BK straipsniai apibrėžiantys terorizmą bei BPK reglamentuojantys tyrimą būtų identiški ir tuo pagrindu egzistuotų bendra baudžiamumo politika /LR BK 7 str./. Požiūrių į konfliktą Čečėnijoje skirtumai daro skirtingus Lietuvos ir Rusijos terorizmo Čečėnijoje supratimus. Rusija nepripažįsta išsivaduojamojo pasipriešinimo Čečėnijoje teisėtumo ir tuo pagrindu kombatanto statuso Čečėnijos kovotojų tarpe.
6.4 Pagal kaltinimo suformuotą versiją, E. Kusaitė apkaltinta pažeidžiant LR BK 7(6), 250str., BPK nustatytą tyrimo tvarką ir tikslus, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11(2) str. ir EŽTK 7(1) str. imperatyvus „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ir ne veikimą, kurie pagal tuo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais“.
Dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos /FSB/ pateiktų duomenų nelegitimumo.
Šie duomenys yra nuteistųjų Aiša ir Apti Magmadovų apklausos protokoluose, liudytojų: A.Šichalijev, R. Kraselnikova, M. Musajev, H. Asigirejev apklausos protokoluose.
Visi šie asmenys prokuroro įtraukti į „Liudytojų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą“ ir teismo pripažinti, kaip būtini apklausti.
Kolegija Lietuvos – Rusijos 1992 m. teisinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu- 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi kreipėsi į atitinkamus Rusijos Federacijos teisingumo organus, kad atskirojo pavedimo tvarka apklaustų liudytojais Aiša ir Apti Magmadovus. Atskirasis pavedimas neįvykdytas. Kiti Rusijos liudytojai Lietuvos teismo posėdyje neapklausti.
Manau, kad Rusijos kompetentingos institucijos supratusios buvusio procesinio bendradarbiavimo ydingumą ir jo negalimumą šioje byloje, tiesiog nusišalino ir nereagavo į Kolegijos ir Teisingumo ministerijos prašymus įvykdyti atskirąjį pavedimą – apklausti liudytojus, persiųsti apklausų protokolus Vilniaus apygardos teismui.
6.5 LR BPK 20(4) str. nurodo, kad įrodymai baudžiamajame procese yra LR BPK nustatyta tvarka, teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse nustatytais proceso veiksmais. Rusijoje esančių liudytojų parodymai liko nepatikrinti. Pažeisti BPK 241(2), 242(1) str. imperatyvai įpareigojantys kolegiją „išsamiai, nešališkai, tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo tvarka ištirti bylos įrodymus“. Kolegija neturi teisinio pagrindo grįsti apkaltinamąjį nuosprendį išvardytais Rusijos liudytojų parodymais, nes jie apklausti vadovaujantis RF suformuluota terorizmo samprata, o Lietuvos teismo neapklausti.
Rusijos liudytojų parodymai Kolegijos posėdyje pagarsinti neteisėtai – BPK 276 str. Kolegija galėjo pagarsinti tik Lietuvos teismuose apklaustų liudytojų parodymus esant bent vienam BPK 276 str. išvardytų pagrindų. Tokių nėra. Be to, Rusijoje apklausti liudytojai neprisaikdinti (BPK 277 str.) ir neįspėti pagal Lietuvos BK 235 str.
Pagarsintų parodymų duomenys negali būti įrodymais byloje – BPK 20 str.
6.6 LR BPK ir Lietuvos – Rusijos 1995 m. teisinės pagalbos sutartis bendrų proceso veiksmų nenumato. Todėl E. Kusaitės apklausa ir jos metu išgauti duomenys, dalyvaujant Rusijos FSB darbuotojams, negali būti vertinami kaip įrodymai – BPK 20 str.
6.7 Rusijos FSB pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai jos surinktą medžiagą, esančią bylos 11-15 tomuose. Tokia medžiaga pagal minėtas tarptautines sutartis ir LR BPK vertintina kaip nelegitimi. Todėl negali būti E. Kusaitės apkaltinimo įrodymais.
Pateiktų teisinių argumentų pagrindu, bendradarbiavimas su Rusijos FSB renkant fiksuojant ir pateikiant bendrus E. Kusaitę kaltinančius duomenis prieštarauja nacionalinei ir tarptautinei teisei. Duomenys surinkti pažeidžiant materialios ir procesinės teisės įstatymus – neturi juridinės galios – BPK 20 str.
7.
KITI LR BPK PAŽEIDIMAI, RODANTYS TYRIMO IMITACIJĄ IR SURINKTŲ DUOMENŲ NELEISTINUMĄ ĮRODINĖJIMO PROCESE.
7.1 Prokuroras J. Laucius, nepaisydamas BPK imperatyvų apibrėžiančių ikiteisminio tyrimo teisėjų teritorinę kompetenciją, savo nuožiūra pasirinkinėjo ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio paskirtis kontroliuoti prokuroro atliekamų veiksmų teisėtumą. Prokuroras kreipiasi ne į pirmo, o į antro apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją M. Gvozdovičių. Turint omenyje tai, kad E. Kusaitės baudžiamajam persekiojimui pagrindų nebuvo, ikiteisminio tyrimo teisėjas tenkinantis neteisėtus ir nepagrįstus prokuroro reikalavimus, pasirenkamas neatsitiktinai.
7.2 Vilniaus miesto 2-ro apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, pažeisdamas teritorinės kompetencijos principą – BPK 19, 123, 174, 226 str., pagal neteisėtus ir nepagėstus prokuroro J. Lauciaus prašymus :
1. Skyrė ir pratęsinėjo E. Kusaitei kardomąją priemonę – suėmimą du kartus po tris mėnesius, laikotarpyje nuo2009 -10-26 iki 2010 -04-26;
2. Sankcionavo E. Kusaitės asmens kratą 2009-10-22 /t.6b.l.130/;
3. Atliko E. Kusaitės apklausą teisme 2009-10-26, antrą po suėmimo dieną;
4. 2009-10-22, dar prieš sulaikymą, leido įslaptintam liudytojui Nr.1 atlikti LR BK 250(5) str. numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
5. Skyrė stacionarinę kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę;
6. Leido bendrauti su E.Kusaite asmenims neatskleidžiantiems tapatybės, leido VSD pareigūnams atlikti liudytojo Nr.1naudojamojo ryšio telefono perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą, kaupimą;
7. Leido vietoje E. Kusaitės atsiliepti telefonu, siųsti SMS žinutes, atsakinėti į SMS ir kitokiu nuotoliniu būdu bendrauti su nenustatytais asmenimis iš Rusijos, imituojant, kad vykstama į Maskvą vykdyti teroro aktą susisprogdinant;
8. Leido, iš kart sulaikius E. Kusaitę, VSD darbuotojams Stasyčiui ir Paukštei atlikti slaptus tyrimo veiksmus su E. Kusaite.
Visuose teisėjo nutartyse tenkinant prokuroro prašymus nurodoma, kad procesinės prievartos priemonės skiriamos esant pakankamam pagrindui manyti, kad E. Kusaitė padarė jai inkriminuojamas veikas. Tokių pagrindų skiriant suėmimą ir kitas procesines prievartos priemones nebuvo, nes E. Kusaitė nėra subjektas BK 250 str. ir nebuvo požymių, rodančių, kad įvykdyta kokia tai nusikalstama veika BPK 250 str. prasme. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neabejotinai žinojo teritorinės kompetencijos ribas, suprato, kad prokuroro kreipimasis neteisėtas.
Neabejotinai žinojo, Lietuvos valstybinę baudžiamąją politiką Čečėnijos konflikte dalyvaujančių asmenų požiūriu, iš bylos medžiagos suprato, kad nėra svarbiausio suėmimui skirti pagrindo – „pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji padarė nusikalstamą veiką.“ – BPK 121(2). Teritorinės kompetencijos principas ir faktinių duomenų apie E. Kusaitės nusikalstamą veiką nebuvimas draudė teisėjui leisti atlikti prokuroro prašomus veiksmus. Faktinių duomenų nebuvimas prokuroro prašymų tenkinimui rodo, kad prokuroro prašymai išgalvoti, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys vertintinos kaip aktyvus dalyvavimas talkinant prokurorui ikiteisminio tyrimo imitacijoje. Teisėjo nutartys neteisėtos. Jų pagrindu gauti duomenys negali būti įrodymais – BPK 20 str.
7.3 Prokuroras J. Laucius imituoja ikiteisminį tyrimą Apti ir Aiša Magmadovų byloje, kai parengtinis tyrimas byloje buvo vykdomas Rusijoje, byla perduota ir nagrinėjama Rusijos teismuose, o E. Kusaitės byla tuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, tam, kad nušalinus jį nuo bylos tyrimo, turėtų galimybes ir toliau provokuoti E. Kusaitę, rinkti ir pateikti teismui kaltinančią ir kompromituojančią E. Kusaitę informaciją. Tai ne procesinė veikla ir jos metu surinkta informacija nėra įrodymai – BPK 20 str.
7.4 Tai liečia Batašjevų prokuroro pateiktus apklausos protokolus ir pagarsintus teismo posėdyje 2012-11-08.
Susidaro procesuliai nepaaiškinama situacija. Kolegija, prieštaraujant prokurorui, atmeta nevienkartinius gynybos prašymus išreikalauti iš Vokietijos visą turimą medžiagą apie Batašjevų kontaktus su E. Kusaite, apklausti juos. Galiausiai prokuroras pateikia Batašjevų apklausos protokolus gautus atliekant 2012 m. tyrimus Mgmadovų byloje, kai Magmadovai nuteisti 2011-12-26 Krasnogorsko miesto, Maskvos srities teismo.
8
Krasnogorsko miesto, Maskvos srities teismo nuosprendis E. Kusaitės – Magmadovų byloje.
8.1 Rusijos teismas, vertindamas tą pačią medžiagą, kurią turi Vilniaus apygardos teismo Kolegija, 2011 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu nuteisė:
– Apti Magmadovą už neteisėto karinio junginio finansavimą;
-Apti ir Aišą Magmadovus už E. Kusaitės verbavimą teroro akto įvykdymui.
8.2 Rusijos teismas skaito įrodytu, kad E. Kusaitė siekė susisprogdinti Rusijos karinio dalinio teritorijoje, o Magmadovai patarimais, įtikinėjimais, finansine parama padėjo jai.
8.3 Rusijos teismo nuosprendis lietė E. Kusaitę, todėl vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 13 str., Konvencijos 7-jo protokolo 2 str. ir RF BPK, leidžiančiu kasacinį apskundimą, nuosprendis apskųstas RF Aukščiausiajam teismui. Kasacinis skundas, motyvuotas E. Kusaitės – kombatantės statusu, kitais tarptautiniais teroro akto sampratos argumentais, liko neišnagrinėtu. Rusijos Aukščiausiojo teismo teisėjas G.P. Ivanovas, be jokio teisminio nagrinėjimo, nurodė, kad jis neįžvelgia EŽT Konvencijos 7 str. pažeidimų.
8.4 Su E. Kusaite, LR Teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos teismu, prašančiais teisinės pagalbos Lietuvos-Rusijos teisinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu, Rusijos kompetentingos institucijos elgiasi vienodai – ignoruoja prašymus. Teisinė pagalba nesuteikiama net nenurodant teisiškai pagrįstų argumentų.
8.5 Rusijos teisėsauginininkai, vertindami bylos duomenis, ignoruoja prokuroro J. Lauciaus suruoštą 2010 m. kovo 10 d. FST darbuotojams E. Kusaitės apklausos ir jos prisipažinimo spektaklį, jo pagrindu sukurtą kaltinimo versiją apie E. Kusaitės sukurtą organizuotą teroristų grupę ir dalyvavimą jos veikloje. Rusija kritiškai įvertino Lietuvos prokuratūros suformuotus E. Kusaitei ir kartu Magmadovams kaltinimus esą jie:
– sukūrė organizuotą grupę, teroro aktui įvykdyti;
– dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti veikloje;
– rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdinant E. Kusaitei strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje.
8.6 Reikia pripažinti, kad Rusijos tardymas ir teismas elgėsi kur kas solidžiau nei Lietuvos VSD, Generalinė prokuratūra. Jie neužsiiminėjo provokacijomis, dirbtinai nekūrė kaltinimų ir įrodymų jų pagrindimui. Jie vadovavosi savo nacionaline terorizmo samprata ir faktiniais bylos duomenimis, o ne prokuroro J. Lauciaus vykdytos savivalės imituojant ikiteisminį tyrimą surinktais duomenimis ir jų vertinimu. Kai pastarasis išgalvotus kaltinimus E. Kusaitei ir Magmadovams pateikia kaip esamus.
Rusijos tardymas ir teismas atsiribojo nuo prokurorų J. Lauciaus, M. Dūdos išgalvotos versijos dirbtinai apkaltinant E. Kusaitę ir Magmadovus.
8.7 Pažymėtina, kad pagal Konvenciją, Lietuvos baudžiamąją politiką, BK 250 str. Rusijos teismo nuosprendyje nustatyta E. Kusaitės veika nėra nusikalstama ir baudžiama Lietuvoje. Rusijos teismo nuosprendis neturi prejudicinės galios E. Kusaitės byloje.
9
Kitų baudžiamųjų bylų inicijuotų prokurorų J. Lauciaus ir M. Dūdos prieš E. Kusaitę tikslai – paneigti E. Kusaitės ir spaudoje reiškiamus vertinimus dėl nesąžiningo proceso, sustiprinti kaltinimus dėl terorizmo, parodyti E. Kusaitės pavojingumą visuomenei.
9.1 Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu prokuroras J. Laucius inicijavo dar tris baudžiamąsias bylas prieš E. Kusaitę , kaltindamas ją pagal:
BK 290 str. dėl jo ir prokuroro M.Dūdos įžeidimo;
BK 145(1), 290 str. dėl grasinimo nužudyti ir įžeidimo;
BK 235(1), 236(1) str. dėl melagingų parodymų ir melagingo įskundimo /pranešimo/apie nebūtą nusikaltimą.
9.2 Naujos bylos ir nauji kaltinimai E. Kusaitei akivaizdžiai siejasi su terorizmo b. byla ir prokuroro J. Lauciaus pažeistomis ambicijomis, nušalinus jį nuo bylos tyrimo ir kaltinimo palaikymo teisme. Prokuroro J. Lauciaus nušalinimą inicijavo E. Kusaitė ir jos artimieji. Naujomis bylomis siekiama parodyti prokuroro principingumą, procesualiai nepriekaištingą ikiteisminį tyrimą, nušalinimo nuo bylos nepagrįstumą ir galiausia E. Kusaitės pavojingumą visuomenei. Tai daroma apkaltinant E. Kusaitę esą ji įžeidė savo pareigas einantį prokurorą J. Laucių – BK 290 str., -grasino jam – BK 145(1)str., pateikė melagingą skundą, melagingai įskundė – BK 235 – 236 str.
Visos šios bylos lygiai taip pat išgalvotos kaip ir terorizmo byla prieš ją.
Dėl BK 290 str.
9.3 Prokurorai J. Laucius ir M.Dūda, imitavo ikiteisminį tyrimą, neteisėtai ir nepagrįstai taikė E. Kusaitės atžvilgiu procesines prievartos priemones, prokurorų veiksmai sukėlė jos ir artimųjų išgyvenimus, kančias, fizinį skausmą, moralinę, materialinę žalą. Tai pakankamas pagrindas gintis, reikšti nepasitenkinimą prokurorų veiksmais.
Jei hipotetiškai patikėti apkaltinamaisiais nuosprendžiais, kad E. Kusaitė raštu ir žodžiu įžeidė ir grasino, tai jos reakciją išprovokavo neteisėtas prokurorų elgesys. Tokia E. Kusaitės veikla nenusikalstama.
9.4 Prokuroras nėra objektas BK 290 str. prasme. Tai tiesiogiai nurodyta BK 230 str. – Sąvokų išaiškinimas“. Prokuroras yra procesinė figūra. Jo tarnybines pareigas ir santykius su kitais proceso dalyviais imperatyviai apibrėžia BPK ir Prokuratūros įstatymas, o ne Valstybės tarnybos įstatymas. Prokuroro ir kitų proceso dalyvių netrukdomas galimybes vykdyti savo procesines pareigas garantuoja BK XXXIV skyrius“ Nusikaltimai ir nusižengimai teisingumui“ 231- 248 str. – lex specialis.
9.5 BK 290 str. randasi BK XLI skyriuje „Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai“.
Seka išvada, kad E. Kusaitė nuteista pagal BK 145(1), 290str. neteisingai aiškinant ir taikant minėtus BK straipsnius
PATEIKTŲ TEISINIŲ ARGUMENTŲ, FAKTINIŲ BYLOS DUOMENŲ ANALIZĖS PAGRINDAIS, VADOVAUJANTIS LR BPK 3 str. 2 d. PRAŠAU – IŠTEISINTI EGLĘ KUSAITĘ.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: advokatas Kęstutis Stungys.
2013.06.02
