Vakarų spaudoje šiandien kaip niekad gausu palankių analitinių publikacijų, kurių autoriai daugiau giria negu peikia Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių tekstų, kurių autoriai domėjosi tiek politine, tiek ir ekonomine Prezidentės D.Grybauskaitės veikla, taip pat – jos požiūriu į ekonomines krizes, Briuselio "achilo kulną" bei Europos Sąjungos ateitį.
Šiandien Slaptai.lt skelbia keletą naujų publikacijų (santraukų), kurių autoriams įdomus Prezidentės D.Grybauskaitės požiūris į "Rusiją, kurią reikia stabdyti", ir jos politinė veikla, "primenanti autoritarizmą".
XXX
Aleksandras Nosovičius
"Antirusiški pareiškimai, kuriuos skelbia Lietuvos elitas"
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimo ceremonijoje, įteikiant Karolio Didžiojo ordiną, pareiškė, jog reikia „sustabdyti Rusiją“, kuri aktyviai dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos regione.
Savo ruožtu buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius naujosios Vyriausybės užsienio politiką pavadino „Lietuvos interesų išdavimu“, turėdamas galvoje santykius su Rusija.
Straipsnyje "Antirusiški pareiškimai, kuriuos skelbia Lietuvos elitas", istorijos mokslų daktaras Aleksandras Sytinas analizuoja Lietuvos politikų antirusiškų pareiškimų motyvus.
Anot eksperto A.Sytino, Lietuvos užsienio politiką (taip pat – Rusijos atžvilgiu) formuoja Lietuvos visuomenėje egzistuojančios vidaus problemos, o ne užsienio politikos tendencijos.
Pasak jo, užsienio politikos srityje Lietuvos elitas nėra pasidalinęs į skirtingas stovyklas. Tačiau kai atsiranda nepatenkintųjų – tai iš karto tvirtinama, jog viena iš oponuojančių grupių nori parduoti Lietuvą Rusijai.
Ekspertas A.Sytinas pastebi, jog priešingai nei rodo atlikti sociologiniai tyrimai, politinis elitas yra nusiteikęs antirusiškai ir būtent ta visuomenės dalis formuoja bendrą informacinį lauką: norint laimėti nacionalinius rinkimus, reikia pirmiausiai įtikti elitui, o tik paskui elektoratui
Tokia šio eksperto pozicija.
Informacijos šaltinis – RuBaltic.ru portalas.
XXX
Christian Trippe
"Euro krizės nėra"
Šiais metais Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo apdovanota Karolio Didžiojo premija. Interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle” ji išsakė savo vertinimus apie situaciją Europoje, papasakojo, kodėl nepriklauso jokiai politinei partijai.
Lietuvos vadovė pasižymi tvirta nuomone, kurią išdėsto aiškiai ir atvirai. Ji baigė politinės ekonomikos studijas Sankt Peterburge, vėliau vadovavo ministerijai esant skirtingoms Lietuvos Vyriausybėms. 2004 m. ji nuvyko į Europos Komisiją. Kuomet Lietuvos ekonomika pradėjo smukti, ekonomikos ekspertė 2009 m. grįžo į gimtinę buvo ir išrinkta šalies Prezidente. Iš sudėtingos situacijos buvo einama griežtomis taupymo priemonėmis.
Paklausta, apie išeitis iš ES finansinės krizės, kuri yra tikrai gili, o be to pasigirsta nuomonių, jog situaciją pablogins euro krizė, D. Grybauskaitė atsakė, kad nėra jokios euro krizės – yra tik kai kurių ES narių finansinės ir ekonominės problemos. Baltijos valstybės, šiuo metu yra geresnėje situacijoje, nes BVP augimas yra tarp trijų ir keturių procentų.
Į klausimą dėl savo nepriklausymo jokiai politinei partijai (Lietuvos Prezidentė užėmė ministrės pareigas įvairiose šalies Vyriausybėse), D. Grybauskaitė atsakė turinti tam tikrą alergiją šiuo atveju. Pasak Prezidentės, per pastaruosius 23 metus iš jos buvo tikimasi, kad ji bus partijos nare, tačiau asmeniškai ji to vengė. D. Grybauskaitės įsitikinimu, partiškumas neįtakoja kokybiško darbo atlikimo.
Paklausta ar laiko savo konservatyvia (nemažai nuomonių tai teigia), D. Grybauskaitė pabrėžė nepalaikanti nei konservatyvios, nei socialistinės ideologijos. Pasak Prezidentės, ji daro tai, kas būtina valstybei – svarbiausias faktorius – profesionalumas.
Paprašyta įvertinti studijas, kurias ji skaitė aukštojoje partinėje mokykloje, Lietuvos vadovė sakė ji dėsčiusi ekonomiką ir ekonomikos istoriją. Jos paskaitos apėmė periodą nuo Aristotelio iki marksizmo. Taip pat ji turėjo istorijos paskaitas. Šios studijos nebuvo tiesiogiai susijusios su sovietine ideologija ar Komunistų partija.
Į klausimą dėl grėsmių, kurias gali kelti Rusija (jau 9-erius metus Baltijos šalys priklauso NATO), D. Grybauskaitė atsakė, jog devyneri metai nėra daug šalies istoriniu požiūriu, kurie galėtų keisti mentalitetą. Suprantama iki šiol egzistuoja tam tikri „jautrūs“ klausimai tarp kaimyninių valstybių. Lietuva jaučia nuolatinį spaudimą – pavyzdžiui padidintas kariuomenės skaičius šalia valstybės sienos arba taip pat ir ekonominis spaudimas, konkrečiai – energetinių žaliavų kainos.
Vieną kartą Lietuvos Prezidentė yra sakiusi, kad 10 metų nėra pakankamas laiko tarpas – reikės palaukti 40 metų, kad nurimtų aistros tarp kaimynų jautriais klausimais ir bendradarbiavimas būtų pagrįstas lygiomis teisėmis ir pagarba vienas kitam.
Į klausimą apie tai, jog kartais Briuselis lyginamas su Sovietų sąjunga, D. Grybauskaitė atsakė, jog taip gali kalbėti tik tie, kurie nėra buvę Sovietų sąjungoje. Europos Sąjunga yra laisvanoriška, taiki valstybių sąjunga. Kiekviena iš šių valstybių turi savarankišką vyriausybę, kurios turi sprendžiamąjį balsą.
Paklausta, ar buvo sudėtinga šalies gyventojus įtikinti dėl griežtų taupymo priemonių būtinybės, D. Grybauskaitė sakė, kad tai nebuvo lengva ir paprasta – pirmiausia buvo būtina paaiškinti pagrindinius dalykus ir argumentuoti jų būtinumą. Taip pat reikalingas pavyzdys – sąžiningai mokant mokesčius ar skraidant pigių oro linijų lėktuvais.
Paklausta kiek ilgai dar gali tęstis krizė ES, Lietuvos vadovė atsakė, jog struktūrinių reformų trūkumas gali pailginti šį periodą. Iš patirties Lietuvoje galima teigti, kad siekiant geresnio rezultato, pokyčiai yra būtini.
Informacijos šaltinis – "Deutsche Welle".
XXX
Monika Griebeler
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos geležinė ledi
Straipsnis apie Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriai buvo įteiktas „politikos Oskaru“ vadinamas Karolio Didžiojo apdovanojimas.
Lietuvos vadovė sako, kad „mano charakterio formavimąsi galėjo įtakoti „sąlygos, kurias galima prilyginti kovai dėl išlikimo. Nesu kilusi iš turtingos šeimos, niekas manęs neglobojo ir neprotegavo. Galbūt todėl esu griežta.“ Nuo 2009 m. D. Grybauskaitė eina Lietuvos Prezidentės pareigas. Ji yra pirmoji moteris šiame poste. Dažnai žiniasklaida ją vadina „geležine ledi“ ir lygina su buvusia Didžiosios Britanijos ministre pirmininke Margaret Thatcher.
D. Grybauskaitė nuosekliai kilo karjeros laiptais – po šalies Nepriklausomybės atkūrimo ji vadovavo Prekybos ministerijos skyriui, vėliau užėmė vadovaujančias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, buvo finansų ministre, o 2004 m. Europos Komisijoje ėjo biudžeto komisarės pareigas. Pasak D. Grybauskaitės, „sėkminga veikla priklauso ne tik nuo sugebėjimų, bet ir nuo kruopštaus darbo bei disciplinos.“ Būtent tokių principų ji visą laiką laikėsi ir to reikalauja iš kitų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, Prezidentė sudaro stipraus ir tikslaus žmogaus įspūdį – ji nemėgsta ilgų kalbų, yra pragmatiška ir reikli. Politologas pastebi ir fizinius šalies vadovės bruožus ir išskiria stiprumą, ištvermę ir discipliną.
Karolio Didžiojo premija liudija, jog D. Grybauskaitė yra „viena iškiliausių Baltijos regiono asmenybių“, suvaidinusių didelę rolę Europos Sąjungos integraciniuose procesuose.
2008 m. Lietuvoje kilo ekonominė krizė. Po metų iš Briuselio grįžusi D. Grybauskaitė buvo išrinkta šalies Prezidente. Jos teigimu, ji niekada nenorėjusi užimti šių pareigų, tačiau situacija šalyje įpareigojo ją imtis šių pareigų padėti šalies Vyriausybei spręsti iškilusias problemas.
Bendromis pastangomis kartu su tuometiniu Premjeru Andriumi Kubiliumi pavyko stabilizuoti situaciją šalyje ir Lietuvai nereikėjo kreiptis finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą.
Kai kurie kritikai Prezidentės veiklą krizės metu vadino „diktatūra iš vidaus“: viešosios išlaidos buvo sumažintos 30 proc., viešojo sektoriaus darbo užmokesti buvo sumažintas proc., o pensijos iki 11 proc. Tuo pat metu Vyriausybė padidino mokesčius.
Kai kurie piliečiai sako, kad šalies vadovė visada turi savo nuomonę, bet tam tikrais momentais pasižymi autoritariškumu. Lietuvos politikų reitinge ji visada būdavo aukščiausioje pozicijoje, tiesa, krizės laikotarpiu tie skaičiai šiek tiek sumažėjo.
Straipsnyje aprašoma naujosios Vyriausybės formavimo metu kandidatų į ministrus anglų kalbos testų istorija.
Prezidentės oponentai teigė, jog ji atėjo į šį postą be vadovavimo ir užsienio politikos patirties. Politologo R. Vilpišausko nuomone, pastaruoju metu valstybės vadovė nemažai nuveikė užsienio politikos srityje.
Lietuvos žiniasklaida spėlioja, ar 2014 m. D. Grybauskaitė vėl dalyvaus Prezidento rinkimuose. Kalbama ir apie tai, jog dar po pusės metų bus renkamas naujasis ES prezidentas. D. Grybauskaitė į klausimą dėl antros kadencijos galimybių atsakė, jog dėl to ji apsispręs kitų metų pradžioje, o šiuo metu visas dėmesys yra skiriamas pirmininkavimui ES Tarybai.
Informacijos šaltinis – "Deutsche Welle".
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2013.05.20
