Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas ragina visuomenę kritiškai vertinti Rusijos enegetikos korporacijos „Rosatom“ kampaniją siekiant populiarinti Karaliaučiaus srityje planuojamą statyti atominę elektrinę.
Šios kampanijos dalimi jis vadina ir Vilniuje šiandien rengiamą diskusiją „Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas“, į kurią kviečiami „Rosatom“ atstovai, Seimo nariai, žurnalistai.
„Rosatom“, kad ir valstybinė, yra komercinė organizacija“, – sako Komisijos pirmininkas. „Ji nėra ta institucija, su kuria galėtume diskutuoti ir tikėtis įtikimų atsakymų į Lietuvai rūpimus klausimus dėl „Baltijos“ atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiname kontekste. Tokiuose pokalbiuose Rusijai turėtų atstovauti vyriausybė, o apie ką Seimo nariai galėtų kalbėtis su įmonės atstovais? Apie elektrinės pamatų cemento kokybę?“, – retoriškai klausia R. Žilinskas.
Komisijos pirmininkas ragina Rusiją, užuot rengus „diskusijas“, skirtas ribotai tikslinei auditorijai, surengti viešuosius projekto svarstymus ir dvišales ekspertų konsultacijas, kaip to reikalauja Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija).
Prieš tai Rusijai derėtų pasikviesti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misiją įvertinti statyboms parinktos aikštelės, pateikti Lietuvai oficialius atsakymus į esminius klausimus: dėl aikštelės parinkimo kriterijų, dėl elektrinės atsparumo žemės drebėjimams ir poveikio Nemuno upės baseinui, dėl planuojamo branduolinių atliekų gabenimo Baltijos jūra, dėl pasirengimo galimoms avarijoms bei evakuacijai Lietuvos teritorijoje ir daugelį kitų klausimų, kuriuos Vilnius ne kartą oficialiai perdavė Maskvai, bet jie taip ir liko deramai neatsakyti.
„Mano žiniomis, Rusija tik dabar persiuntė Lietuvai aikštelės seisminių tyrimų duomenis, nors tai privalėjo padaryti gerokai anksčiau. Kodėl tik dabar? Juk visą tą laiką „Rosatom“ tvirtino, kad Lietuva tik tuščiai kabinėjasi prie „tobulo“ jos projekto Karaliaučiuje… Tai reiškia, kad Rusija vis dėlto žino Espo konvencijos reikalavimus, kurių, beje, yra oficialiai įsipareigojusi laikytis ir darė tai tiesdama dujotiekį „Nord Stream“, – sako R. Žilinskas. Jo teigimu, Lietuva turi ir daugiau klausimų Rusijai ir tikisi, kad jie taip pat bus atsakyti pagal Konvenciją, o ne neformaliose „diskusijose“.
Atominės energetikos komisijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad jokios diskusijos, seminarai ar konferencijos negali būti prilyginami viešiesiems svarstymams. Tą puikiai žino ir „Rosatom“, kurios atstovai ne taip jau seniai lankėsi Espo konvencijos komitete, ir pati Rusija, jau taikiusi Konvencijos nuostatas „Nord Stream“ projektui. Jis ragina Rusiją ir toliau laikytis šios ir kitų tarptautinių konvencijų, o ne klaidinti Lietuvos visuomenę propagandinėmis „diskusijomis“.
Nuotraukoje: Atominės energetikos komisijos pirmininkas parlamentaras Rokas Žilinskas.
2011.11.23
