1948 metais Izraelio karinės žvalgybos vadovu tapo Didysis Isseras (Isseras Beeri). Naujasis šefas iš karto (1948 metų birželio mėnesį) palaimino Izraelio kariuomenės kapitono Meiro Tubianskio suėmimą. Teismas vyko karo lauko sąlygomis ir labiau priminė susidorojimą, nei teismą. Teisiamąjam nebuvo leista parašyti laiško nei tuometiniam Izraelio premjerui Davidui Ben-Gurionui, nei savo sūnui.
Teisiamasis negalėjo tarti net paskutiniojo žodžio. M.Tubianskis apkaltintas bendravęs su Didžiosios Britanijos žvalgybomis (laisvai kalbėjo angliškai, o tuo metu tai buvo retas dalykas). Britai iš jo gautą informaciją neva perduodavo Jordanijos armijai, kuri 1948 metais itin tiksliai apšaudydavo Izraelio karinius objektus. Izraelio armijos majoras Vinjaminas Džibli, neapsikentęs kasdien patiriamų nuostolių, nusprendė, kad žydų tarpe esama išdaviko.
Įtarimas krito ant M.Tubianskio, kuris teisme, beje, neneigė, jog bendraudavo su britais. Tačiau M.Tubianskis kategoriškai neigė, jog yra išdavikas, jog britams ar jordaniečiams teikdavo slaptą informaciją. Kapitonas teigė, jog jis, bendraudamas su britais, iš jų siekdavo išgauti slaptų žinių, ir tai jam pavykdavę. Niekas nepadėjo. Užteko skundo, kuris, žinoma, nebuvo paremtas jokiais konkretesniais įrodymais, tik spėlionėmis. Taigi M.Tubianskis buvo sušaudytas. Teismo protokolo nebuvo iš viso – niekas nefiksavo, kas ką teigė teisme.
Po nuosprendžio įvykdymo naujai “iškeptas” Izraelio karinės žvalgybos šefas I.Beeri informavo Izraelio premjerą, kad prieš kelias valandas sušaudytas išdavikas. Tačiau M.Tubianskio pavardė nebuvo nurodyta. Kalbėta abstrakčiai.
Tačiau nužudytojo žmona Lena Tubianskaja asmeniškai kreipėsi į Izraelio premjerą Ben-Gurioną, sakydama, kad Izraelio karinė žvalgyba padarė didelę klaidą, nužudydama jos vyrą. Premjeras susidomėjo šiuo reikalu ir iš karto suvokė, kad kapitono sušaudymui išties mažoka įrodymų. Premjeras įsakė sudaryti valstybinę komisiją, kuri gana greitai išsiaiškino, jog M.Tubianskis apkaltintas neturint jokių rimtų, neginčijamų įrodymų. Komisiją kapitoną reabilitavo (po mirties), buvo atsiprašyta kapitono žmonos, jai išmokėta milžiniška kompensacija, o vėliau iki gyvos galvos paskirta solidi pensija. Oficialiuose aktuose teigiama, kad M.Tubianskis – šnipinėjimo auka.
Tiesa, vos tik M.Tubianskis buvo sušaudytas, Jordanijos artilerija nustojo taip taikliai šaudyti į Izraelio karinius objektus. Bet į šią aplinkybę niekas nekreipė dėmesio.
O Izraelio karinės žvalgybos bosas I.Beeri ir toliau darė klaidas. Tų pačių 1948 metų birželio 30 dieną jis įsakė kankinti Jehudą Amsterą – Izraelio verslininką, turintį ryšių neva su kriminaliniais nusikaltėliais. Verslininkas kaltintas tuo, kad užsiėmė korupcija ir į valdžią Izraelyje protegavo kriminalinius bei finansinius nusikaltėlius. Kankino itin žiauriai – ir lašino vandenį ant galvos, ir išlupo kelis sveikus dantis, ir prijungdavo elektros laidus, ir degino padus. Tačiau 1948 metų rugpjūčio 1 dieną Izraelio karinė žvalgyba buvo priversta paleisti įtariamąjį nepateikus jam jokių konkrečių kaltinimų. Šis reikalas ilgai slėptas nuo visuomenės.
Po keliolikos metų Izraelio vadovybė oficialiai pripažino, kad J.Amsteras buvo neteisėtai sulaikytas ir neteisėtai kankinamas. Tiesiog karinės žvalgybos vadovui nepatiko, kad suimtasis palaiko vieno miestelio merą, gana palankiai atsiliepiantį apie arabus.
Trečia I.Beeri klaida – tai turtingo arabo Ali Kasem nužudymas. A.Kasem buvo dvigubas agentas, jis žydams teikė informaciją apie arabų karinius ir ekonominius planus. Tačiau Izraelio žvalgybą tuo metu ištiko kelios bėdos – vienas po kito buvo demaskuoti jų agentai. I.Beeri nusprendė, kad dėl nesėkmių kaltas turtingasis A.Kasem, pinigus neva imantis tiek iš žydų, tiek iš arabų.
Po šios klaidos neapsikentęs Izraelio premjeras Davidas Ben-Gurionas įsakė pakeisti nuolat persistengiantį Izraelio karinės žvalgybos šefą I.Beeri kur kas nuovokesniu, atsargesniu, įžvalgesniu žmogumi. Taigi pirmasis Izraelio karinės žvalgybos vadas I.Beeri savo poste išsilaikė tik šešetą mėnesių. Maža to – jis buvo teisiams ir pripažintas kaltu dėl neteisingai sušaudyto kapitono, neteisėtai atliekamų kankinimų ir neteisėtai įvykdytos žmogžudystės. Iš jo atimti laipsniai, jis net nuteistas dienos metu sėdėti kalėjime (nakvoti galėdavo namuose). Kiek vėliau pirmasis Izraelio prezidentas Chaimas Veicmanas pasigailėjo seno žioplo žvalgybininko ir jį reabilitavo. Tačiau prie žvalgybos reikalų jo daugiau neprileido.
I.Beeri mirė 1958 metais. Jo sūnus Itajus Beeri po tėvo mirties tvirtino, kad tėvas nekaltas – esą jis tik vykdė slaptus Izraelio premjero Ben-Guriono nurodymus.
Parengta pagal J.Čiornerio ir I.Kunco knygą “Mossad”.
2011.06.14
