Naujienų portale alfa.lt žurnalistas Andrius Sytas rašo apie garsaus Lietuvos verslininkos Bronislovo Lubio pasiūlymą valstybei remti ne smulkųjį verslą, bet stambiuosius verslo banginius, kurie neva turėtų smulkiuosius „ištempti“ paskui save”.
Štai tik vienas perlas, kuris labai gražiai sudėlioja pono B. Lubio vertybes, išsakytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje:
„Jei panagrinėsite japonų pavyzdį, pamatysite, kad jų verslo atsigavimo mechanizmas yra priešingas – „padėti stipriajam“. Jis paskui save ištrauks mažuosius, kurie susidaro natūraliai. Tuo tarpu pas mus dabar nei galvojama, nei daroma, nei yra aktyvi pozicija šiuo klausimu“.
Ką ir bepridursi. Tik klausimų man kilo. Pvz., kodėl B. Lubys mums siūlo Japonijos modelį? KUo mes panašūs į japonus? Nors kita vertus, visai neseniai R. Paksas mus lygino su Kinija.
Beje, o kokiu būdu ir kurį smulkų verslą paskui save temps valstybės paramos gavęs ponas B. Lubys? O jei jis netemps ir pinigai liks tik jo stambiajam verslui? Kas tada ir kaip mums atsiskaitys už valstybės, t.y. mūsų visų, sumokėtus pinigėlius tokiems stambiems verslinininkams?
P.S. Nesu ekonomistas, todėl šis komentaras parašytas tik kaip asmeninė pozicija. Nepasitikiu stambiu Lietuvos verslu, nes pasitikėjimui neturiu labai rimto pagrindo. O nepasitikėti stambiu verslu turiu labai daug pagrindų.
Nuotraukoje: verslininkas Bronislovas Lubys.
2010.04.25
