Dėl Seime ruošiamo naujo tvorų vajaus prieš visuomenę ir investicijų į „krūmus“


Print

Kai didelė visuomenės dalis kenčia nepriteklius, vos ne badauja ir galvoja apie emigraciją, kai kurios valdžioje įsitvirtinusios grupuotės, tenkindamos privačius interesus, visais įmanomais būdais stengiasi Seime „prastumti“ naujus gamtos užvaldymo ir išgrobstymo planus bei sugriauti sunkiai ir ilgai kurtą valstybės saugomų teritorijų sistemą.

Kiek buvo kalbėta, rodyta ir piktintasi dėl aptvertų ežerų – kur rezultatas? Dabar gresia kitas žingsnis „pirmyn“ – norima aptverti ir niokoti miškus.

Lietuvos Respublikos Seime ruošiamasi liūdnai pagarsėjusia skubos tvarka svarstyti Miškų įstatymo pakeitimus, kurie prieštarauja viešiesiems interesams ir nėra svarstyti su aplinkosauginėmis visuomeninėmis organizacijomis. Miškų įstatyme siūloma keisti miško sąvoką (medžiais apaugęs plotas iki 0.5 ha nebebus laikomas mišku), leisti skaidyti dalimis miškų ūkio paskirties sklypus, nepriklausomai nuo jų dydžio, leisti miškuose statyti pastatus, sodybas, įrenginėti naudingųjų iškasenų karjerus, supaprastinti miško žemės paskirties keitimą į kitas naudmenas ir pan.  

Siūloma leisti miškuose statyti statinius, kurie neva būtų skirti miško priežiūrai, arba sodybas, nekeičiant miško žemės paskirties. Tokiu būdu miškai gali būti paversti kolektyviniais sodais. Šie įstatymo pakeitimai įteisintų naujų statybų vajų miškuose, miškų aptvėrimą, iškeldami privačios nuosavybės poreikių tenkinimą aukščiau viešojo intereso ir gamtos vertybių. Seimui priėmus siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus, būtų sudarytos sąlygos miškų niokojimui, naikinimui, teršimui ir užtvėrimui.

Įteisinus galimybę statyti pastatus miškuose, pastarieji bus suskaidyti gyvenamaisiais plotais, kuriems reikės kelių, elektros linijų ir kitų infrastruktūros elementų. Miškų fragmentacija – viena didžiausių šių dienų problema Europoje. Aplink pastatus bus vykdoma ūkinė veikla, kuri neišvengiamai pakeis aplinką ir ekosistemą. Turint mintyje, kad Lietuvoje vidutinis privataus miško sklypo plotas yra 4,5 ha, o privačių miško savininkų – net 202 tūkst., todėl nesunku įvertinti miškų užstatymo perspektyvas. Padidėjusi antropogeninė plėtra miškuose turėtų žymų neigiamą poveikį jų biologinei įvairovei.

Tokiais sprendimais valdžia skatina investicijas ne į verslą ir gamybą, bet į vilų statymą krūmuose, gamtos teršimą neišvalytomis nuotekomis, kraštovaizdžio darkymą ir kitų gamtinių vertybių naikinimą, tuo užkirsdama kelią plėtoti  turizmą ir su poilsio organizavimu susijusius verslus.

Miškas nėra vien medienos šaltinis. Tai viena svarbiausių ekosistemų Lietuvoje, lemianti biologinės įvairovės išlikimą, daugelio gyvosios gamtos išteklių (grybų, augalų, gyvūnų) egzistavimą. Gyvybės formų įvairovę būtina išsaugoti, užtikrinant jai reikalingas sąlygas. Visi Lietuvos piliečiai turi konstitucinę teisę naudotis kokybiška ir nesudarkyta gamtine aplinka.

Atkreipiame dėmesį, kad jau ne pirmą kartą Seime bandoma priimti įstatymus ir jų pataisas, prieštauraujančius viešajam interesui, ES teisės aktams bei LR Konstitucijai.

Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos ir aktyvūs piliečiai griežtai smerkia tokius antivisuomeninius suinteresuotų grupuočių veiksmus ir reikalauja LR Seimo nepritarti Miškų įstatymo pakeitimams.

Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvos žaliųjų judėjimas: R. Braziulis

Lietuvos miškininkų sąjunga: doc.E.Bartkevičius

Judėjimas „Už gamtą“: A. Knystautas

Vilniaus žaliųjų klubas: V. Pelakauskas

Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“: E. Paplauskas

Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“: D. Ramančionis

Alytaus žaliųjų klubas „Griaustinis“: G. Bujakauskas

VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjas: prof. P. Kavaliauskas

VDU Aplinkotyros katedros vedėjas: prof. R. Juknys

Lietuvos pilietis: R. Pakalnis

2010.12.17


Prisijunkite prie diskusijos