Dėl neleistino Lietuvos visuomenės klaidinimo ir kitų neteisėtų veiksmų Medininkų žudynių byloje


Print

Šis viešas advokato Arūno Marcinkevičiaus laiškas išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentei, LR Seimo Pirmininkei, LR Seimo Vicepirmininkams, LR Ministrui Pirmininkui, LR Seimo, Nacionalinio Saugumo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų Pirmininkams, LR Seimo nariams, Europos Parlamento nariams, LR Generaliniam prokurorui, LR Vidaus reikalų ministrui, LR  Teisingumo ministrui, Lietuvos Advokatų Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų etikos Inspektoriui, Lietuvos žiniasklaidos priemonėms ir visuomenei.

Kreiptis į Tamstas ir Lietuvos visuomenę paskatino nuo 2012 m. vasario 17 d. prasidėjusi kryptinga visuomenės klaidinimo ir poveikio darymo Teismui bei nepagrįstai ir neteisėtai apkaltintojo asmens Medininkų žudynių byloje gynėjams bei šmeižto kampanija.

Belieka apgailestauti, jog į visą šį visuomenės klaidinimo, šmeižto ir neteisėto poveikio procesą įsitraukė net ir savo objektyvumu autoritetą visuomenėje pelniusių, bei tikrąją padėtį Medininkų byloje žinančių, žiniasklaidos priemonių, tokių kaip Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos, interneto naujienų portalų: Alfa.lt ir lzinios.lt , bei  dienraščio „Lietuvos žinios“ žurnalistai.

Neįmanoma nepastebėti, jog itin intensyviai vykdomoje šmeižto kampanijoje, vieno iš buvusiųjų FNTT vadovų p. Vitalijaus Gailiaus tiesioginiuose pasisakymuose bei jų pagrindu šiose žiniasklaidos priemonės pateikiama plėtojama sąmoningai itin grubiai iškreipta- atvirai melaginga informacija apie žudynių Medininkų poste bylos procesą bei jį įtakojusius ar tebeįtakojančius veiksnius.

Neleistinai iškreiptai ir melagingai pateikiama, pagal Lietuvos Respublikos įstatymais kategoriškai uždrausta viešinti, buvusio ikiteisminio tyrimo informacija. Vargiai galima net įsivaizduoti visuomenę dezinformuojančius asmenis turint, už tai galinčių būti atsakingais, prokurorų leidimą pramanų skleidimui.

Per pastarųjų 10 (dešimties) dienų laikotarpį Lietuvos visuomenei atvirai paskleistos itin grubios melagystės apie padėtį Medininkų byloje turi akivaizdų tikslą parodyti tariamus buvusiųjų FNTT vadovų nuopelnus Lietuvos Respublikos valstybei. Šitaip neabejotinai siekiama sukelti nepelnytą visuomenės užuojautą tariamai „skriaudžiamiesiems pareigūnams“.

Šiam tikslui pasiekti, akivaizdžiai piktnaudžiaujant, to neįtariančių žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių bei visuotinį pripažinimą pelniusios inteligentijos, politikų bei visuomenės atstovų pasitikėjimu ir jų pagalba viešai vykdomi atvirai antidemokratiniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių konvencijai priešingi veiksmai, kenkiantys Lietuvos Respublikos valstybei bei jos konstitucinėms vertybėms.

Neteisėtai ir neleistinai perkeliant prezumpcijų baudžiamąjąme procese reikšmes, vienintelio apkaltintojo kaltės ir jos įrodymų absoliutaus nebuvimo faktas keičiamas niekuo nepagrįstomis užuominomis apie tariamai neteisėtą ar net pavojų šalies nacionaliniam saugumui keliantį gynybos proceso finansavimą.

Atvirai juodinami savo profesines pareigas baudžiamojo proceso gynyboje sąžiningai ir profesionaliai atliekantys advokatai, teigiant neva jie susiję ir su kažkokiomis priešiškomis Lietuvos valstybei jėgomis, ir net kažkokiu būdu su asmenimis išsiuntusiais iš Lietuvos VSD pulkininką Vytautą Pociūną bei jį apšmeižusiais.

Būtent šitai, buvo akcentuojama tiek 2012 m. vasario 17 d. žurnalisto Tomo Dapkaus laidoje „Akiračiai“, bei vasario 21 ir 23 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbtose Mindaugu Velička pasivadinusiojo asmens rašinio Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti“ publikacijų cikle.

Puikiai suvokiame visai Lietuvai ir progresyviai mąstantiems žmonėms itin skausmingos Medininkų tragedijos reikšmę. Tikimės Tamstų pritarimo, jog tai privalėjo nevien paskatinti, bet ir įtakoti savalaikiai tinkamą šio istorinio nusikaltimo visapusišką tyrimą, kas deja, kaip paaiškėjo teismo proceso metu absoliučiai nebuvo ir nėra padaryta iki šiol.

Tai nulėmė, ir tą faktą, jog nepaisant neteisėtų manipuliacijų teisinėmis sąvokomis ir klaidžiojimų atbulinėmis datomis, nesilaikant Tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų, ieškant, kai kuriems, atskiriems asmenims, vardan jų asmeninių pozicijų bei pareigų išsaugojimo, teisiškai parankesnės Medininkų žudynių kvalifikacijos, šis sukrečiančiai siaubingas nusikaltimas liko net elementariai neištirtas ir neatskleistas, o jį padarę asmenys nenustatyti ir iki šiol nepatraukti atsakomybėn.

Belieka apgailestauti, jog esant tokioms aplinkybėms, 2011 m. gegužės 11 d. Lietuvos visuomenei paskelbtas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis nereiškė, nereiškia ir, deja, niekada nereikš priešingo, t.y. Medininkų žudynių atskleidimo ir pagrįstai teisėto vienintelio kaltininko nustatymo, pelnytai teisingo jo nubaudimo ir paskirtos bausmės bei jos dydžio pagrįstumo bei teisingumo faktų.

Esant šitokiai situacijai bei šalies Konstitucijai ir valstybės prestižui pavojų keliančiai jos raidai, kuomet Tiesos paieškos ir Teisingumo procesai, pastaruoju metu vis dažniau perkeliami į gatves arba aikštes, bei „patikimi“ beatodairiškai emocingai nusiteikusiems asmenims, neišvengiamai tenka atkreipti dėmesį į tai, jog atskirų asmenų susireikšminantys pareiškimai bei pasisakymai, kaip ir pataikaujančiai vienareikšmius atsakymus menantys klausimai Medininkų žudynių bylos tema atskleidžia ir patvirtina tą desperacinę būseną, į kurią pateko Lietuvos valstybė ir jos visuomenė dėl dešimtmečius absoliučiai nekontroliuoto ir itin aplaidžiai daryto šio istorinio nusikaltimo tyrimo, savo esme prilygstančio atviram Valstybės bei Teisingumo interesų sabotažui.

Kas galėtų paneigti, jog ne atsakomybės už tai bijosi atskiri, už Lietuvos Respublikos pareigūnų žudynių 1991 m. liepos 31 d. Medininkų poste tyrimą ir jų atskleidimą atsakingi asmenys, dėl šios priežasties paskleistąją visuomenei neabejotiną dezinformaciją ir šmeižikiškus prasimanymus?

Tikimės Jūsų visų pritarimo, jog tai, savo ruožtu negali neversti Lietuvos Respublikos visuomenės ir įgaliotų Valdžios institucijų deramai susirūpinti už savalaikį Medininkų žudynių atskleidimą, visapusiškai objektyvų ištyrimą, ne menamų, o kaltųjų asmenų nustatymą bei jų patraukimą atsakomybėn asmenų nustatymu, aiškiu įvardinimu ir kitų, susijusių klausimų sprendimu.

Žudynių Medininkų poste tyrimo eigos ir jo intensyvumo ypatumai

Vienintelio apkaltintojo gynybos išsamiai atlikta Medininkų žudynių ikiteisminio tyrimo analizė rodo, jog nusikaltimas nuo 1992 iki 1997 metų svarbiausiuoju tyrimo rezultatyvumui laikotarpiu ne tik savalaikiai, bet ir visiškai ištisai nebuvo tiriamas daugiau nei 49 mėnesius, t.y. virš 4 (ketverto) pirmųjų metų, itin reikšmingų bet kurio, o ypač šitokio, nusikaltimo išaiškinimui.

1997 m. birželio 25 d. atnaujinus ikiteisminio tyrimo darymą iki gruodžio 17 d. atlikti vos 5 (penki) ikiteisminio tyrimo veiksmai. Visą kitą laikotarpį nusikaltimo tyrimo veiksmai tais metais nevykdomi.

1998 metų laikotarpyje atlikti tik 2 (du) ikiteisminio tyrimo veiksmai: sausio 21 ir vasario 24 d. Visą kitą laikotarpį nusikaltimo tyrimo veiksmai tais metais nevykdomi.

1999 metais nusikaltimas visiškai nebuvo tiriamas ištįsus metus laiko.

Per visą 2000-jų metų laikotarpį, sausio 26 d., atliktas tik vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Visą kitą iki tol buvusį ir po to likusį laikotarpį nusikaltimo tyrimo veiksmai tais metais nevykdomi.

2001-aisiais iki liepos 31 d., t.y. pasibaigiant pagrindiniam 10-ties metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, atlikti tik 3 (trys) iki teisminio tyrimo veiksmai. Visą kitą laikotarpį nusikaltimo tyrimo veiksmai tais metais nevykdomi.

Būtent tuomet pirmą kartą per visą Medininkų žudynių tyrimo laikotarpį buvo gautą tarpusavyje susijusių ir vienas kitą patvirtinančių, bei papildančių konkrečių duomenų apie galimus nusikaltimo šio vykdytojus, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų surasti juos ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent įtariamaisiais, kas, esant tam tikrom faktinėm aplinkybėm, galimai būtų suteikę pagrindą taikyti šio nusikaltimo tyrimui nebe 10-ties, o 15-kos metų trukmės senaties terminą. Tačiau tai vėl gi nebuvo padaryta.

Per likusįjį 2001– jų metų 5 penkių mėnesių laikotarpį, pažeidžiant suėjusio senaties termino teisinę reikšmę, t.y. absoliučiai nebeteisėtai atlikti dar 3 (trys) ikiteisminio tyrimo veiksmai.

2002 metais jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo daromi: sausio, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais. Rugpjūčio mėnesį atliktas vienas vienintelis ikiteisminio tyrimo veiksmas- papildomai apklaustas liudytoju buvęs Vilniaus OMON karininkas Vladislav‘as Pužaij‘us.

2002 m. spalio 19 d. ir lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamente pagaliau, t.y. po daugiau nei 11 (vienuolikos) metų, buvo atlikta daiktinių įrodymų, išimtų dar 1991 m. liepos 31 ir rugpjūčio 4 d. užpultajame Medininkų poste, apžiūra (žr. bylos tomas 4, lapai: 37;38;52;53 ir 118; bylos tomas, 5 lapai: 22 ir196; bylos tomas 8, lapas 35).

2002 m. spalio 21 d. atsitiktinai, pagal Latvijos Respublikos paskelbtąją paiešką Panemunės Pasienio kontrolės poste Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarybos pareigūnai sulaikė buvusį Rygos OMON milicininką Igors Gorbans. Vienok, ikiteisminio tyrimo veiksmai žudynių Medininkų poste byloje su šiuo asmenimi buvo pradėti daryti tik 2002 m. gruodžio 10 dieną.

2002 m. gruodžio 17 d. sulaikytąjį Igors Gorbans, kaip vieną iš užpuolikų, atpažįsta vienintelis, užpuolimą ir žudynes išgyvenęs, nukentėjusysis Tomas Šernas (žr. bylos tomas 9, lapai 67-75 ir 77-82).

2003 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nutraukia ikiteisminį tyrimą I. Gorbans atžvilgiu ir panaikina suėmimą jo atžvilgiu, o birželio 21 d. Saločių pasienio kontrolės poste perduoda jį Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnams.

Nuo 2003 m. gruodžio 17 d. bei 2004 ir 2005 metais- iki 2006 m. gegužės 3 d. , t. y. daugiau nei ištisus 28,5 (dvidešimt aštuonis su virš mėnesių) ikiteisminiai ir kitokie nusikaltimo tyrimo veiksmai nevykdomi.

2006 metais gegužės 3 d. atliekamas tik vos 1 (vienas) ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu apklausiamas liudytoju buvęs LKP (TSKP) draugovininkų- žvalgų grupės vyresnysis Pavelas Vasilenko. Visą kitą iki tol buvusį ir po to likusį laikotarpį nusikaltimo tyrimo veiksmai tais metais nevykdomi.

2007 metais ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami vos 1 (vieną) kartą: gegužės 30 d. Liudytoju apklausiamas buvęs Vilniaus OMON štabo viršininko Vladimiro Razvodovo asmeninis vairuotojas Tadeuš‘as Gudaniec‘as. Visą kitą iki tol buvusį ir po to likusį laikotarpį nusikaltimo tyrimo veiksmai tais metais nevykdomi.

2007 m. lapkričio 28 d. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, pasibaigus visiems įmanomiems senaties terminams, nepagrįstai ir neteisėtai sulaikomas, niekada, niekur nesislapstęs nuo teisėtvarkos institucijų ir jų pareigūnų, mūsų ginamasis Konstantins Michailovs.

2008 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuoto nusiskalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras p. Rolandas Stankevičius nepagrįstai, t.y. byloje absoliučiai nesant jokių duomenų apie mūsų ginamojo dalyvavimą Medininkų žudynėse bei pasibaigus visiems įmanomiems senaties terminams, todėl visiškai neteisėtai pareiškia jam įtarimą dalyvavus Lietuvos Respublikos pareigūnų žudynėse 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste Nr. 1.

2008 metais, po absoliučiai nepagrįsto ir neteisėto pranešimo apie įtarimą pareiškimo mūsų ginamajam ir jo suėmimo, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra, itin skubėdama, vos per 12 (dvylika) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laikotarpį atlieka net 114 (vieną šimtą keturioliką) ikiteisminio tyrimo veiksmų. Deja visi jie neturi jokios įtakos nei nusikaltimo atskleidimui, nei mūsų ginamojo kaltės įrodymui. Vienok, liudytojų parodymų koregavimas po beveik 20 metų laikotarpio, iškraipo net ir prieš du dešimtmečius neabejotinai nustatytas faktines aplinkybes.

Vienok nei vienas jų nėra susijęs su mūsų ginamuoju ar kaip nors prieš jį nukreiptas, nors būtent dėl visų šių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurie visi iki vieno (nuo pirmo iki paskutiniojo) privalėjo būti absoliučiai atlikti dar per pirmuosius ikiteisminio tyrimo metus.

Dar daugiau. Nei vienas šių itin spėriai atliktų veiksmų niekaip neatskleidė Tiesos apie 1991 m. liepos 31 dienos ryto tragiškuosius įvykius Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste ir dėl ydingai pasirinktos tyrimo krypties niekaip negalėjo to atskleisti.

2009 m. vasario 4 d., senai pasibaigus visiems įmanomiems senaties terminams, neteisėtai ir nepagrįstai įkalinus Konstantiną Michailovą, nuo 2008 m. sausio 28 d. užbaigiamas vos 12 (dvylika) mėnesių ir 7 (septynias) dienas trukęs absoliučiai daugiau nei formalus nusikaltimo tyrimas.

Lietuvos pareigūnų žudynių Medininkų poste tyrimo rezultatas ir jo visuomeninė reikšmė

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žudynių Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste Nr. 1 eigą bei nusikaltimo tyrimo veiksmų intensyvumą, net ir tuo atveju, jei kiekvienam ikiteisminio tyrimo veiksmui atlikti būtų buvus sunaudota viena kalendorinė ar bent jau darbo diena, yra akivaizdu, jog nusikaltimas, atmetus atliktus tyrimo veiksmus, bendroje apimtyje visiškai nebuvo tiriamas daugiau nei 3 515 (tris tūkstančius penkis šimtus penkiolika) kalendorinių dienų arba 161,28 mėnesių, t.y. daugiau nei 13, 44 metų laikotarpį iš 15 (penkiolikos) tokio nusikaltimo tyrimui skirtų bei teisiškai leistinų metų, ir tai tik tuo atveju, jei iki 2001 m. liepos 31 d. šį nusikaltimą tyrę asmenys oficialiai ir teisėtai kam nors bent būtų pareiškę pagrįstus įtarimus, o šie savo ruožtu, tai žinodami būtų paasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo procedūrą vykdančios institucijos.

Neabejotinai būtent dėl visiško savalaikio nusikaltimo tyrimo nebuvimo, šioje byloje iki šiol nėra atlikta visa eilė itin svarbių ir nusikaltimo atskleidimui reikšmingų ekspertizių, apžiūrų, apklausų bei kitų neišvengiamai privalomų, akademiškai elementarių ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Tai savo ruožtu atėmė Lietuvos Respublikai galimybę išaiškinti ir atskleisti Lietuvos pareigūnų žudynių Medininkų poste Nr. 1 faktines aplinkybes bei patraukti šį nusikaltimą padariusius asmenis pelnyton teisinėn atsakomybėn.

Esant tokiai padėčiai, kas galėtų paneigti, jog šitokiu Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste „tyrimu“ nebuvo siekiama nuslėpti tikrąsias šio nusikaltimo aplinkybes ir jį įvykdžiusius asmenis?

Tendencingą tyrimą bei teismo procesą įtakojęs politinis faktorius

2003 m. birželio 5 ir 12 dienomis Lietuvos Respublikos Seimas po nusikaltimą tyrusiųjų asmenų kategoriško sprendimo paleisti tragediją išgyvenusio nukentėjusiojo Tomo Šerno atpažintąjį posto užpuoliku asmenį- Igorį Gorbans, nepaisydamas draudimo kištis į ikiteisminio tyrimo bei galimai būsimą teismo procesą ir jo veiksmus, neeiliniame 41 (387) bei plenariniuose 44 (390) ir 45 (391) posėdžiuose atvirai pateikė nedviprasmiškai aiškius direktyvinio turinio nurodymus ir nustatė perspektyvines gaires tolimesniam tyrimui, o taip pat ir būsimam teismo procesui.

Tai neabejotinai įtakojo įvairius neigiamus veiksnius tyrimui, galiausiai nulėmusius žinomai nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Beje, ir kito, gerb. Tomo Šerno įvardinto, kaip labiausiai panašaus į užpuoliką, pirmuoju įsiveržusio į posto vagonėlį bei pradėjusio šaudyti, asmens, lygiai kaip kitų su juo tiesiogiai tampriai susijusių asmenų, veiksmai, nepaisant nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių duomenų šioje byloje, liko absoliučiai neištirti ir teisiškai neįvertinti.

Tyrimo grupė, privalėjusi ištirti ir atskleisti žudynių Medininkų aplinkybes

Tik 2008 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, po daugiau nei 17 (septyniolikos) metų ir 8 (aštuonerių) mėnesių, praslinkus daugiau nei 2 (dviems) mėnesiams nuo mūsų ginamojo etapavimo į Lietuvos Respubliką, sudarė prokurorų ir policijos pareigūnų tyrimo grupę Medininkų žudynėms ištirti. Iki tol jokia kita, panaši grupė nebuvo sudaryta.

Į šios tyrimo grupės sudėti buvo įtraukti: LR GP ONKTD prokurorai Rolandas Stankevičius, Redas Savickas, LKPB ONTVV 2 valdybos 3 skyriaus viršininkas Vytautas Giržadas, tos pačios valdybos vyr. tyrėjas Linas Karčiauskas, LKPB NTVV 4 skyriaus viršininkas Igoris Ksendzovas ir vyr. tyrėjas Svajūnas Jonikas.

Vėliau šios grupės asmeninė sudėtis buvo pakeista. LR GP ONKTD prokuroras Redas Savickas buvo pakeistas. Vietoje jo, į šios grupės sudėtį buvo įtraukti LR GP ONKTD prokurorai Saulius Verseckas ir Gintarė Vareikytė.

LKPB ONTVV padalinių pareigūnų atlikti „tyrimo“ veiksmai

2012 m. vasario 21d. Mindaugu Velička pasivadinusiojo autoriaus publikacijoje „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti.“ teigiama:

„ Generolas V.Gailius patvirtina, kad jo pavaduotoju dirbęs majoras V.Giržadas tyrė šią bylą. 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 val. ryto Medininkų pasienio postą užpuolė iš Rygos atsiųsti Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai ir nužudė pasienio poste budėjusius ir tarnybines pareigas ėjusius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos muitininkus ir policininkus.“

Šitoks pareiškimas negali neversti konkrečiai apžvelgti ir įvertinti jų „tiriamojo darbo“ indėlį ir „nuopelnus“ Teisingumui.

1. 2008 m. liepos 2 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Linas Karčiauskas surašė ir pateikė tarnybinį pranešimą dėl Vilniaus OMON 5-ojo būrio milicininkų sąrašo (žr. bylos tomas 24, lapai: 82-83). Šis sąrašas, mūsų žiniomis, buvo pilnai nustatytas dar pirmosiomis dienomis po nusikaltimo įvykdymo;

2. 2008 m. liepos 21 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Linas Karčiauskas surašė ir pateikė tarnybinį pranešimą dėl Vilniaus OMON 3-ojo būrio milicininkų sąrašo (žr. bylos tomas 23, lapai: 182-183). Šis sąrašas, mūsų žiniomis, buvo pilnai nustatytas dar pirmosiomis dienomis po nusikaltimo įvykdymo;

3. 2008 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Zenius Albertynas (neįtrauktas į Medininkų žudynes tiriančios grupės sudėtį ir neturintis tam būtinų procesinių įgaliojimų) surašė ir pateikė tarnybinį pranešimą dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. atliktos mūsų ginamojo K. Michailovs (Nikulin) apklausos „tikrinant operatyvinę informaciją“ apie tariamai „galimą mūsų ginamojo dalyvavimą parduodant ginklus Kauno nusikalstamoms grupuotėms“ (žr. bylos tomas 36, lapai: 65). Operatyvinė byla būtent šiuo klausimu, mūsų žiniomis, niekada nebuvo pradėta, o šitokios operatyvinės informacijos šaltinių, kaip ir ikiteisminio tyrimo duomenų niekada nebuvo ir negalėjo atsirasti ypač po 17 metų nuo žudynių.

Neleistinas ir neteisėtas poveikis suimtojo asmens atžvilgiu

Maža to, minimas Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo vyriausiosios valdybos 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasiojo tyrėjo Zeniaus Albertyno „tarnybinis pranešimas“ įrodo ir vaizdžiai atskleidžia, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis vietoje neišvengiamai privalomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nepaisant daugybės byloje sukauptų ikiteisminio tyrimo duomenų, atskleidžiančių kitų, nemažiau, o net gi daugiau realiai pagrįstų tačiau neištirtų ir nepaneigtų versijų egzistavimą, mūsų ginamojo atžvilgiu buvo imtasi įvairiausių neprocesinių priemonių bei veiksmų, tendencingai kreipiant Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ikiteisminį tyrimą Medininkų žudynių byloje vienintelės Konstantino Michailovo žūtbūtinio apkaltinimo versijos linkme.

Įgyvendinant šitokią Medininkų žudynių tyrimo krypties „liniją“, vietoje nusikaltimo faktinių aplinkybių ir atskleidimui ir kaltųjų asmenų nustatymui procesiškai būtinų veiksmų, mūsų ginamasis 2008 m. rugsėjo3 d. be pagrindo buvo etapuotas iš Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriaus– kalėjimo į Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tarnybos patalpas apklausai. Apklausa vyko nedalyvaujant advokatams, net neinformavus mūsų apie šitokius veiksmus su mūsų ginamuoju. Policijos departamento patalpose mūsų ginamasis civilizuotoje visuomenėje neleistinais būdais buvo verčiamas prisipažinti padaręs jam nepagrįstai ir neteisėtai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2008 m. rugsėjo 4 d. visas šios „apklausos“ aplinkybes mūsų ginamas asmuo išdėstė skunde Generalinei prokuratūrai.

2008 m. rugsėjo 12 d. prokuroro informaciniu rašte Nr. 8.2-3032(01) teigiama, neva 2008-09-03 mūsų ginamasis buvo etapuotas į Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tarnybą operatyvinių veiksmų atlikimui dėl tariamai kitų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikti tokius veiksmus draudžiama, ko nežinoti tiek prokuroras, tiek ir policijos pareigūnai negalėjo.

Tuo tarpu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus– kalėjimo direktoriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 9-14672, nurodyta, kad K. Michailovas buvo etapuotas ONKT departamento prokuroro R.Stankevičiaus asmeniniu nurodymu būtent ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, kurie galimi ir privalo būti atliekami tik dalyvaujant įtariamo asmens gynėjams. Šios, tokios „apklausos“ medžiagos teismui perduotoje byloje iki šiol nėra…

Vienok, nei Policijos departamento LKPB nei Organizuotų nusikaltimų vyriausiosios valdybos vadovai, nei Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir net skundus nagrinėjusių teismų teisėjai, nerado reikalo net pradėti tirti ir teisiškai vertinti šio, akivaizdžiai neteisėto, įvykio aplinkybių ir tai padariusių asmenų veiksmų.

4. 2008 m. lapkričio 10 d. LKPB ONTV 2 valdybos 3 skyriaus vyr. tyrėjas Linas Karčiauskas pateikė tarnybinį pranešimą dėl buvusių Vilniaus OMON žvalgybos padalinio milicininkų I. Aniščenko, V. Jasinavičiaus, I Kopysov, V. Bielkin buvimo vietų nustatymo/nenustatymo (žr. bylos tomas 23, lapai: 42-43).

Neleistinas, viešas poveikis valstybės kaltinimo liudytojams teismo proceso metu

5. Vilniaus apygardos teismo proceso metu, vykstant visapusiškam nusikaltimo atskleidimui ir jį padariusiųjų asmenų išaiškinimui galėjusių turėti tiesioginę reikšmę liudytojų, buvusių asmeninių, pirmųjų Vilniaus OMON vadovų, vairuotojų: Igor Bormontov bei Tadeuš Gudaniec apklausoms, pastarieji buvo ne tik atvesdinti į teismo posėdžių salę grupės Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo pareigūnų, nepaisant tokiam veiksmui būtino teismo sprendimo, demonstratyviai įdėmiai stebėjo juos parodymų davimo metu, bei net ir posėdžių pertraukų metu ribojo jų savarankiško judėjimo laisvę, tuo akivaizdžiai darydami neteisėtą psichologinį poveikį liudytojams ir įtakodami jų parodymus.

Daugiau kokių nors duomenų, susijusių su Medininkų žudynių ikiteisminiu arba operatyviniu tyrimu, kuriuose būtų dalyvavę ar savarankiškai būtų atlikę V. Gailiaus ir V. Giržado pavaldiniai, baudžiamojoje byloje nėra.

Byloje nėra jokių duomenų, jog Medininkų žudynių ikiteisminiame arba operatyviniame tyrime būtų asmeniškai tiesiogai dalyvavę ar jį organizavę ponai Vitalijus Gailius arba Vytautas Giržadas, tuo metu užėmę vadovaujančias pareigas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo vyriausiojoje valdyboje ir jos struktūriniuose padaliniuose.

Dėl šios priežąsties pastarojo laikotarpio vieši pasisakymai bei užuominos apie asmeninius nuopelnus Lietuvai, tiriant 1991 m. liepos 31 dienos žudynes Medininkų poste, švelniai tariant yra pernelyg nekukliai sureikšminti.

Neteisėtas poveikis kaltinamojo gynybos procesui bei advokatui teismo proceso metu

Negana to, 2009 m. liepos mėnesį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru p. Linu Kuprusevičiumi, pasitelkę parankius asmenis arba patikėtinius sandarbininkus iš suinteresuotųjų asmenų (pavardės ir vardai žinomi) tarpo, pradėjo nepagrįstą ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu dėl tariamo, niekada nebūto, advokatų bendrijos lėšų pasisavinimo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Tai galutinai patvirtino pastarojo laikotarpio piliečio Vitalijaus Gailiaus vieši pasisakymai bei publikacijos dienraštyje „Lietuvos Žinios“.

Beveik visi be išimties procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai mano atžvilgiu būdavo vykdomi dieną prieš Vilniaus apygardos teismo posėdžius Medininkų žudynių byloje tuo būdu neabejotinai specialiai sukeliant įtampą ir tokiu būdu trukdant tinkamai pasirengti gynėjo funkcijų vykdymui Medininkų žudynių bylos procese.

Nepaisant Lietuvos Advokatūros įstatyme įtvirtintos advokato ir jo klientų santykių apsaugos bei paslapčių išsaugojimo garantijų, šį ikiteisminio tyrimą vykdžiusius asmenis ypatingai domino mokėjimai, už suteiktas arba teikiamas jiems advokato paslaugas žudynių Medininkų poste byloje ir kas gi sumokėjo.

Kuomet raštu kreipiausi į prokuratūrą prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir trukdymus tinkamai vykdyti gynėjo funkcijas Medininkų žudynių byloje, gavau tuometinio Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos atsakymą, patikinantį jog mano atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas niekaip nėra susijęs su gynėjo funkcijomis ir jų vykdymu Medininkų žudynių byloje.

2011 m. kovo mėnesį visas šis ikiteisminis tyrimas mano atžvilgiu galiausiai buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo, tik po to, kai Vilniaus apygardos teismo žudynių Medininkų poste bylos procese buvo užbaigta sakyti 77 (septyniasdešimt septynių) lapų teksto apimties ginamoji kalba.

Ar tai buvo teisėti veiksmai, bei kokiu būdu ir kaip visą tai būtų galima pateisinti demokratines vertybes deklaruojančiai Valstybei ir įvairiuose mitinguose visos Lietuvos visuomenės vardu nevengiančių jas skanduoti visuomenės aktyvistų tarpe, palieku spręsti kiekvienam asmeniškai.

Kita vertus, nesinorėtų tikėti, kad mūsų visų konstitucinėje Valstybėje Teisingumas bet kurioje byloje būtų siejamas, saistomas ar įtakojamas teisės į savalaikės ir racionalios bet kurio ir bet kokio Žmogaus gynybos ribojimu panašiomis priemonėmis arba savo konstitucines pareigas vykdančių advokatų „statymu į vietą“ teisminio proceso metu, pasitelkiant valstybinės prievartos sistemos svertus.

Nemanau, jog šitokio „teisingumo“ troškome ir siekėme atkurdami Nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą ir tvarkomą Lietuvos Respublikos valstybę.

Esu įsitikinęs sulauksiąs Jūsų pritarimo, kad iš pašalies ar visuomeninių emocijų valdomas bei įtakojamas „teisingumas“ negalėtų ir negali atitikti Lietuvos visuomenės ir bet kurio, iš mūsų visų atskirai paėmus, asmens interesus bei Europos Žmogaus Pagrindinių laisvių ir teisių konvencijos, mūsų šalyje esančios aukštesniuoju tiesioginio taikymo teisės aktu nuostatas ir jų reikalavimus.

Visuomenės klaidinimas ir kurstymas Nacionalinio transliuotojo eteryje

2012 m. vasario 17 d. 11:03 val. Lietuvos Radijo ir LTV žurnalisto Tomo Dapkaus vedamoje laidoje „Akiračiai“, kurioje, apart kitų asmenų, dalyvavo buvęs FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM direktorius, generolas Vitalijus Gailius netikėtai teko išgirsti tai, kas paprastai, net jei ir būtų tiesa, neabejotinai sudarytų niekaip neviešinamą ikiteisminio arba operatyvinio tyrimo paslaptį. Tai atspindi laidos turinio stenogramos santrauka, o būtent:

1.      Dalis. Laidos skaitmeninio įrašo atkarpos pradžia: 8:50 (min. : sek.)

Ved.: Tomas Dapkus: „Ar Vytauto Giržado skyrius tyrė Medininkų bylą, ar Medininkų byloje gynyba kaltinamojo ir apskritai gynyba Rusijos interesų apmokėdavo tie patys asmenys, kurie išsiuntė arba, yra prielaidų, jie organizavo Vytauto Pociūno išsiuntimą iš Lietuvos ir kurie, būtent ir finansavo Pociūno šmeižtą, bent tokia buvo kalba?“

Vitalijus Gailius: „Lietuvos kriminalinės policijos biure tokių duomenų yra.“

Tačiau gi apie kokius duomenis čia kalbama ir kokių įrodymų pagrindu pil. T. Dapkus, realiai negalintis to nė sužinoti dėl jų specifiškai uždaro valstybės paslaptimi saugomo pobūdžio, bei pil. V. Gailius, neturintis teisės apie tai nei kalbėti, anei užsiminti , net jei tai ir būtų tiesa?

Tačiau, kaip matome, išanksto puikiai informuotas žurnalistas, klausia buvusiojo FNTT vadovo to, ką jis, reikia suprasti, vienintelis „sužinojo“ vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas Lietuvos kriminalinės policijos biure, ir pagaliau kurio turimos ar neturimos informacijos neturi teisės nei viešinti, nei atskleisti bet kokiam, bet kurios profesijos asmeniui.

2.      Dalis. Laidos skaitmeninio įrašo atkarpos pradžia: 15:50 (min. : sek.)

Ved.: Tomas Dapkus: „kontržvalgybos vadovas pulkininkas Damulis, jo kolegos… Jie tyrė būtent tuos pačius žmones, kuriuos tyrė ir generolo Gailiaus grupė.

Tie patys žmonės, matom net finansuoja Medininkų, Medininkų galimų žudikų interesus.

Valdas Vasiliauskas: „Tai iš tikrųjų yra iš esmės tos pačios istorijos kitas veiksmas, kitas etapas…“

Aurelija Stancikienė: „Tąsa…“

Valdas Vasiliauskas:. Ir tai, labai gaila, kad tokį gangsterišką susidorojimą su mūsų doriausiais valstybės pareigūnais laimina Prezidentė. Prezidentė pasirinko ne teisingumą, o Palaitį ir už jo nugaros slypintį šešėlį.“

3.      Dalis. Laidos skaitmeninio įrašo atkarpos pradžia: 44:14 (min. : sek.)

Ved.: Tomas Dapkus: ponas Armalis dabar dirba įmonėje, kuri yra… dirba tik du darbuotojai. Saulius Trečiakauskas (pastaba: gali būti– Trečekauskas)- etatinis Valstybės saugumo departamento pareigūnas, ir tų žmonių, kurie finansuoja Medininkų žudynių gynėjus ir Vytauto Pociūno šmeižtą. Tiktai tos įmonės perveda į tą kompaniją finansavimą.

Ar Lietuvos Respublikoje nustojo galios ir nebeveikia valstybės ir ikiteisminio bei operatyvinio tyrimo paslapčių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai?

Ar vis dėl to pil. V. Gailius visa tai atskleidė puikiai žinodamas, jog šitokios „informacijos“ nėra ir būti negali, todėl jokių paslapčių tuo neatskleidė?

Kita vertus, jei tai kas buvo pasakyta pil. T. Dapkaus ir pil. V. Gailiaus būtų tiesa, tai jų minėtieji „asmenys“ regis privalėtų būti dėkingais už tai, kad yra viešai įspėti apie Lietuvos teisėtvarkos institucijų vykdomą „tyrimą“ jų atžvilgiu?

Kurią, iš aukščiau išvardintųjų teisinio įvertinimo pozicijų, labiau bus linkę pasirinkti šie du asmenys ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijos?

Pagaliau, kaip tai suderinama su asmens, pretenduojančio dirbti su slapta informacija, valstybinėmis pareigomis?

Atviro šmeižto banga ir pamatinių vertybių nepaisymas

Visuomenė ir jos sukurta Valstybė neturi galimybės išlikti, kuomet atvirai spjaunama į pamatines vertybes, o visuomenė masiškai kurstoma jų nesilaikyti. Tikimės sulauksią pritarimo, jog tokiam reiškiniui plečiantis visuomenėje, ką atspindi pastarųjų dienų žiniasklaida, neabejotinai kila grėsmė Šalies nacionaliniam saugumui ir pačios valstybės egzistencijai.

Todėl, jei pradžioje abejojome dėl būtinumo reaguoti į postą Valstybės tarnyboje praradusiojo asmens ambicingai melagingus, šmeižikiškus pareiškimus, tai po šitokios laidos paskatintų arba sąmoningai suplanuotų publikacijų sekos elektroninėje žiniasklaidoje (Alfa.lt) bei pačiame dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir šio dienraščio tinklapyje, tokių abejonių neliko.

2012 m. vasario 21 d. Mindaugu Velička pasivadinusiojo autoriaus publikacijoje „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti.“ parašyta ir sąmoningai viešai išplatinta Lietuvos visuomenei piliečio Vitalijaus Gailiaus paskleista dezinformacija, o būtent:

Kriminalinės policijos biure yra informacijos, leidžiančios teigti, kad Medininkų žudynių ir saugumo pulkininko V.Pociūno nužudymo bylose nustatyti ir figūruoja tie patys asmenys, trukdantys atskleisti tiesą ir kaltuosius patraukti atsakomybėn.“

Kitoje, 2012 m. vasario 22 d. to paties autoriaus publikacijoje „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti (2)

„ Generolas V.Gailius patvirtina, kad Kriminalinės policijos biure yra informacija, leidžianti teigti, jog Medininkų žudynių ir saugumo pulkininko V.Pociūno nužudymo bylose nustatyti ir figūruoja tie patys asmenys, trukdantys atskleisti tiesą ir kaltuosius patraukti atsakomybėn.

A.Armalis įsidarbino firmelėje, kurioje yra tik dar vienas darbuotojas, tai VSD slaptas etatinis darbuotojas S.T. Vienintelis šios „kontorėlės“ finansinis šaltinis taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai yra tas pats, apmokėjęs V.Pociūno šmeižtą ir galbūt remiantis Medininkų žudikus.

Svarbiausia detalė – už VSD šmeižto platinimą spaudoje ir „Lietuvos ryte“ apmoka ta pati su Rusijos žvalgyba ryšius palaikanti bendrovė kaip ir Medininkų byloje.“.

Kadangi, sprendžiant iš visuomenėje emocingai sukeltojo ažiotažo dėl buvusiųjų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų pil. V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų, pastarieji asmenys yra itin aukšto profesionalumo lygio specialistai, tai jiems, manytina, nebus sunku lygiai taip pat viešai pateikti visų, aukščiau išvardintų pasisakymų pagrįstumo įrodymus? Juk privalėtų juos tokius turėti?

Neleistinai daryto ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas ir šmeižikiški vertinimai

2012 m. vasario 22 d. Mindaugu Velička pasivadinusiojo autoriaus publikacijoje „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti (2)“ dienraštyje „Lietuvos žinios“ bei interneto aktualijų portaluose Alfa.lt bei Lzinios.lt pateikiama jokiam žurnalistui teisėtais būdais neįmanomi gauti ikiteisminio arba operatyvinio tyrimo duomenys (nepriklausomai nuo jų pagrįstumo ir teisingumo), o būtent:

Kriminalinės policijos biuras gavo informaciją ir apie kitą Rusijos finansinį kanalą – Latvijoje veikiantį advokatą O.R.

Tai reiškia ne ką kitą, kaip mažų mažiausiai, neleistinu mano atžvilgiu vykdyto, pasak buvusiojo Generalinės prokuratūrs ONKTD vyr. prokuroro Algimanto Kliunkos pranešimo, „su gynyba Medininkų byla ir gynėjo funkcijų vykdymu nesusijusio“ ikiteisminio tyrimo duomenų pagarsinimu, nes buvo išimti visi mokėjimų už advokato paslaugas dokumentai, tame tarpe, kaip jau minėjau, ir už kaltinamojo gynybą žudynių Medininkų poste byloje.

Tikiuosi sulauksiąs pritarimo, jog nei profesionalai, nei padorūs žmonės šitaip nesielgia, dėl to pil. V. Gailius viešai metęs nepagrįstą šešėlį mano kolegos reputacijai, privalėtų viešai atskleisti ne tik tokios savo paskleistos „informacijos“ legalumo pagrindus ir visa tai patvirtinančius įrodymus, bet ir įrodomai pagrįstai, aiškiai įvardinti tą „Rusijos finansinį“ šaltinį, kurio „kanalu“ ęsant jis apkaltino Latvijos prisiekusįjį advokatą, dalyvaujantį nepagrįstai apkaltinto K. Michailovo (Nikulin) gynyboje teismo procese arba taip pat viešai tą paneigti bei atsiprašyti.

Nesugebėjimas nustatyti asmenų tapatybes ir jų šmeižimas, klaidinantis visuomenę

2012 m. vasario 22 d. Mindaugu Velička publikacijoje „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti (2)“ dienraštyje „Lietuvos žinios“ bei interneto aktualijų portaluose Alfa.lt bei Lzinios.lt tarsi tikras faktas sensacingai pateikiama absoliučiai absurdiški prasimanymai, o būtent:

Kriminalinė policija fiksuoja, kad vykstant K.Michailovo teismo procesams į Vilnių slapta atvyksta Rusijos ypatingosios paskirties būrių kovotojai, kurių dalis apsimetę teismo proceso stebėtojais sėdi teismo salėje ir stebi tiek teismo procesą, tiek kaltinamojo elgesį. Kaltinamasis akivaizdžiai supranta, kad karinių teroristinių būrių kovotojai jį ir jo elgesį teismo metu akylai stebi. Smogikas taip ir neprabilo iki šiol apie žudynių naktį. “

Šiuos publikacijos teiginius iliustruojančioje fotonuotraukoje užfiksuotas mūsų ginamasis, jį saugantys Lietuvos policijos konvojaus pareigūnai, Lietuvos VRM policijos sistemos pensininkas ir visuomenėje žinomo, Lietuvos žurnalisto veido dalis., Po ja „puikuojasi“ paaiškinamasis užrašas:

Rygos OMON smogikas K.Michailovas-Nikulinas teismo salėje neprabilti apie žudynes turėjo labai rimtų priežasčių

Pažymėtina, jog abu šie, publikuojamoje fotonuotraukoje užfiksuoti, asmenys: žurnalistas ir garbingas pensininkas, nieko bendro neturi nei su „OMON smogikais“, nei „OMONu“, nei su „kariniais teroristiniais“ būriais ar jų organizacijomis, nei su „karinių teroristinių būrių kovotojais“.

Vargu ar būtų galima teigti, kad publikacijos autorius ir dienraščio redakcija būtų galėję patys, savo nuožiūra „karinių teroristinių būrių kovotojams“ priskirti Lietuvos policijos konvojaus pareigūnus, principingai drąsiai Teisybę ir Teisingumą ginančiomis publikacijomis garsėjantį žinomą Lietuvos žurnalistą ir geriausius savo gyvenimo metus visuomenės ramybės apsaugai atidavusį Lietuvos VRM policijos sistemos pensininką?

Tuo atveju, jei jau žurnalistas, Gintaras Visockas, nuolat stebintis Medininkų teismo procesą ir mano kolega, Ramūnas Markevičius, su kuriuo dar mano paties tarnybos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų sistemoje bei Generalinėje prokuratūroje laikotarpiu teko dirbti daugelyje bylų, sąžiningai ir dorai ištarnavęs Lietuvos policijoje 27 (dvidešimt septynis) metus, o 2008 m. sausyje išėjęs iš Policijos departamento į užtarnautą pensiją yra tie „OMON smogikai“ ar „karinių teroristinių būrių kovotojai“ dėl kurių K. Michailovas, neva nedavė parodymų teismui, tai galbūt dienraščio redakcija, publikacijos autorius ir šitokius duomenis apie šiuos asmenis suteikę asmenys pagaliau sutiks viešai įrodyti Lietuvos visuomenei šiuos savo teiginius ir jų teisingumą?

Kita vertus, jei tai būtų teisybė, ar neiškyla itin reikšmingas šalies Nacionaliniam saugumui bei Teisingumo proceso užtikrinimui istorinėje byloje klausimas: kodėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai, puikiai žinodami, jog „vykstant K.Michailovo teismo procesams į Vilnių slapta atvyksta Rusijos ypatingosios paskirties būrių kovotojai“- „karinių teroristinių būrių kovotojai“, „kurių dalis apsimetę teismo proceso stebėtojais sėdi teismo salėje ir stebi tiek teismo procesą, tiek kaltinamojo elgesį“, nevykdė savo tiesioginių pareigų ir nesiėmė Įstatymais jiems suteiktų priemonių tokiems asmenims sulaikyti ar bent išvesdinti iš teismo posėdžių salės?

Pakankamai keista kodėl teismo kolegija, kurios sudėtyje buvo net ir pats Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis, nei procesą nuolat įdėmiai stebintys žurnalistai neatkreipė dėmesio į tokius, neabejotinai įtarimą turėjusius kelti asmenis ir jų buvimo teismo posėdžių salėje faktą?

Kodėl valstybės kaltinimą palaikantys prokurorai, kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai glaudžiai „strategavę“ bent kiek svarbesnių liudytojų apklausas teismo posėdžiuose nei karto nesikreipė į teisėjų kolegiją su prašymu pašalinti tokius asmenis, jei jie tikrai būtų buvę, iš teismo posėdžių salės arba surengti uždarą teismo posėdį, vienintelio nepagrįstai apkaltintojo apklausos metu?

Pagaliau kodėl valstybės kaltintojai tiek liudytojų, tiek ir mūsų ginamojo apklausos metu aplamai neturėjo ko juos paklausti apie tariamai atskleistą nusikaltimą ar jo faktines aplinkybes? Kaip tai būtų galima suprantamai paaiškinti visuomenei: instituciniu ar tarnybiniu neveiklumu, pareigūnų neprofesionalumu, baime ar kitokiu, asmenų privalėjusių nedelsiant adekvačiai reaguoti bei imtis neatidėliotinų veiksmų, suinteresuotumu?

Pagaliau ar pakartotinai neiškyla klausimas ar būtent šių tariamai Lietuvos kriminalinės policijos turimų, neabejotinai operatyvinių, jei tai kas parašyta būtų tiesa, duomenų atskleidimas nėra akivaizdus savarankiško nusikaltimo padarymo faktas, užtraukiantis atsakomybę už šitokių, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui bei teisingumo procesui svarbių ir reikšmingų slaptų duomenų paviešinimą, su visais, net gi rašytiniais šitokio nusikaltimo padarymo įrodymais ir jį padariusių asmenų viešu įvardinimu?

O gal šie duomenys, jei jie būtų tikri, atskleisti sąmoningai prevenciniu tikslu, už ką „Rusijos ypatingosios paskirties būrių kovotojai“- „karinių teroristinių būrių kovotojai“, kaip regis, matyt laisvalaikio prasiblaškymui, mėgstantys stebėti Lietuvos teismo procesus, turėti būti dėkingi už viešą jų perspėjimą? O gal toks „paviešinimas“ turi ir kažkokį kitą tikslą?

Ar neverta susimąstyti kokias žalingas pasekmes kelia šitokie ir panašaus turinio vieši pareiškimai Lietuvos teisėtvarkos bei saugumo institucijų vykdomam operatyviniam darbui? Juk kas perspėtas tas ir apginkluotas, ar netiesa?

Kas galėtų paneigti, kad 2012 vsario 17 d. T. Dapkaus laidoje „Akiračiai“, vasario 21 bei 22 d.d. dienraščio „Lietuvos Žinios“ Mindaugo Veličkos publikacijų cikle „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti“ plačiajai visuomenei paviešinti ir internetinių žiniasklaidos priemonių pagalba papildomai paskleisti aukščiau cituoti „duomenys“ nėra revanšistinių idėjų apakintų asmenų ambicijų įtakota viešųjų ryšių akcija pareigoms valstybės tarnyboje, visuomeninėms ir politinėms pozicijoms susigražinti viešo poveikio Lietuvos Apeliaciniam teismui ir vienintelio nepagrįstai apkaltintojo žudynių Medininkų poste asmens gynėjams, mūsų ginamojo ir jo šeimos bei artimųjų likimo sąskaita, manipuliuojant patiklios visuomenės nuomone?

Probleminiai Teisingumo išsaugojimo klausimai

Kita vertus, ką bendro turi akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas Nekalto asmens nuteisimas iki gyvos galvos su pil. V. Gailiaus, žurnalisto T. Dapkaus ir Mindaugu Velička pasivadinusiojo asmens publikacijose paskleistais teiginiais bei siekimu „visuomenės nuomonės“ spaudimo pagalba bet kokiomis priemonėmis sugražinti į tarnybą buvusius FNTT vadovus?

Ar tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių konvencijoje įtvirtintoms garantijomis Žmogui nebūti apkaltintam, suimtam ir nuteistam be kaltės įrodymų?

Ar visa tai, kas paskelbta neprieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinėmis garantijomis į savalaikę ir veiksmingą Žmogaus gynybą teismo procese?

Kaip visa tai įtakoja ir įtakos realų Medininkų žudynių atskleidimą ir visuomenės teisę žinoti tikrąją savo šalies istoriją?

Kaip visa tai, kas paviešinta ir paskleista visuomenei, net jei taip būtų ištikro, galėtų atstoti Žmogaus kaltės įrodymus ir pateisinti niekuo nepgrįstą apkaltinamąjį Teismo nuosprendį?

O gal jau Lietuvoje užtenka pasitenkinti vien tik propagandinėmis- agitacinėmis priemonėmis ir viešųjų ryšių akcijomis suformuotos visuomenės nuomonės apie asmens kaltę arba jo nekaltumą, tarsi Lietuvoje jau nebūtų konstitucinio valdžių ir jų funkcijų bei įgaliojimų suskirstymo ir padalinimo?

Jei taip, tai ar greitu laiku, manipuliuojant visuomenės nuomone, nebus pareikalauta atsisakyti ikiteisminio tyrimo proceso bei jį vykdančių institucijų, teismo procesų ir teismų, kuomet teisingumo klausimai Lietuvoje ir toliau bus sprendžiami panašiomis priemonėmis ir būdais?

Ar tai nėra atskirų asmenų visiškos desperacijos įtakotas poveikio teismui bei advokatams darymas?

Ar visa tai neįrodo, kad objektyvus ir neįtakojamas valstybės institucijų valdymo, bei teismo procesas ir savarankiškai nepriklausoma gynyba Lietuvoje senai jau yra tapęs nedaugiau nei deklaratyvia fikcija?

Jei šioje, visai Lietuvai ir jos istorijai svarbioje žudynių Medininkų poste byloje valstybės ir jos institucijų vardu veikiantys asmenys imasi advokatų atžvilgiu neleistinų veiksmų bei atviro spaudimo priemonių, tai kas gi vyksta kitose, o ypač mažiau į viešumą iškilančiose bylose, nesančiose visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre?

Nors tai jau daugiau nei akivaizdi, visa apimanti Valstybės vidaus krizė, jau nebe pirmus metus vis labiau kenkianti mūsų Šalies nacionaliniam saugumui, norėtųsi išsaugoti viltį ir tikėtis, jog bendromis Lietuvos Respublikos konstitucinių valdžios institucijų ir visuomenės, t.y. visų mūsų pastangomis pasiseks ją įveikti per įmanomai trumpiausią laikotarpį, jei bus nenukrypstamai laikomasi Konstitucijoje įtvirtintų principų.

Su nuoširdžiausia pagarba,

Advokatas Arūnas Marcinkevičius

Nuotraukoje: advokatas Arūnas Marcinkevičius, šio viešo pareiškimo autorius.

2012.02.29


Prisijunkite prie diskusijos