Asmeninė Marinos Litvinenko pergalė


Print

Londone prasideda viešas Aleksandro Litvinenkos, mirusio 2006 metų lapkričio 23 dieną, mirties tyrimas, praneša Newsweek. Žurnalistės Meri Deževski nuomone, pats tyrimas ir tyrimo statusas – asmeninė velionio našlės Marinos Litvinenko pergalė.

Ji stengiasi iki galo išsiaiškinti, kaip ir dėl ko mirė jos vyras, o taip pat, ar galėjo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos ką nors padaryti, kad jį išgelbėtų. Vyriausybė nepatvirtina ir nepaneigia ponios Marinos Litvinenko tvirtinimų, kad jos vyras gaudavo iš Britanijos žvalgybos tarnybų reguliarų piniginį darbo užmokestį.

Aleksandras Litvinenka narsiai kalbėdavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną ir apie žmogaus teisių pažeidinėjimus Rusijoje, rašo Mary Dejevski. Bet kiti galimi jo užsiėmimai daugiausia liko šešėlyje: viską nustelbė mirties priežastis – apsinuodijimas poloniu-210.

Britanijos spaudos skaitytojams Aleksandras Litvinenka amžiams liks išsekintas žmogus ligoninės lovoje, kuris kaip testamentą paliko kaltinimus Putinui už jo nužudymą. Netrukus nusistovėjo oficiali versija, pagal kurią „Litvinenka buvo nužudytas Kremliaus nurodymu už vis garsesnę opozicinę veiklą“ (autorės formuluotė).

Rusija – viena iš nedaugelio šalių, kur buvo gaminamas polonis-210. Skotland Jardo tyrėjai susekė Andrejų Lugovojų, kuriam buvo pateikti kaltinimai už akių. Rusija atsisakė išduoti Lugovojų, tai sukėlė Britanijos ir Rusijos priešpriešą diplomatiniuose santykiuose.

Šiek tiek prieš susirgdamas Litvinenka buvo susitikęs su „italų agentu ir tyrėju Mario Skaramella“ (taip jį apibūdina žurnalistė) sušių bare Pikadilėje ir su Lugovojumi („jo senu partneriu, kaip išaiškėjo“, – rašo autorė) Millennium viešbučio Pine Bar‘e. Policija padarė išvadą, kad būtent Pine Bar‘e Litvinenkai į arbatą buvo įberta mirtina dozė polonio.

„Borisas Berezovskis – oligarchas emigrantas, aršus Putino nedraugas ir nepataisomas intrigantas – suvaidino anaiptol ne epizodinį vaidmenį. Kaip išaiškėjo, Litvinenka dirbo jam kaip samdomas, o Berezovskis finansavo jo šeimos pragyvenimą Londone“, – sakoma straipsnyje.

Viešasis A.Litvinenkos nužudymo tyrimas keletą kartų buvo atidėliojamas dėl pačių įvairiausių priežasčių. „Bet užginčijus sprendimą teisme ir po tragedijų Rytų Ukrainoje praėjusiais metais britų vyriausybė persigalvojo. Kvota įgijo kitą statusą – viešo tyrimo“, – sakoma straipsnyje. Tyrime teisėjui (ir daugiau niekam) leista nagrinėti slaptus žvalgybos tarnybų įrodymus.

Atidėliojimai iššaukė virtinę konspirologinių teorijų. Bet oficiali įvykių ir motyvų versija taip seniai nusistovėjo, kad iš teisėjo mažai kas tikisi staigmenų. Britų visuomenės nuomonė gerokai pavargo nuo tos istorijos ir laiko ją dar vienu plėšikiškų Kremliaus išpuolių pavyzdžiu.

Ir vis dėlto, autorės nuomone, baltos dėmės ir nesutapimai nepaprastai svarbūs bent jau atkuriant įvykių vaizdą. Įstabiausias momentas, kurį laiko esminiu tyrime amerikiečių rašytojas Edvardas Džėjus Epsteinas (Edward Jay Epstein) ir daugelis kitų, kad „patalogoanatominio tyrimo rezultatai taip ir nebuvo išspausdinti, net Didžiosios Britanijos prašymui išduoti Lugovojų palaikyti“.  

Britų žurnalistas Deividas Hebekakas (Dawid Habackak) pabrėžė: iki šiol visiškai neaišku, kas ką „užkrėtė“ radiacija ir kokia užkrėtimo seka. „Išlieka klausimai apie Berezovskio vaidmenį valdant „informaciją“, o taip pat ir apie kažkokio biznieriaus Jurijaus Šveco vaidmenį (netrukus po Litvinenkos mirties jis tapo BBC radijo stoties tyrimų objektu)“, – rašo autorius.  

Mokslininkas Žoresas Medvedevas nurodo, kad Rusija – ne vienintelis polonio šaltinis. „Taip pat yra duomenų, kad po Berezovskio mirties pernai Skotland Jardas peržiūrėjo savo pradinį Litvinenkos bylos tyrimą. Kai kas taip pat tvirtina, kad teisėjas seras Robertas Ouenas (Robert Owen), kuris ves viešą tyrimą, atsitraukė nuo savo ankstesnės prielaidos, kad nužudymas įvykdytas vienos valstybės (Rusijos) nurodymu“, – sakoma straipsnyje.    

Taigi, jei teisėjas Ouenas panorės, jis turės už ko užsikabinti. Tuo tarpu Marina Litvinenko tvirtai tiki Didžiosios Britanijos teisingumu.        

Ir vis dėlto daugelis abejoja, ar tiesa kada nors išaiškės. Epsteinas pastebi: rečiausiai išaiškinamos tos bylos, su kuriomis susijusi valstybė, o tuo labiau – keletas valstybių. Be to, „per aštuonerius metus didelė dalis tiesos gali tiesiog prapulti“, – rašo autorius.

Nuotraukoje: Aleksandro Litvinenko našlė Marina Litvinenko.

Informacijos šaltinis – Newsweek.

2015.01.29; 04:52                                                                                                                        

 


Prisijunkite prie diskusijos