Didžiosios Britanijos vyriausybė slapta išplėtojo specialią programą, kurios uždavinys – atimti iš žmonių Britanijos pilietybę nacionalinio saugumo sumetimais, tvirtina "The Independent".
„Du tokie asmenys vėliau buvo nužudyti smūgiais iš amerikiečių nepilotuojamų lėktuvų“. Taip rašo žurnalistai Chrisas Voodsas, Elis K. Ross ir Oliveris Ritas.
Kaip rodo tyrimas, kurį atliko “Bureau of Investigative Journalism” organizacija laikraščio užsakymu, nuo 2010 metų Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei (Theresa May) anuliavo pasus 16-ai asmenų, iš kurių daugelis kaltinami ryšiais su radikaliomis arba teroristinėmis organizacijomis.
„Programos kritikai perspėja: ji leidžia ministrams „nusiplauti rankas“ ir užmiršti Britanijos piliečius, įtariamus terorizmu, nors užsienyje tuos piliečius gali neteisėtai sulaikyti ir kankinti“, – sakoma straipsnyje. Maža to, jeigu žmogus yra netekęs pilietybės, Britanijos vyriausybė neprivalo kištis jo nužudymo ar „išdavimo“ užsienio valstybei atveju.
Dabar jau aišku, kad mažiausiai 5 žmonės, kuriems atimta Britanijos pilietybė vykdant šią programą, kilę iš Didžiosios Britanijos. Vienas pragyveno Britanijoje beveik 50 metų. Tie žmonės dabar neturi teisės įvažiuoti į Britaniją, vadinasi, jiems bus labai nelengva apskųsti ministrės sprendimą. Tiesa, Liberalų demokratų partijos lyderio pavaduotojas Simonas Hussas pranešė, kad kreipsis į p. T.May ir paprašys skubiai patikrinti įstatymo taikymo praktiką.
Dabartinė situacija „kvepia viduramžišku išvarymu: toks pat žiaurumas, tokia pat savivalė“, pareiškė žymus teisininkas teisių gynimo klausimais Haretas Pirsas.
Įstatymas, leidžiantis vidaus reikalų ministrui atimti pilietybę iš turinčiųjų dvi pilietybes, buvo priimtas 2002 metais, bet ankstesnė vyriausybė jį retai taikė.
“Bureau of Investigative Journalism” duomenimis, tik dviem žmonėms pasisekė sėkmingai apskųsti sprendimus anuliuoti jų pilietybę. „Biuras taip pat atskleidė, kad valdininkai veikia, kai asmenys būna užsienyje – dviem atvejais tai atsitiko, kai žmonės buvo išvykę poilsiauti“, – sakoma straipsnyje.
Laikraštis pateikia pavyzdį: Bilialis al Berdžavis turėjo Britanijos ir Libijos pilietybę ir užaugo Londone. 2009 metais išvyko į Somalį su savo draugu Mohamedu Sakru, kuris gimė Britanijoje, bet turėjo antrą – Egipto – pilietybę. Turimomis žiniomis, Berdžavis Somalyje užėmė aukštą padėtį islamistinėje grupuotėje “Al šabaab”, susijusioje su “Al Quaeda”, o Mohamedas Sakras buvo jo dešinioji ranka.
2010 metais ponia T.May anuliavo B.Berdžaviui ir M.Sakrui Britanijos pilietybę. 2012 metais B.Berdžavis žuvo nuo šūvio iš amerikiečių nepilotuojamo lėktuvo praėjus kelioms valandoms po to, kai paskambino žmonai į Londoną. „Jo giminaičiai tvirtina, kad amerikiečių pajėgos aptiko, kur jis yra, pasekę telefono skambutį“, – rašo laikraštis. M.Sakras žuvo per amerikiečių antskrydį tais pačiais metais.
„Atrodo, po pilietybės atėmimo procedūros Jungtinėms Valstijoms paprasčiau paskelbti M.Sakrą priešų kombatantu, kuriam Didžioji Britanija neturi jokių įsipareigojimų“, – sakė buvęs M.Sakro patikėtinis Britanijoje Saghiras Husseinas.
Ši istorija turėtų atkreipti nacionalinėms mažumoms priklausančių britų dėmesį, pabrėžė Asimas Kurešis, organizacijos “Cage Prisoners”vykdomasis direktorius. „Mes visi jaučiamės tokiais pat britais, kaip ir visi kiti, bet tik todėl, kad mūsų tėvai iš kitos šalies, mums galima pritaikyti savavališkas procedūras, ir mes jau būsime nebe šalies piliečiai“, – aiškino jis.
Ministro sprendimas kartais paveikia visos šeimos gyvenimą: tėvams tenka pasirinkti, ar pasiliks vaikai Britanijoje, ar prisijungs prie išvaryto tėvo. Pavyzdžiui, vieno sudaniečio vaikai, turintys Britanijos pilietybę, faktiškai neturi teisės augti Didžiojoje Britanijoje, nes iš jo tėvo atimta pilietybė, o motina neturi leidimo nuolatinai gyventi. Teisėjas nusprendė, kad pagrindas, kuriuo remiantis anuliuota tėvo pilietybė, „pranoksta“ jo vaikų teises.
„Kitu atveju vyriškis, kuris 1963 metais gimė NewCastle, ir trys jo sūnūs, gimę Londone, neteko pilietybės tuo momentu, kai jie buvo Pakistane“, – sakoma straipsnyje. Taip nusprendė teismas, nors ekspertai pareiškė, kad Pakistane tiems žmonėms gali grėsti pavojus.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos VRM oficiali atstovė pareiškė: „Pilietybė – privilegija, o ne teisė“.
Laikraštis pateikia dar vieną pavyzdį: londonietis Machdis Hašis „buvo gerai žinomas Britanijos specialiosioms tarnyboms – žodžiu, kai jam buvo 19-a metų, jos bandė jį užverbuoti“. Dabar 23 metų M.Hašis sėdi griežtojo režimo kalėjime Amerikoje. 2012 metais jį slapta „išdavė“ iš Džibuti valstybės. Jis kaltinamas bendradarbiavimu su teroristų organizacija “Al Šabaab”.
„M.Hašis tvirtina, kad Afrikos kalėjime matė kankinimus prieš tai, kai jis buvo perduotas CŽV ir priverstas pasirašyti prisipažinimą“, – sakoma straipsnyje.
Šiek tiek prieš tai, kai M.Hašis dingo be žinios Somalyje, jam buvo atimta Britanijos pilietybė. Ryšium su tuo Britanija kaltinama suokalbiu su JAV.
Laikraštis taip pat grįžta prie M.Sakro atvejo ir pabrėžia: kai 2012 metais jis buvo nužudytas Somalyje, naujienų agentūros pranešė apie „keturių užsienio islamistų kovotojų“ žūtį, ir M.Sakras pavadintas egiptiečiu. M.Sakras iš tikrųjų turėjo Egipto pasą. Bet jį tiksliau būtų pavadinti britu, buvusiu firmos Londone savininku.
Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei (Theresa May).
Šaltinis: “The Independent”
2013.03.05
