Šiaip jau esame pripratę vadovautis logika, kad „mano draugo priešas yra mano priešas, mano priešo draugas yra mano priešas, mano priešo priešas yra mano draugas, ir mano draugo draugas yra mano draugas“. Bet jeigu, tarkime, mano (Ukrainos) draugo (NATO) priešas (Islamo valstybė) veikia mano naudai, o priešo (Rusijos) priešas (Islamo valstybė) nėra mano draugas?
Birželio 21 d. Islamo Valstybės (Islamic State) kalifas paskyrė buvusį Kaukazo Emyrato (Caucasus Emirate) Dagestano vilajato (administracinio teritorinio vieneto) emyrą Abu Mohammadą al Qadari Kaukazo vilajato valijumi (valdytoju).
„Sveikiname Islamo Valstybės Kaukaze karius… Sveikiname juos, prisiekusius ištikimybę (Islamo valstybės) kalifui (Abu Bakr al Baghdadi), – ta proga interneto tinkluose išplatintame garso įraše sako Islamo Valstybės atstovas viešiesiems ryšiams Abu Mohammedas al Adnani.
Kaukazo Emyrato reikalus nušviečiančio portalo Kavkazcenter duomenimis, kol kas dar nėra galutinai aišku, ar visi Kaukazo Emyrato vilajatų (Dagestano v., Čečėnijos v., Ingušijos v., Kabardos, Balkarų ir Karačajų v.) emyrai prisiekė Islamo valstybės kalifui. Tikrai žinoma, kad prisiekė Čečėnijos ir Ingušijos emyrai.
Žinant, kad Kaukazo Emyrato kovotojai iki šiol visas savo viltis nugalėti priešą siejo tik su Rusijos silpnėjimu, galima manyti, kad jie neatsisakys prisijungti prie Islamo Valstybės, bent jau kol taps padėties šeimininkais Šiaurės Kaukaze.
Kaip ten bebūtų, mes esame liudytojais politinio įvykio, kuris gali pastebimai pakoreguoti Rusijos, Ukrainos, JAV, Europos Sajungos valstybių, NATO tarpusavio santykius per jų požiūrį į Islamo Valstybę.
Islamo Valstybė (IV) tik ką užbaigė formuoti bet kuriai valstybei būtinų valstybingumo instrumentų rinkinį, įvesdama nuosavus pinigus – dinarus, prilyginę vieną auksinį dinarą $139.
Taigi visi valstybingumo atributai – teritorija, vyriausybė su finansais, ginkluotosios pajėgos, pasienio, muitų tarnybos, žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybos IV yra. Kas be ko, valstybinės sienos pulsuoja, nes šalis kariauja.
Apie IV karines sėkmes ir galimybes daug rašoma. Šiuo metu ji kontroliuoja pusę Sirijos ir trečdalį Irako teritorijų ir plečiasi toliau. Ateityje žada plėstis į Saudo Arabiją, Egiptą ir t.t. Ir net į Rusijos Šiaurės Kaukazą.
IV lyderiai yra pareiškę, kad Korane tokia organizacija, kaip Jungtinės Tautos, nenumatyta. O todėl jie nesieks šios organizacijos pripažinimo.
Juos galima suprasti, ypač po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pastovioji narė Rusija, turinti veto teisę bet kokiems svarbesniems JT sprendimams, pavertė niekais net Europos valstybių saugumo garantijas.
Taigi Rusija įgijo konkurentą teritoriniams klausimams spręsti jėgos būdu. Galingą konkurentą savo pačios teritorijoje.
Dar praėjusių metų rugsėjį internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame ginkluoti vyrai užimtame Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado kariniame aerodrome grasino netrukus pradėti karą Čečėnijoje ir visame Kaukaze. Jie tuomet pagrasino asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaip Asado sąjungininkui, aprūpinančiam jį ginklais ir karine technika.
Pinigų IV turi. Jos valdomoje teritorijoje daug naftos. Jei seksis plėstis, turės dar daugiau. O turint pinigų geros karinės technikos Kaukazo vilajato reikmėms galima nusipirkti ir korumpuotoje Rusijoje. Be to, Rusijos sienos – daug kur kiauros. Net tik kovotojų, bet ir ginklų „importą“ per jas galima organizuoti.
Teigiama, kad Islamo kovotojai patenka į Rusijos teritoriją apsimesdami pasus pametusiais turistais. Žinių agentūra BNS, remdamasi newsru.com portalu, pranešė, kad birželio 24 d. Ulan Udė (Buriatija) vykusioje konferencijoje saugumo tema Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Jevgenijus Lukjanovas sakė, jog „Islamo valstybės“ teroristų sugrįžimas į Rusiją – tai rimta problema ir „jie jau grįžta“. Rusija tvirtina, kad šiuo metu Artimuosiuose Rytuose už Islamo Valstybę kaunasi apie 5000 Rusijos piliečių, dauguma iš Šiaurės Kaukazo.
Kremlius jau pradėjo panikuoti. Galima manyti, kad netikėtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefono skambutis birželio 26 d. JAV prezidentui Barackui Obamai susijęs būtent su nauju jam iškilusiu pavojumi.
Ką galėjo pasiūlyti okupuojantis Ukrainą V. Putinas B. Obamai mainais už JAV paramą Rusijai jos pasipriešinime IV įtakai Šiaurės Kaukaze, nežinoma. „New York Times“ pranešė, kad „jis (Putinas) iškėlė karo prieš Islamo valstybę Sirijoje klausimą ir abu lyderiai sutarė surengti Valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą, kuriame būtų tariamasi, kaip kovoti su radikalizmo plitimu Artimuosiuose Rytuose“.
Kaukazo Islamo Vilajato pageidaujamos sienos (žiūrėkite žemėlapį) mažų mažiausiai apsunkintų Rusijos siekį realizuoti susisiekimą su jos karinėmis bazėmis aneksuotame Kryme per Kerčės sąsiaurį – ar tai tiltu, ar tai tuneliu.
NATO yra Islamo Valstybės priešas, kai ji kišasi į islamiškų valstybių vidaus reikalus. NATO yra Ukrainos draugė. Ukrainos priešas Ukrainos teritorijoje yra Rusija. Islamo Valstybė yra Rusijos priešas Rusijos teritorijoje.
Sudėtingas galvosūkis, kas šiame ketvertuke (NATO, Ukraina, Rusija ir Islamo Valstybė) kieno priešas ar draugas. Ir plati dirva įvairiausioms analitinėms prognozėms, kaip tos draugystės ir priešiškumai atsilieps Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
Bet viena yra aišku. Rusija ir be euroatlantinės erdvės valstybių sankcijų giliai įklimpo ne tik naujausių laikų, bet ir paveldėtų iš carinės Rusijos savo agresijų liūne.
Pirmojoje nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.
2015.06.27; 03:46
