Seime pristatydama 2013-ųjų metų biudžeto projektą, finansų ministrė Ingrida Šimonytė atskleidė kai kurias valstybės finansų detales.
Ji sakė, kad ekonomines problemas spręsti daugiau investuodamos gali valstybės, kurios skolinasi už labai mažas palūkanas. Lietuva tokios galimybės neturi ir todėl jos investavimo galimybės yra tik tokios, kokias leidžia iš Europos Sąjungos (ES) gaunama parama. Jeigu Lietuva pradės skolintis daugiau negu dabar, greitai neturės galimybės skolintis netgi už tas palūkanų normas, kurias „mums pavyko pasiekti per ketverius metus kruvino darbo, mažinant tas palūkanas, kurios buvo 2009 metais“.
Tačiau ministrė pamiršo pasakyti, kad dar mažesnės palūkanos, tik 3 procentai, būtų buvę, jei ji ir premjeras būtų sutikę skolintis iš ES siūlomo Tarptautinio valiutos fondo. Ministrė paminėjo, kad iš ES gaunama parama kitų metų biudžete yra 7,5 mlrd. litų – „tai tikrai nėra maža suma, ji sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto“. Iš viso Lietuva, per ketverius metus pasiskolindama per 21 mlrd. litų, dabar jau turi beveik 50 mlrd. litų skolos.
Atsakydama į Seimo narės B. Vėsaitės priekaištą, kad nesistengiama investuoti į generuojančią ekonomiką, ministrė sakė: „Manyti, kad tokios investicijos neturi poveikio ūkio plėtrai, tiesiog būtų naivu, ir tai yra pinigai, kurie nėra skolinti, kurių nereikės grąžinti ir už kuriuos nereikės mokėti palūkanų. Tai nieko kito Lietuva nelabai galės sugalvoti artimiausiu metu. Vokietijai ar Japonijai gali būti taikomi kiti receptai, bet Lietuva nesiskolina vidaus rinkoje tiek, kad galėtų pakelti kažkokius plataus masto projektus“.
I.Šimonytė savo kalboje Seimui taip pat pabrėžė, kad dėl 85 proc. numatomos ES paramos kitiems metams jau yra sudarytos sutartys, o daugiau negu pusė – jau išmokėta projektų vykdytojams. I. Šimonytė sakė skeptiškai žiūrinti ir į naują valdysiančią koaliciją formuoti planuojančių partijų ketinimus didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA).
Anot jos, tai reikštų dotacijų savivaldai augimą, o fiskalinės drausmės įstatymas tokį augimą riboja. „Svarstant apie didesnius minimalios algos didinimus, įskaitant ir egzotiškus dydžius, apie kuriuos kalbėta per rinkimų kampaniją, žinoma, čia jau naujosios Vyriausybės reikalas, bet norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
MMA didinimas reikalauja gana nemažo viešųjų išlaidų didinimo, dėl to, kad kiltų atlyginimai tiems asmenims, kurie viešajame sektoriuje dirba už minimalią algą. Nemažai tokių asmenų dirba savivaldoje, tai reikštų, kad savivaldoms reikėtų didinti dotacijas. Tuo tarpu išlaidų augimą griežtai riboja Fiskalinės drausmės įstatymas, ir tokio sprendimo įgyvendinimas būtų gana sudėtingas“, – sakė I. Šimonytė.
Be to, paminėjo ministrė, MMA didinimas nebūtų sąžiningas mažas, bet ne minimalias pajamas valstybės sektoriuje gaunančių žmonių, kurie dirba kvalifikuotą darbą, atžvilgiu. Anot ministrės, tuomet jų ir nekvalifikuotą darbą dirbančių asmenų, gaunančių MMA, atlyginimai beveik susilygintų.
O didinti algas visame viešajame sektoriuje, pasak ministrės, galimybių nėra. Gaila, kad J. Šimonytė to nepasakė ir apie smulkaus bei vidutinio verslo įmones, sugniuždytas valdančios koalicijos „naktinių reformų“ dėka.
„Galima viską svarstyti – MMA didinimą, kažkieno finansavimo didinimą, – bet vienintelis klausimas, kurį svarstant paprastai dingsta entuziazmas, – kokios sritys ir kokios biudžeto dalys turėtų pasispausti, kad bendras išlaidų lygis kitais metais nebūtų didesnis, negu numato Fiskalinės drausmės įstatymas“, – sakė I. Šimonytė, prisimindama finansinius įstatymus, kurių būtent nesilaikė Permainų koalicija „naktinės mokesčių reformos“ metu.
Nueinančios Vyriausybės finansų ministrė taip pat sakė, jog 2014 metais yra realu kompensuoti dėl finansų krizės prieš kelerius metus apkarpytas pensijas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas, priekaištavęs ministrei, kad iki šiol nenumatyta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, skaičiuoja, kad tam reikėtų 2,4 milijardo litų.
Premjeras A. Kubilius gegužę žadėjo dar šios kadencijos Seimui pateikti įstatymo, kuris leis pensininkams išmokėti dvejus metus sumažintų pensijų dalį, projektą, tačiau iki šiol jo nėra. Dėl ekonominio sunkmečio dešimtadaliu sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turėjo būti parengta iki 2010-ųjų liepos, tačiau vėliau šis terminas buvo atidėtas metams, o Vyriausybė apkarpytų pensijų grąžinimo tvarką turėjo parengti iki šių metų liepos 1 dienos.
Greičiausiai kompensuoti labiausiai nukentėjusių dirbančių pensininkų pensijas premjeras žadėjo kuo greičiau, tačiau joms irgi jokio plano neparengė. 2010–2011 metais sumažintos pensijos nuo šių metų pradžios buvo grąžintos į 2009 metų lygį, tačiau nebuvo atstatytos sumažintos tremtinių ir laisvės kovų dalyvių pensijos.
Nuotraukoje: finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Laikraštis “XXI amžius”
2012.11.06