„Taip, Edvardas Snoudenas panaudojo paprastą atmintinę, kad persiųstų slaptą informaciją už Nacionalinio saugumo agentūros ribų“, – rašo Marija L. La Ganga "Los Angeles Times" straipsnyje.
„Bet vienas žvilgsnis į plačią agentūros, kur jis, kaip manoma, dirbo, teritoriją – kalnuose Oahu (Havajų salynas) salos centre su tinklinėmis aptvaromis ir spygliuota viela, masyviais vartais ir užrašais „Įeiti draudžiama“, kelia klausimą, kaip net darbuotojas, kurio patikimumas nuodugniai patikrintas, sugebėjo išnešti iš tenai kad ir nekalčiausią įrenginio dalelę“, – sakoma straipsnyje.
Slaptų medžiagų grobimo būdai nuėjo ilgą kelią nuo 1945 metų, kai Amerikos komunistė Lona Koen išvežė slaptus duomenis apie atominę bombą nosinių dėžutėje ir perdavė juos savo sovietiniams kuratoriams, sakoma straipsnyje.
Per šaltąjį karą šnipai naudojo miniatiūrines foto kameras kariniams planams kopijuoti, slaptus pasiklausymo įrenginius kanalizacijos vamzdžiuose bei lempose, o taip pat daugybę Džeimso Bondo įrankių, – rašo straipsnio autorė.
„Ne kiekvienu atveju buvo naudojamos tokios aukštos technologijos. Aukštas FTB bendradarbis Robertas Hansenas, kuris dirbo sovietų, o paskui Rusijos specialiosioms tarnyboms 22 – jus metus, pagaliau buvo suimtas 2001 metais, po to, kai jis užklijuotą juodą šiukšlių maišą su slaptomis medžiagomis izoliacine juosta pritvirtino po mediniu pėsčiųjų tiltu Virdžinijos kaimo vietovėje“, – primena laikraštis.
„Kaip ir E.Snoudenas, jis veikė iš vidaus, turėdamas galimybę patekti į slaptas patalpas nesukeldamas įtarimų, ir išnešti iš jos dokumentus“, – pažymi žurnalistė.
Kitas pavyzdys gali būti Bendžaminas Pirsas Bišopas, kitas armijai dirbusios rangovų firmos darbuotojas. Jo istorija dabar rutuliojasi Havajuose, kur gynybos pramonė užima antrą vietą po turizmo, sakoma straipsnyje.
59-rių metų amžiaus B.P.Bišopas kaltinamas perdavęs labai slaptą informaciją kažkokiam asmeniui, kuris teismo dokumentuose vadinamas tik „persona 1“, – Kinijos piliečiui ar pilietei, 32-jais metais jaunesniam (-ei) už B.P.Bišopą, su kuriuo/ia B.P.Bišopą siejo „artimi, romantiški santykiai“, – sako straipsnio autorė.
„Per pokalbius telefonu, kurių pasiklausė teisėsaugos bendradarbiai, jis neva tai kaitaliojo mielas paikystes su „slapta informacija, liečiančia nacionalinį saugumą, o būtent planuojamą Amerikos strateginių branduolinių sistemų išdėstymą, o taip pat apie Amerikos priešraketinės gynybos sistemos galimybes atpažinti užsienio valstybių žemo ir vidutinio veikimo spindulio balistines raketas“, – praneša laikraštis.
Informacijos šaltinis: "Los Angeles Times"
2013.07.01
