Lenas Deitonas (Len Deighton, g. 1929) – rašytojas, kuriantis „šnipinėjimo romano“ žanru. Skirtingai nuo tokių savo „plunksnos brolių“ kaip Janas Flemingas (Ian Fleming), Gremas Grinas (Graham Greene) ir Džonas Le Karee (John le Carré) pats L.Deitonas niekada netarnavo žvalgyboje.
Savo darbo karjerą jis pradėjo valdininku geležinkelyje. Paskui buvo pašauktas į ginkluotąsias pajėgas.
Įgijo karinio fotografo specialybę ir buvo paskirtas į Karališkųjų KOP Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Po demobilizacijos 1949 metais lankė Meno mokyklą. Tuo pačiu metu uždarbiavo kaip oficiantas restorane ir taip susižavėjo kulinarija, kad net tapo sekmadieniais Observer‘e leidžiamos linksmos komiksų serijos ta tema autoriumi, taip pat parašė dvi virėjų knygas. Vėliau L.Deitonas spėjo padirbėti apipavidalintoju Niujorke ir meniniu direktoriumi vienoje reklamos agentūroje Londone.
Visiškai pasišvęsti literatūriniam darbui L.Deitonas nusprendė po to, kai išėjo jo pirmasis romanas apie šnipus „Ipkreso dosjė“ („The Ipcress File“). Knygoje pasakojoma apie paprastą specialiųjų tarnybų bendradarbį, kuris sužino, kad vienas iš jo viršininkų – iš tikrųjų slaptas priešo agentas.
Pirmiausia išspausdintas Anglijoje 1962 metais, romanas akimirksniu tapo trileriu. 1965 metais pagal jį sukurtas filmas su Maiklu Keinu (Michael Caine) pagrindiniame vaidmenyje.
Romanas „Laidotuvės Berlyne“ („Funeral in Berlin“, 1964) iškėlė L.Deitoną iki šnipų žanro meistrų ir įtvirtino jam rašančio greičiau Le Karee, nei Flemingo maniera, rašytojo reputaciją.
L.Deitono knygų herojai – tai nusivylę, praradę visas iliuzijas gyvenime žmonės, kurie pasikliauja grynai žvėrišku išlaukimo instinktu, o anaiptol ne romantiška narsa ar visokiais gudragalviškais Džeimso Bondo stiliaus šnipinėjimo prietaisėliais. Jie labai dažnai susiduria su savo pačių tėvynainių (viršininkų) išdavyste bei veidmainyste ir tuo pačiu priešinasi sovietų žvalgybai.
Trilogijoje „Geimas Berlyne“ („Berlin Game“, 1983), „Setas Mechike“ („Mexico Set“, 1985) ir „Mačas Londone“ („London Match“, 1985) pagrindinis veikėjas Bernardas Sampsonas nusprendžia nutraukti kabinetinį darbą Vaithole ir išvyksta į Rytų Berlyną. Beveik visi, su kuo jį suveda likimas, – vadinamieji draugai ir vadinamieji neprieteliai – išduoda jį arba ką nors kitą. Trilogija išvydo šviesą Anglijoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose ji buvo ekranizuota kaip televizijos serialas.
Tarp kitų panašių L.Deitono knygų verta paminėti „Šnipo istoriją“ („Spy Story“, 1974), „Vakarykštį šnipą“ („Yesterday‘s Spy“, 1975), „Mirktelk man, mažasis šnipe“ („Twinkle, Twinkle Little Spy“, 1976) – išėjusią Amerikoje, pavadintą „Sugauk krentantį šnipą“ („Catch a Falling Spy“) – ir fantastinį romaną „SS-GB“ („SS-GB“, 1978). Pastarajame pasakojama apie gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, užkariautoje nacistinės Vokietijos 1940 metais ir atsidūrusioje po vokiečių padu.
Iš viso L.Deitonas parašė apie 50 knygų, iš jų ir keletą mokslo populiarinimo apie aviaciją.
Nuotraukoje: Leno Deitono romano “Šnipo istorija” iliustracija.
2012.08.12
