Gruzijoje – tikras reformų triumfas


Print

Kada skaitydavau ukrainiečių žurnalistų susižavėjimo kupinus straipsnius apie reformas Gruzijoje, apie pasiekimus, kurias ši šalis pasiekė per keletą metų, nugalėjus “Rožių revoliucijai“, ir ko per visus 20 – imt metų nesugebėjo pasiekti Ukraina, maniau, kad žurnalistai paprasčiausia fantazuoja, liaupsindami Gruziją.

Tačiau pasirodo, kad klydau aš, o ne jie, besižavintys Gruzija. Tuo galėjau įsitikinti Talino Teisės Mokyklos delegacijos vizito į Kaukazo Universitetą metu.

Tai, ką aš pamačiau, viršijo visus mano lūkesčius. Pasirodo, Gruzija iš tiesų praktiškai sugebėjo nugalėti nusikalstamumą ir dabar Tbilisis – vienas iš saugiausių miestų pasaulyje. O Gruzijos piliečiai gerbia savo naująją policiją, kuri dirba ypač efektyviai ir neima kyšių, o ja pasitiki per 80 procentų Gruzijos gyventojų.

Taip, tiesa, kad šioje šalyje žemutinėje ir vidurinėje valdymo grandyje praktiškai nebeliko korupcijos ir kad valstybinės įstaigos iš tiesų tarnauja paprastam žmogui, spręsdamos jo klausimus greitai ir efektyviai. Tiesa ir tai, kad Gruzijoje atgimė smulkusis verslas, ir į šią šalį pasipylė didelės investicijos. Ir visa kita, ką girdėjau ir skaičiau apie “Rožių revoliuciją” Gruzijoje, pasirodė esanti tiesa.

Ypač mane sužavėjo tai, kad vystosi ne tik didieji Gruzijos miestai, bet ir regionai.  Maži miesteliai, kurie dar visai neseniai merdėjo, dabar atgimsta ir tampa puikiais turizmo ir poilsio centrais. Be Tbilisio man teko aplankyti ir mažą Sighnaghi miestelį ir senąją Gruzijos sostinę Mtstkhetą. Galiu pasakyti drąsiai – Singhaghi praktiškai niekuo nesiskiria nuo Alpių kaimelio Prancūzijoje ar Austrijoje. To tikrai nesitikėjau pamatyti.

O kaip perduoti tuos jausmus, kuriuos aš tegaliu persakyti rusų klasikų žodžiais? Žinoma, nepaprastai pasikeitęs ir Tbilisis. Dabar tai – labai švarus, tvarkingas ir šviesus europietiškas miestas, kuris smarkiai vystosi, jame vyksta didžiulės statybos, o naktį jo paminklai ir architektūros šedevrai apšviesti taip, kad gali pavydėti bet kuri Europos sostinė. Tbilisis – miestas, pilnas gyvybės ir vyksmo. Gausybėje kavinukių ir restoranų jums pasiūlys geriausią virtuvę ir servisą, be to, Tbilisio kavinės ir restoranai pilni žmonių – pas Gruzijos gyventojus atsirado pinigų, ir jie juos noriai leidžia draugų kompanijoje.

Bet tai – tik mano emocijos. Faktai kalba ką kita: Michailas Saakašvilis perėmė skurdžią, korupcijos ir vidinių nesutarimų alinamą šalį. Tačiau skirtingai nuo Ukrainos politikų jis turėjo politinės valios pradėti reformas. Jis labai sėkmingai panaudojo estišką reformų ir valdymo modelį, ir jam čia padėjo patarėjo rolėje  Martas Laaras (buvęs Estijos Prezidentas). Galima teigti, kad Gruzija daug kur tiesiog dubliuoja Estijos 1990-aisiais metais atliktas reformas, bet daug kur ir jau lenkia Estiją. Kaip ir Estijoje, Gruzijoje nieko nestebina  trisdešimtmečiai ministrai. Būtent jaunimas Gruzijos Prezidento komandoje tapo reformų lokomotyvu.

O šios reformos jau davė savo vaisių – pagal patrauklumą verslui Pasaulinio Banko duomenimis Gruzija užima 11-ąją vietą, aplenkdama Suomiją, Švediją ir Japoniją. Į šalį kaip iš gausybės rago pasipylė užsienio investicijos, ir automatiškai padidėjo gruzinų pajamos.

Biudžeto pajamos išaugo nuo 558 milijonų dolerių 2003 metais iki 3,3 milijardų 2008-aisiais.

Nuo 2004-ųjų iki 2008-ųjų metų Gruzijos BVP augo po 9-12 procentų per metus. Tuo tarpu šiais, kriziniais metais, jos BVP sumažėjo 3,9 proc., tuo tarpu kada Ukrainos – sumažėjo net 15 procentų.

Reformuojant Gruzijos policiją, joje buvo pakeista 88 procentai visų policininkų. Priimant į tarnybą, kandidatai turėjo atlikti Gruzijos ir Vakarų specialistų paruoštus psichologinius testus, kas labai pakėlė bendrą Gruzijos VRM darbuotojų intelektinį lygį, padėjo parinkti naujus, psichologiškai stiprius ir mažai agresijos turinčius pareigūnus. Policijos, o paskui ir visų kitų valstybės pareigūnų alga išaugo 15 – 40 kartų. Būtent “botago ir meduolio” principas pasirodė esąs geriausias kovoje su korupcija. Kaip žinome, vien botagu niekas niekada nieko nėra pasiekęs. Kinijoje už korupciją nuteistus pareigūnus ir valdininkus šaudo, ir viešai publikuoja egzekucijų nuotraukas bei vaizdo įrašus, tačiau Kinijoje korupcija auga.

O štai Gruzija pagal korupcijos indeksą iš paskutinių vietų persikėlė į 66-ąją, šalia Kroatijos, ir aplenkė kai kurias ES šalis – pavyzdžiui, Graikiją, Bulgariją ir Rumuniją. Tačiau svarbiausia – Gruzija sunaikino korupciją ten, kur ji labiausia trukdė paprastam žmogui. Na o su valstybiniais užsakymais ir tiekimais – irgi padėtis žymiai pagerėjo.

Kada aš klausinėjau paprastų žmonių, kas jiems labiausiai trukdo gyventi, jie atsiakydavo – tik didelė bedarbystė. Tačiau Pasaulinės Krizės metu tai būdinga ne vien tik Gruzijai. Žinoma, opozicija vis dar kaltina M. Saakašvilį “perlenktu griežtumu“. Tačiau reikia pripažinti, kad griežtumas – būtinybė.

Na negalima neužsiminti ir apie legendinį gruzinų vaišingumą – viską, ką esate girdėjęs apie tai, padauginkite iš tūkstančio kartų – ir tik tada tai bus tiesa.

Įdomiausia, kad gruzinų tauta nepyksta ant rusų tautos už 2008-ųjų metų agresiją. Gruzinai sako: tai ne rusų tauta ant mūsų užpuolė, o Kremlius. Tačiau gruzinai atsimena karo aukas – jos visos gerbiamos ir atsimenamos. Kiekvienai karo aukai yra pastatyti ir kruopščiai prižiūrimi paminklai. Su dėkingumu gruzinai prisimena ir Estijos Prezidento vizitą 2008-ųjų metų karo metu ir jo žodžius, kad jis pasistatys kelyje į Tbilisį palapinę ir joje lauks rusų tankų. Tai jau tapo gruzinų liaudies legenda.

Prof. Evgen Cybulenko yra Žmogaus Teisių Centro direktorius (Talino Teisės Mokykla).

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis.

http://rus.delfi.ee/projects/opinion/gruziya–triumf-reformatorov.d?id=34828699

Iš rusų kalbos vertė Vadimas Juška.

2010.11.16


Prisijunkite prie diskusijos