Tai – devintoji, paskutinioji, ištrauka iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“.
Devintojoje ištraukoje apžvelgiamas 1994 – 2002-ųjų metų laikotarpis. Ne mažiau dramatiškas nei ankstesnieji.
Priminsime: pirmosiose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914, 1915 – 1918, 1918 – 1948, 1965 – 1980, 1980 – 1985, 1985 – 1988, 1989 – 1993 -aisiais patirtos nelaimės.
Iš minėtos enciklopedijos redakcija Slaptai.lt parinkusi tik tipiškiausius, bet toli gražu ne visus atvejus. Šios knygos autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras.
10-oje ir 11-oje „Azerbaidžano golgotos“ dalyse bus pateikta JAV valstybės departamento pozicija dėl Armėnijos – Azerbaidžano konflikto ir Azerbaidžano Valstybinės karo belaisvių, įkaitų ir dingusių be žinios piliečių reikalų komisijos informacija.
XXX
1994 metų vasario 1. Baku. Azerbaidžanas. Baku geležinkelio stotyje armėnų teroristas susprogdino keleivinį traukinį Kislovodskas–Baku. Žuvo 3 žmonės, sužeista per 20.
1994 metų vasario 9. Azerbaidžanas. Chudato stotyje armėnų teroristas susprogdino geležinkelio vagoną.
1994 metų kovo 17. Armėnų teroristai Azerbaidžano oro erdvėje virš teritorijos, okupuotos ir kontroliuojamos armėnų ANK teroristinių ir banditų formuočių, numušė Irano transporto lėktuvą S-130. Žuvo 32 Irano Islamo Respublikos piliečiai.
1994 metų kovo 18. Azerbaidžanas. Chankendžio miesto rajone armėnų teroristai numušė Irano KOP lėktuvą „Herkules“ su diplomatais ir jų šeimomis. Žuvo 34 žmonės.
Apibūdindamas Armėnijos vidaus politiką, Armėnijos nacionalinio judėjimo pirmininko pavaduotojas A. Ovakimianas pabrėžė „valdžios nebuvimą ir anarchiją, tad tokiomis sąlygomis teroro aktai neturi stebinti“. Jis taip pat pažymėjo, kad „šalyje sudaryta nepakantumo, pykčio ir neapykantos atmosfera…“
1994 metų kovo 19. Baku. Azerbaidžanas. Armėnų teroristas susprogdino traukinį Baku metro „Sausio 20“ stotyje. Žuvo 14 žmonių ir 42 sužeisti. Tyrimas įrodė, kad su tuo teroro aktu susijusios Armėnijos specialiosios tarnybos, finansavusios ir aprūpinusios nusikaltimo Baku organizavimą.
1994 metų balandžio 13. Dagestanas. Rusija. Stotyje „Dagestano žiburiai“ susprogdintas keleivinis traukinys Maskva–Baku. 6 žmonės žuvo ir 3 sužeisti. Armėnų teroristų sąsajas su tuo kruvinu nusikaltimu patvirtino tyrimas.
Anot olandų žurnalisto Čarlzo Van Der Leu, armėnų teroristinė organizacija ASALA (tuo laikotarpiu dažniau pasivadinanti „VREŽ“) yra atsakinga už sprogimus 1994–1995 metais traukiniuose, važiavusiuose maršrutu Rostovas–Baku.
1994 metų birželio 4. Atėnai. Graikija. Armėnų teroristai nužudė Turkijos ambasados diplomatą Chalyką Sipachoglų.
1994 metų liepos 3. Baku. Azerbaidžanas. Susprogdintas Baku metro traukinys tarp stočių „Gegužės 28“ ir „Giandžlik“. Žuvo 14 žmonių, 54 sužeisti. Nusikaltimui įvykdyti armėnų teroristinės organizacijos, remiamos Armėnijos specialiųjų tarnybų, panaudojo karo belaisvį, kurį privertė įvykdyti kruviną teroro aktą, paėmę įkaite jo motiną.
1994 metų gruodžio 24. Jerevanas. Armėnija. Kraštutinės politinės krizės sąlygomis Armėnijos valdžia paskelbė, kad „Dašnakcutiun“ turi slaptą teroristinę tarnybą, atsakingą už buvusio Armėnijos Respublikos Valstybės saugumo komiteto pirmininko Mariuso Juzbašiano nužudymą.
1994 metų gruodžio 25. Jerevanas. Armėnija. Tarptautinės armėnų teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ narys Mikaelis Manukianas apkaltinas buvusio Jerevano mero Ambarcumo Galstiano nužudymu. Tuo pačiu laiku armėnų politiniai lyderiai pripažino faktą, kad armėnų teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ specialiosios tarnybos dalyvauja tarptautiniame narkotikų versle.
1996 metų rugsėjis. Achalkalakis. Gruzija. Armėnų teroristinės organizacijos „Fedainai“, daugiausia veikiančios Gruzijoje, Džavacheto rajone, smogikai žvėriškai nužudė Achalkalakio miesto merą Sergejų Darbinianą, žinomą savo demokratinėmis pažiūromis.
Tai buvo dar vienas perspėjimas armėnams sekti vien tik armėnų teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ kursu. Minima organizacija čia yra įkūrusi savo padalinį „Džavachk“. Tikslas – sukurti Gruzijos pietuose autonomiją, o vėliau prijungti ją prie Armėnijos.
1999 metų spalio 27. Armėnija. Pasak teisių gynėjo P. Airikiano, „1999 metų spalio 27 Armėnijos parlamente buvo įvykdytas teroro aktas – nužudyti 9 žmonės“. Tarp jų – Armėnijos liaudies partijos vadovas K. Demirčianas. Apie Armėnijos valdžios paramą teroristams kalbėjo nužudytojo sūnus. Pareiškime spaudai jis pabrėžė: „Ne viskas išsiaiškinta spalio 27 byloje. Aišku tik viena: respublikos valdžia, iš esmės, globoja teroristus“.
Tai, ką jis pasakė, patvirtina ir virtinė kitų faktų. Armėnijoje vyksta armėnų teroristinių organizacijų narių reabilitacijos procesas. Antai anksčiau laiko reabilituotas ir paleistas iš kalėjimo armėnų teroristas, Irano pilietis Grantas Markarianas. Būdamas „Dašnakcutiun“ biuro narys, jis su suklastotais dokumentais 1991 metais buvo permestas iš Armėnijos į Karabachą.
Greta kitų teroristų – Montės Melkoniano ir Vazgeno Sisliano – jis buvo pripažintas „Karabacho karo didvyriu“. Kaip jau minėta, V. Sislianas aktyviai dalyvavo teroro aktuose Paryžiuje, kur pasireiškė pagrobiant 60 moterų ir vaikų, Budapešte – pasikėsinime į ambasadorių, tiesiogiai dalyvavo kruvinuose nusikaltimuose, įvykdytuose armėnų teroristų Chodžalyje.
Kai dėl JAV piliečio M. Melkoniano, kalėjusio už teroro aktus Paryžiuje, tai jis irgi yra vienas iš masinių taikių gyventojų žudynių Azerbaidžano Karabacho Kalnuotoje dalyje.
Armėnijos prezidento Roberto Kočariano iniciatyva iš Jerevano kalėjimo išleistas „Dašnakcutiun“ aktyvistas Vahanas Oganesianas, nuteistas 1996 metais už teroristinę veiklą organizacijoje „Dro“. Vaganas Oganesianas paskirtas Armėnijos Respublikos prezidento patarėju. Šis ir kiti faktai suteikia pagrindą manyti, kad R. Kočarianas, būdamas „valstybės gynimo komiteto pirmininku“, buvo tiesiogiai susijęs su žmonėmis, dalyvavusiais nusikalstamoje armėnų teroristinių ir banditų organizacijų veikloje.
Nagrinėdama temą „Terorizmas kaip Armėnijos Respublikos valstybinės politikos dalis“ (K. Salimovo pranešimas), Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos Žmogaus teisių instituto Ekspertų taryba savo rekomendacijose situaciją apibūdino taip: „Kalnų Karabacho konfliktas trunka daugiau nei 12 metų. Azerbaidžano Respublika faktiškai neteko konstitucinės valdžios 20-yje procentų savo teritorijos, kurią dėl separatistinių veiksmų kontroliuoja neteisėtos Kalnų Karabacho (KK) formuotės ir Armėnijos ginkluotosios pajėgos.
„Respublika“ apsiskelbusio KK atstovai oficialiai pareiškia, kad Azerbaidžano Respublikos Kalnų Karabacho teritorijoje ir už jos ribų Armėnijos reguliariosios kariuomenės nėra. Be to, jie patvirtina faktą, jog konflikte dalyvauja vadinamoji Kalnų Karabacho Armija (KKA). Armėnija visuose diplomatiniuose forumuose bei valstybių vadovų susitikimuose, žiniasklaidoje ir t. t. oficialiai neigia, kad jos kariuomenė tiesiogiai dalyvauja Kalnų Karabache.
Prezidentas R. Kočarianas priimant Azerbaidžaną ir Armėniją į Europos Tarybą pakartojo savo pirmtako poziciją: Azerbaidžano teritorijoje nėra Armėnijos reguliariosios kariuomenės, ir toliau pareiškė, kad KK – tai Azerbaidžano vidaus problema. Tokiu atveju, kokios jėgos ginklu kovoja Kalnų Karabache, išskyrus Armėnijos kariuomenės formuotes?
Azerbaidžanas negali ignoruoti to fakto, kad Kalnų Karabacho armėnai dalyvauja vadinamosios KKA ginkluotosiose formuotėse. Azerbaidžanas gerbia visų tautų atstovus – Azerbaidžano piliečius, bet tuo pačiu metu turi nesitaikstydamas kovoti su bet kokiomis teroristinėmis organizacijomis, kad apgintų taikius KK gyventojus, ir azerbaidžaniečius, ir armėnus. Patyrinėkime tą problemą smulkiau. Įvairiais konflikto laikotarpiais ekspertai kvalifikavo armėnų ginkluotus būrius kaip smogikų banditų formuotes, nusikalstamus elementus kaip nacional-separatistus ir t. t. Armėnai gi šias grupes visada vadindavo Kalnų Karabacho nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalyvėmis, kovojančiomis už apsisprendimo teisę ir nacionalinę nepriklausomybę, remiantis JTO Įstatų 1 str. 2 p.
Beje, Armėnija, neigdama savo tiesioginį dalyvavimą ginkluotuose veiksmuose Azerbaidžano teritorijoje, neneigia pagalbos KKA. Savo nusikalstamai veikai pateisinti armėnų nacional-separatizmo lyderiai ir jo ideologai bando vaizduoti teroristų veiklą KK kaip nacionalinio išsivadavimo aktus. Ignoruojamas tas faktas, kad armėnai kaip tauta jau yra apsisprendusi, ir pasaulyje nėra analogų, kad tautos atstovai, gyvendami kaip bendruomenė kitos suverenios valstybės teritorijoje, reikalautų sukurti naują savarankišką valstybinę sandarą.
KKA teroro aktų tikslai, forma ir jų vykdymo metodai duoda pagrindo laikyti, kad ji priskiriama etnoteroristinio tipo organizacijoms. Šiandien kova su etninėmis teroristinėmis organizacijomis tapo globaline problema ir peržengė valstybės vidinio sprendimo ribas.
Atskiros valstybės (JAV, Didžioji Britanija, Izraelis, Japonija, Prancūzija, Čilė, Turkija, Ispanija, Rusija) siūlo įvairias bendradarbiavimo formas kovojant su terorizmu. Šių laikų tarptautinė teisė turi daugybę dokumentų, skirtų kovai su terorizmu ir smurtu. Antai (1977 m.) Europos konvencija dėl terorizmo prevencijos apibrėžia nusikaltimų rūšis, kurios kvalifikuojamos kaip teroristiniai veiksmai, pavyzdžiui, pagrobimas, paėmimas įkaitais ar neteisėtas laisvės atėmimas, bombų, granatų, raketų, automatinių ginklų, pavojingų žmogaus sveikatai ar gyvybei, naudojimas.
1994 metų gruodžio 9 dienos Deklaracijos 2.1 p. nurodo, kad valstybės, vadovaujantis JTO Įstatų tikslais bei principais ir kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis, privalo susilaikyti nuo teroro aktų organizavimo kitų valstybių teritorijoje, jų kurstymo, talkinimo jiems arba dalyvavimo juose, o taip pat nuo nuolaidžiavimo ar skatinimo savo teritorijoje veiklos, nukreiptos į tokių aktų vykdymą.
1977 metų Tarptautinė Konvencija dėl kovos su bombų terorizmu apibrėžia kovos su minėta teroro aktų rūšimi specifiką. 1999 metų gruodžio 9 dienos Tarptautinė Konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu ragina glaudžiai bendradarbiauti, užkertant kelią valstybėms – Konvencijos dalyvėms finansuoti teroristinius aktus. 1999 metų spalio 22 dienos Saugumo Tarybos Rezoliucija dėl tarptautinio terorizmo smerkia visus teroro aktus, nepriklausomai nuo teroristinių aktų motyvų ir dalyvių asmenybės. NVS rėmuose pasirašyta nemažai susitarimų dėl bendradarbiavimo kovojant su tarptautiniu terorizmu, separatizmu ir ekstremizmu.
2000 metų sausio 25 dienos NVS valstybių vadovų taryba parengė ir priėmė Kovos su tarptautiniu terorizmu ir kitomis ekstremizmo išraiškomis programą laikotarpiui iki 2003 metų (Azerbaidžano Respublika prisijungė prie Programos), kur ypač pabrėžiama, kad jokie samprotavimai, nacionalinio, religinio, etninio pobūdžio motyvai negali pateisinti teroro aktų. Armėnų terorizmo banga Kalnų Karabache tęsiasi. Žmogaus ir piliečių teisių pažeidinėjimai nesiliauja. Teroristinis smurtas Kalnų Karabache ir už jo ribų taip smarkiai paplito, šiandien teroristai kontroliuoja ištisas sritis ir rajonus. Kalnų Karabacho zona tapo maloniu prieglobsčiu besislepiantiems nuo teisėsaugos tarptautiniams nusikaltėliams, kaltinamiems sunkiais nusikaltimais, o taip pat kriminaliniu koridoriumi narkotinėms priemonėms ir žmonių organams gabenti transplantavimui į Europą.
Azerbaidžano Respublikos piliečiai (nepriklausomai nuo tautybės), pakliuvę į KKA nelaisvę, yra kankinami.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Azerbaidžano Respublika turi kvalifikuoti KKA vykdomą smurtą kaip teroristinį; parengti kardinalią teroristinio smurto Kalnų Karabache ir kituose okupuotuose Azerbaidžano rajonuose prevencijos ir slopinimo programą, atitinkančią tarptautinę teisinę praktiką, JTO dokumentus, įskaitant paskutinę 2000 metų spalio 19 dienos JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1269 dėl tarptautinio terorizmo. Pagrindas antiteroristinei operacijai surengti yra keturios JTO Saugumo Tarybos rezoliucijos:
I. Rezoliucija nr. 822 (1993), priimta Saugumo Tarybos jos 3205 posėdyje, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl vietinių armėnų pajėgų įsiveržimo į Kialbadžaro rajoną ir kurios 1 p. išdėstytas reikalavimas nedelsiant išvesti okupacines pajėgas ir iš Kialbadžaro rajono, ir iš kitų okupuotų Azerbaidžano rajonų.
II. Rezoliucijos nr. 853 (1993), priimtos Saugumo Tarybos jos 3259 posėdyje 1993 metų birželio 29, p. 3 įpareigoja armėnų okupacines pajėgas, dalyvaujančias konflikte, nedelsiant nutraukti visus karo veiksmus ir nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti iš Agdamo rajono ir kitų neseniai okupuotų Azerbaidžano Respublikos rajonų savo ginkluotąsias formuotes.
III. Rezoliucijoje nr. 874 (1993), priimtoje Saugumo Tarybos 3292 posėdyje 1993 metų spalio 14 dieną, vėl pabrėžiama, kad būtina išvesti armėnų pajėgas iš okupuotų rajonų.
IV. Rezoliucija nr. 884 (1993), priimta Saugumo Tarybos 1993 metų lapkričio 12, 2p., ragina Kalnų Karabacho armėnus išlaisvinti Azerbaidžano Respublikos Zangilano rajoną ir kitus okupuotus rajonus.
Tad Azerbaidžanas turi visišką teisę surengti antiteroristines operacijas, kad atkurtų visuomeninę tvarką ir paniekintas savo piliečių teises.
Faktai, iliustruojantys Armėnijos Respublikos valstybinio terorizmo politiką. JTO Generalinė Asamblėja 27-oje sesijoje priėmė rezoliuciją 3034 (XXVII), smerkiančią tarptautinį terorizmą, o 39-oje sesijoje patvirtino rezoliuciją 35/159 „Dėl valstybinio terorizmo ir valstybių bet kokių veiksmų, ardančių visuomeninę politinę santvarką kitose suvereniose valstybėse, neleistinumo“. 1994 metų gruodžio 9 dienos
Deklaracijos „Dėl priemonių tarptautiniam terorizmui likviduoti“ p. 2.1. nurodyta, kad valstybės, vadovaudamosios JTO Įstatų tikslais ir principais bei kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis, privalo susilaikyti nuo teroro aktų organizavimo kitų valstybių teritorijoje, talkinimo joms ar dalyvavimo jose, o taip pat nuo nuolaidžiavimo ar veiklos, orientuotos į tokių aktų vykdymą, skatinimo savo teritorijoje.
Analogiška pozicija vėliau atsispindėjo Deklaracijoje, papildančioje 1994 metų Deklaraciją dėl priemonių tarptautiniam terorizmui likviduoti, kur vėl buvo pasmerkta valstybinio terorizmo politika. Armėnijos SSSR Aukščiausiosios Tarybos 1988 metų birželio 15 dienos nutarimu Azerbaidžano KKAS perėjo Armėnijos SSR.
Be to, įgijusi nepriklausomybės statusą, Armėnija, kaip Armėnijos SSR teisių perėmėja, anksčiau priimto antikonstitucinio sprendimo neatšaukė. Tuo pačiu ji iki šiol nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo. Armėnija perpajungė sau KKAS liaudies ūkį ir valstybines struktūras Jerevanui, ir to neneigia.
O svarbiausia – ji tiesiogiai dalyvauja ginkluotame konflikte Kalnų Karabache, aprūpina KKA ginklais ir šaudmenimis, karine technika, teikia įvairiausią kitokią pagalbą.
Visose minėtose keturiose Saugumo Tarybos rezoliucijose nurodoma, kad Armėnijos Respublika yra šalis, suinteresuota konfliktu Kalnų Karabache, ir JTO ragina valstybes, įskaitant ir Armėnijos Respubliką, susilaikyti nuo ginklų bei karinės amunicijos tiekimo į Kalnų Karabachą.
O paskutinėje 1993 metų lapkričio 12 dienos rezoliucijoje 884 (1993) p. 2 Saugumo Taryba tiesiog pabrėžia Armėnijos vyriausybės įtaką Kalnų Karabacho armėnams ir būtinybę atsisakyti suteikti į konfliktą įtrauktoms jėgoms priemones jų karinei kampanijai tęsti.
Tuo pačiu Saugumo Taryba tiesiog akcentuoja dėmesį į kvalifikacinius požymius, liudijančius, kad Armėnija vykdo valstybinio terorizmo politiką Azerbaidžano Respublikos atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia apsvarstyti tokius siūlymus kovai su Kalnų Karabacho Armija (KKA) ir Armėnijos Respublikos valstybinio terorizmo politika.
1. Azerbaidžiano Respublikai būtina kreiptis į tarptautines organizacijas ir valstybių parlamentus, kad Armėnijos valstybė būtų pripažinta vykdanti paslėptą valstybinio terorizmo politiką.
2. Turint KKA teroristinių veiksmų faktų, paraginti tarptautinę visuomenę kovoti su teroristiniais-separatistiniais KKA veiksmais.
3. Pasiūlyti Azerbaidžano Milli Medžlisui užmegzti veiksmingą valstybių tarpusavio bendradarbiavimą esamų tarptautinių konvencijų ir susitarimų dėl pastangų sąveikos ir koordinavimo kovojant su terorizmu rėmuose.
4. Vykdant Kalnų Karabacho konflikto taikaus sprendimo politiką, Azerbaidžano Respublika turi paraginti valstybes neleisti savo teritorijose KKA rengimo lagerių ir gniuždyti juos.
5. Azerbaidžanas turi suaktyvinti savo pastangas JTO Saugumo Taryboje, konkrečiai, Šeštojo komiteto, įsteigto pagal 1996 metų gruodžio 17 dienos rezoliuciją 51/210, darbo grupėje, kur ruošiami tarptautiniai teisiniai dokumentai kovai su tarptautiniu terorizmu ir kuriame Armėnijos atstovybė primygtinai reikalauja priimti tokias formuluotes:
a) nepripažinti, kad egzistuoja valstybinis terorizmas;
b) nepripažinti terorizmu smurto, vykdomo nacionalinio išsivadavimo judėjimo procese, užtikrinant tautų apsisprendimo teisę.
6. Kalnų Karabacho konfliktas turi būti sprendžiamas remiantis tarptautinės teisės principais jus cogens. Svarbiais principais derybose reikia pripažinti Azerbaidžano Respublikos teritorinį vientisumą ir piliečių pamintų teisių atkūrimą.
7. Konstitucinė santvarka, valstybės saugumas ir visuomeninė tvarka Kalnų Karabache ir už jo ribų turi būti atstatyti Azerbaidžano Respublikos vidaus jėgomis, įvykdžius lokalias antiteroristines operacijas.
Šiandien vedančiosios pasaulio valstybės jau sukonstravo savo antiteroristinius įstatymus taip, kad jie galų gale nukreipti į kovą su terorizmo apraiškomis trečiosiose šalyse. Antai JAV „1996 metų įstatymas dėl kovos su terorizmu ir dėl Aukščiausiosios bausmės įstatymo veiksmingumo“ įpareigoja Valstybės sekretorių kartą per dvejus metus pateikti kvalifikuotus nutarimus apie užsienio teroristines organizacijas.
Pagal šį įstatymą yra trys sąlygos, pagal kurias įtraukiama į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą:
1) Organizacija turi būti užsienietiška;
2) Organizacija turi dalyvauti teroristinėje veikloje ta prasme, kuri apibrėžta Imigracijos ir pilietybės įstatyme, 212 (a) (3) (B) skyriuje;
3) Organizacijos veikla turi kelti pavojų JAV piliečių saugumui arba Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui (nacionalinei gynybai, tarptautiniams santykiams ar ekonominiams interesams.
JAV ne kartą yra pareiškusios, kad turi ekonominių ir atitinkamai politinių interesų Azerbaidžane. Šiandien, pagal aptariamą Įstatymą, JAV draudžia teikti pagalbą užsienio vyriausybėms, kurios padeda šalims, įtrauktoms į ypatingąjį terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
Šiuo metu keletą šalių JAV yra pripažinusios valstybėmis, vykdančiomis valstybinio terorizmo politiką, ir jų atžvilgiu imtasi ekonominių bei politinių sankcijų (tai Irakas, Kuba, Libija, Sudanas, Iranas, Šiaurės Korėja, Sirija).
Daugelis šalių jau pasiekė, kad JAV nutrauktų finansinę, politinę pagalbą organizacijoms, kurios pripažintos teroristinėmis. Iš viso tokių organizacijų yra 27. Šiandien į JAV sąrašus įtraukta baskų organizacija „Tėvynė ir laisvė“ (ETA), kaip jau minėta, įsteigta 1959 metais siekiant sukurti nepriklausomą teritoriją baskų gyvenamame Ispanijos rajone, neteko JAV gyvenančių tėvynainių finansinės ir kitokios paramos.
Taip pat ir Airijos Revoliucinė Armija (IRA), atsidūrusi JAV Valstybės departamento sąrašuose kaip teroristinė, neteko esminės finansinės ir kitokios paramos.
Taigi, tarptautinė bendruomenė rodo kelią, kaip kovoti su armėnų teroristine organizacija KKA ir Armėnijos Respublikos valstybinio terorizmo politika.
2001 metų birželis – rugsėjis. Azerbaidžanas. Azerbaidžano Zagatalo ir Balakano rajonuose įvykdyti ginkluoti policijos postų, patruliavimo–postų tarnybos ginkluoti užpuolimai. Įvykdytas vandalizmo aktas – susprogdintas Šeicho Šamilio biustas Zagataluose. Per teroro aktus žuvo 6 žmonės, sužeisti (žaizdos skirtingo sunkumo) 7 Azerbaidžano teisėsaugos bendradarbiai.
Tyrimas išsiaiškino: nusikaltimus įvykdė teroristai, parengti Armėnijos Respublikoje ir valdomi Kalnų Karabacho armėnų teroristinio režimo. Svarstymai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje 2001 metais dar kartą pademonstravo pasaulio visuomenei teroristinį Kalnų Karbacho, kontroliuojamo „Dašnakcutiun“ vadovaujamos armėnų teroristinės organizacijos KKA, režimo pobūdį.
Antai ryšium su 2001 metų rugsėjo 11 teroristinėmis atakomis JAV Azerbaidžano parlamentinės delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Ilgamas Alijevas yra pabrėžęs:
„Įvykdyti teroro aktai prieš Jungtines Amerikos Valstijas akivaizdžiai liudija, kokiame trapiame pasaulyje mes gyvename. Niekas negali jaustis visiškai saugus. Todėl visa tarptautinė visuomenė turi konsoliduotis kovoje su visų formų terorizmu visuose pasaulio kampeliuose. Atėjo tiesos metas. Kai kurios šalys jau nebegali palaikyti vienu metu gerų ryšių tiek su terorizmo aukomis, tiek ir su jo organizatoriais ir vadinti tai subalansuota politika. Tokiu atveju ši politika negali vadintis subalansuota, tokia politika nusipelno griežtos kritikos. Ir kiekviena šalis ar organizacija, tiesiogiai ar netiesiogiai palaikanti terorizmą, turi būti tarptautinės visuomenės patraukta atsakomybėn…
Azerbaidžano daliai teko daug kentėti nuo terorizmo. Nuo armėnų agresijos pradžios armėnų teroristinės grupės įvykdė 32 teroro aktus prieš Azerbaidžaną. Per tuos teroro aktus Azerbaidžane žuvo 2 tūkstančiai žmonių ir sužeista dešimtys. Teroro aktai prieš azerbaidžaniečių tautą buvo vykdomi traukiniuose, autobusuose, laivuose, metro traukiniuose. Teroro aktai, įvykdyti armėnų teroristų prieš azerbaidžaniečių tautą, yra vienas iš pagrindinių plataus masto Armėnijos ginkluotųjų pajėgų agresijos prieš Azerbaidžaną elementų.
Per tą terorizmą žuvo dešimtys tūkstančių azerbaidžaniečių, milijonas žmonių tapo pabėgėliais, Armėnija okupavo 20 procentų Azerbaidžano teritorijos. Armėnų teroristinė organizacija ASALA suvaidino ypač aktyvų vaidmenį teroro ir genocido politikoje, Armėnijos vykdomoje prieš Azerbaidžaną pastaruosius 13 metų.
Šiuo metu vadinamoji Kalnų Karabacho Respublika, o taip pat kiti okupuoti Azerbaidžano rajonai – tai visiškai nekontroliuojamos teritorijos. Tose teritorijos, kur viešpatauja neteisingumas, Armėnijos oficialūs asmenys įsteigė lagerius rengti teroristams, atvykstantiems ne tik iš Armėnijos, bet ir iš kitų šalių. Kalnų Karabacho teritorija naudojama narkotinėms medžiagoms pervežti, ir milžiniškos piniginės lėšos, gaunamos iš narkotikų gamybos ir gabenimo, naudojamos teroristiniams tikslams.
Azerbaidžanas yra viename aljanse su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kovojant su terorizmu. Mes solidarūs su visu demokratiniu pasauliu ir pasirengę padaryti viską, kas įmanoma, kad terorizmui būtų padarytas galas visame pasaulyje“.
Tą faktą, kad užgrobtas Azerbaidžano teritorijas armėnų teroristai ir tarptautinė narkotikų mafija naudoja narkotikų gamybai, o taip pat kaip tranzitinį koridorių prekybai narkotikais, patvirtina konfliktas tarp armėnų teroristo Montės Melkoniano ir armėnų narkotikų vertelgų Kalnų Karabache opijinių aguonų plantacijų šeimininkų.
Kitas faktas: būdamas Armėnijos prezidentu, L. Ter-Petrosianas, kad pašalintų politinius oponentus, buvo priverstas pristabdyti „Dašnakcutiun“ veiklą už jos padalinių dalyvavimą tarptautiniame narkotikų biznyje ir kitokioje neteisėtoje ekonominėje veikloje.
Beje, dar 1995 metais išaiškėjo, kad teroristinės organizacijos PKK ir ASALA finansuoja savo veiklą iš Anatolijaus ir Vidurio Azijos opiumo transportavimo, bendradarbiaudamos su afganų narkotikų baronais. Vienas iš narkotikų tranzito kelių driekiasi per Karabacho kalnuotąją dalį, kurią kontroliuoja tarptautinė armėnų teroristinė organizacija KKA.
2001 metų gruodis. Los Andželes. Jungtinės Amerikos Valstijos. Armėnų nusikalstamos grupuotės nariai Ašotas Manukianas, Pogosas Ketčežijanas, Ovanesas Igarajanas, Chovsepas Kešišianas nuteisti ilgus terminus kalėti.
Po kurio laiko buvo sučiupta ir nuteista kita minėtos gaujos narė – Siuzana Onosian, nuteista kalėti 45 metus. „Federaciniai kaltintojai įrodė, kad tie žmonės – dalis nusikalstamos bendrijos, kuri įtraukė į savo gretas imigrantus iš Armėnijos, apgaule priversdama juos keisti suklastotus čekius į pinigus“, – pažymi žurnalistas N. Alijevas.
Armėnų gauja vertėsi ir žmonių grobimu bei verslininkų šantažu. FTB biuro Los Andželese vadovas Ronaldas Idenas apie tai sakė štai ką: „Gal tokio tipo nusikaltimai armėnų nusikalstamoms grupuotėms yra paprastas dalykas Armėnijoje, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose jie nepriimtini“.
2002 metų balandžio 10. Jerevanas. Armėnija. Vieno Jerevano rajono pirmosios instancijos teismas patenkino partijos „Armėnų bendras nacionalinis judėjimas“ ieškinį dėl pažymos apie nuolatinę gyvenamąją vietą išdavimo Interpolo ieškomam armėnų teroristui Vano Siradegianui. Pažyma išduota teroristui, kad jis galėtų užsiregistruoti kandidatu į Armėnijos parlamento deputatus.
RIA „Novosti“ praneša, kad kaltinamas virtinės politinių žmogžudysčių organizavimu armėnų teroristas V. Siradegianas daugiau nei dvejus metus yra ieškomas Interpolo.
Apie tai, kad tarptautinis terorizmas Armėnijoje remiamas valstybiniu lygmeniu, pažymi ir olandų žurnalistas Čarlzas Van der Leu. Konkrečiai, jis atskleidžia faktą, kad armėnų teroristinė organizacija ASALA dalyvavo virtinės Armėnijos politinių veikėjų karjeroje. Pasak jo žurnalistinio tyrimo, ASALA teroristai Davidianas ir Melkonianas, persikraustę iš Libano į Karabachą, buvo priimti R. Kočariano į tarnybą lauko vadais ir yra atsakingi už azerbaidžaniečių masines žudynes Chodžaloje, Šušoje ir Lačine.
Dabar ASALA vykdo teroro aktus pasaulyje skirtingais pavadinimais, veikdama kontekste su tarptautinės teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ ideologinėmis nuostatomis.
2002 metų balandžio 16. Maskva. Rusija. Kaip praneša Rusijos informacijos agentūra „Novosti“ (RIA „Novosti“), Rusijos VRM Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu valdyba sulaikė 53 metų Grigorijų Asrianą, etninį armėną, nusikalstamos grupuotės vadą, kuriam paskelbta tarptautinė paieška.
G. Asrianas aktyviai dalyvavo neteisėto ginklų tiekimo armėnų teroristinėms organizacijoms Kalnų Karabache operacijose. Jo vardas taip pat minimas daugybėje dokumentų, liudijančių armėnų nusikaltėlių iš įvairių teroristinių organizacijų įvykdytus nusikaltimus.
Pasak Azerbaidžano parlamentinės delegacijos ETPA vadovo Ilgamo Alijevo pareiškimo informacijos agentūrai ITAR TASS, „terorizmui įveikti pirmiausia reikia pašalinti jo priežastis ir šaltinius. Terorizmui palankiausia dirva – tai kontrolės nebuvimas.
Deja, Azerbaidžano teritorijoje yra zona, neturinti jokios tarptautinės kontrolės – tai Kalnų Karabachas, kur steigiamos bazės ne tik armėnų, bet ir tarptautiniams teroristams rengti, kur – ir tai patvirtinta kasmetiniame JAV Valstybės departamento pranešime – auginamos narkotinės priemonės, kurios, natūralu, paskui parduodamos, ir jų sąskaita perkami milžiniški kiekiai ginklų“.
2002 metų balandžio 29. Strasbūras. Prancūzija. Spekuliuodami demokratijos ir žmogaus teisių idėjomis, armėnų teroristinių organizacijų propagandistai per pastaruosius daugiau kaip dešimt metų vykdė masinį terorą prieš azerbaidžaniečių tautą, okupavę 20 procentų Azerbaidžano teritorijos.
Armėnų „demokratijos“ rezultatas: Švedijos deputatas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Garonas Magnusas pateikė teisės komisijai pranešimą „Zona Europos Tarybos šalyse, kur labiausiai nepaisoma žmogaus teisių“. Deputato G. Magnuso pranešime Kalnų Karabachas paskelbtas zona, kurioje labiausiai nepaisoma žmogaus teisių. Kalbama apie nekontroliuojamas okupuotas teritorijas, kur, išskyrus etninius armėnus, daugiau niekam nėra vietos… Statistikos duomenimis, į tarptautinės teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ raginimus „apgyvendinti gimtąjį Karabachą“ atsiliepė daugiausia armėnai – Sudano, Libijos, Sirijos, Libano piliečiai. Faktai liudija: dalis persikėlėlių turi dvigubą pilietybę, yra įvairių visame pasaulyje įvykdytų teroro aktų dalyviai, kuriems paskelbta tarptautinė paieška“.
(Bus daugiau)
2014.03.14; 07:55
