Mes, buvę Sovietų sąjungos politiniai kaliniai ir disidentai, kreipiamės į Jus, demokratinių valstybių vadovus, informuodami apie Lietuvoje vykdomą akivaizdų buvusios teisėjos Neringos Venckienės ir jos giminių politinį persekiojimą.
Mes prašome Jūsų tarptautiniu mastu įvertinti tokius politinius susidorojimus Lietuvoje bei imtis tokių pat priemonių, kokių demokratinės valstybės imasi prieš politinius persekiojimus Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje. Viena iš kertinių teisinės valstybės nuostatų yra ta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai yra lygūs visiems, nepriklausomai nuo jų viešai reiškiamų įsitikinimų. Tai griežtai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“.
Tačiau N. Venckienei, atskleidusiai ir itin kritiškai pasisakiusiai prieš sistemines Lietuvos teisėsaugos ydas ir pažadėjusiai kartu su bendraminčiais, jei bus išrinkti į parlamentą, jas ištaisyti, teisingumą vykdančios institucijos – teismai, policija, prokuratūra – lyg susitarę ar gavę nurodymą iš viršaus pradėjo taikyti dvigubus standartus ir elgtis su ja kitaip, nei anksčiau elgdavosi su kitais Lietuvos piliečiais.
Apygardos teismo teisėja N. Venckienė buvo pirmoji Lietuvoje teisėja ir apskritai neliečiamybę turintis asmuo, kuriam be parlamento sutikimo buvo suvaržyta laisvė (užlaužtos rankos, pažeista gyvenamosios vietos neliečiamybė), taip pažeidžiant Konstitucijos užtikrintą teisėjo imunitetą.
Visuomeninė komisija, kurią sudarė žinomi Lietuvos teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai, konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjos R. Šidlauskienės išaiškinimas, kad Garliavos byloje galima pažeisti teisėjos N. Venckienės imunitetą be parlamento sutikimo, nes šioje byloje ji neva yra ne teisėja, o mažametės globėja, prieštarauja ne tik Konstitucijai (114 str.), Teismų įstatymui (47 str.), bet ir Teisėjų garbės teismo sprendimams, kai jie N. Venckienę už jos pasisakymus toje pačioje byloje vertino ir baudė jau ne kaip globėją, bet kaip teisėją.
Taigi Lietuvos Respublikos teisėjai N. Venckienės atžvilgiu pirmąkart taip akivaizdžiai taikė dvigubus standartus ir vienu atveju baudė ją kaip teisėją, o kitu – kaip globėją, naikindami teisėjos imunitetą, neteisėtai aiškindami Konstituciją N. Venckienės nenaudai.
Dvigubus standartus į politiką pasiryžusios eiti N. Venckienės atžvilgiu pradėjo taikyti ir policija. Net nesulaukusi Prezidentės pažadėto ir prokuratūros pradėto tyrimo išvadų dėl įvykdyto smurto prieš N. Venckienę, jos globojamą brolio mergaitę ir juos palaikiusius taikius Lietuvos piliečius, pirmą kartą mūsų šalies istorijoje policija nusprendė pateikti sąskaitą piliečiui už prievartos veiksmus, panaudotus prieš jį patį.
Iki šiol tokia praktika nebuvo taikoma net didžiausiems nusikaltėliams, kaltinamiems daugybės žmonių nužudymais, plėšimais, prostitucijos organizavimu ar narkotikų platinimu, korupcija ar kontrabanda.
Akivaizdžiai dvigubus standartus į politiką pasukusiai N. Venckienei taiko ir prokurorai, pirmąkart Lietuvos istorijoje patys asmeniškai atvežę kvietimą atvykti į prokuratūrą tiesiai į ligoninę bei grasinantys tiesiogiai kištis į N. Venckienės gydymo procesą, net priverstinai tikrinti sveikatą, taip skubėdami ją nuteisti dar iki parlamento rinkimų ir bandydami sutrukdyti tapti parlamento nare.
Tokią išvadą mes darome, nes dar nė vienas Lietuvos pilietis, net labiausiai Lietuvos piliečius finansiškai apgavęs EBSW koncerno vadovas Gintaras Petrikas, nėra sulaukęs tokių akivaizdžiai perdėtų prokuratūros pastangų. Tuo tarpu N. Venckienė kaltinama tik tuo, kad neva savo pasisakymais įžeidė teismų sistemą ar neva nepakluso teisėsaugos pareigūnų reikalavimams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokurorai apie kiekvieną menkiausią savo veiksmą ir grasinimus pranešinėja žiniasklaidai, taip nuolat kurdami viešą psichologinį spaudimą N. Venckienei.
Prisiminus ketverius metus besitęsiančią Darbo partijos finansinę bylą, kurioje ši partija kaltinama nuslėpusi nuo valstybės milijonus litų mokesčių ir kuri užsitęsė dėl daugelio proceso dalyvių ligų. Tačiau nė vienas prokuroras nevažiavo to tikrinti į ligoninę.
O taip pat prisiminus, kaip ilgai tiriamos kitos panašaus pobūdžio bylos, kaip ilgai tiriamos visai Lietuvai svarbios pokario genocido, aukštų valdininkų korupcijos bylos, toks prokuratūros ir kitų teisingumą vykdančių institucijų dvigubų standartų taikymas N. Venckienės atžvilgiu negali būti vertinamas kitaip, kaip Lietuvos Konstitucijoje numatyto visų piliečių lygiateisiškumo pažeidimas ir politinis persekiojimas.
Labai panašus į politiškai angažuotą persekiojimą, kurį teisėsauga vykdo prieš Juliją Tymošenko Ukrainoje ar verslininką Michailą Chodorkovskį Rusijoje.
Šį laišką, adresuotą Europos Sąjungos valstybių ambasadoms, pasirašė:
Nijolė Sadūnaitė, vienuolė, buvusi disidentė, Alfonsas Svarinskas, kunigas, buvęs politinis kalinys, Robertas Grigas, kunigas, buvęs disidentas, Algimantas Keina, kunigas, buvęs politinis kalinys, Algirdas Patackas, buvęs parlamento narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signataras, buvęs disidentas, Algirdas Endriukaitis, buvęs parlamento narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signataras, buvęs disidentas.
Nuotraukoje: buvusi teisėja Neringa Venckienė.
2012.08.23
