Devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Borisas Karpičkovas tarnavo KGB Rygoje, o dešimtojo dešimtmečio pabaigoje savo saugumo sumetimais pabėgo į Didžiąją Britaniją, pasakoja "The Guardian" korespondentas Lucas Hardingas.
Autorius praneša, kad susitarė pasimatyti su Borisu Karpičkovu "idealioje susitikimams su KGB šnipais vietoje" – prie Marble Arch triumfo arkos Londono centre. Žurnalistas iš tolo atpažino pašnekovą: „Kaulėtas, liesas, išblyškęs, su lengvu nerimo šešėliu veide – žmogus, kurio profesinė karjera klostėsi šnipų pasaulio prieblandoje“.
B.Karpičkovas gimė Latvijoje 1959 metais, dirbo inžinieriumi, 1984 metais įstojo į KGB mokyklą Minske. Buvo pasiųstas į KGB antrąją valdybą – kontržvalgybos – Rygoje. Jis išsitarnavo iki majoro laipsnio.
Žlugus SSSR, B.Karpičkovas liko Latvijoje, pradėjo dirbti žvalgybos tarnyboje. „Tačiau jis slapta toliau tiekė informaciją KGB, pakeitusiai pavadinimą į FST (Federalinė saugumo tarnyba). Trejus metus jis buvo klasikinis dvigubas agentas.
Jis sako, kad slapta prasiskverbdavo į Didžiosios Britanijos ambasadą Rygoje ir įtaisydavo ten pasiklausymo įrangą. Jis vykdė įžūlias operacijas, dezinformuojant CŽV“, – sakoma straipsnyje. B.Karpičkovas iki šiol išsaugojo „darbo įrankius“ – atsuktuvą ir vadinamąjį skanerį pasiklausymui, sakoma straipsnyje.
Bet 1995 metais B.Karpičkovas užpyko ant FST – pasak jo, toji žinyba jam nesumokėjo. Tuo tarpu Latvijos valdžia pradėjo įtarinėti, kad jis dirba rusams. „Po demaskavimo ir sugrįžimo į Rusiją jis prasėdėjo keletą mėnesių kalėjime Maskvoje, o paskui pabėgo į Britaniją, pasinaudojęs vienu iš suklastotų pasų, kuriuos jam kaip bendradarbiui išduodavo KGB. Nuo to laiko jis nesilankė nei Latvijoje, nei Rusijoje“, – rašo L.Hardingas.
Pasak B.Karpičkovo, Britanijoje jis atliko slaptus komercinius tyrimus, pavyzdžiui, Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus atžvilgiu. „Jis taip pat atsidūrė Kremliaus šnipinėjimo kampanijos Londone traukos lauke“, – rašo autorius, paaiškindamas, kad B.Karpičkovas infiltravosi į judėjimą „Einantys kartu“ (vėliau pakeitusį pavadinimą į „Naši“ – rus. mūsiškiai), kai šis mėgino diskredituoti „Putino režimo priešininkus“ – Aleksandrą Litvinenką, Borisą Berezovskį, Achmedą Zakajevą.
Daugelis Kremliaus bandymų paveikti visuomenės nuomonę Britanijoje atrodo juokingai, pažymi žurnalistas. 2004 metais B.Karpičkovas susipažino su dviem „Naši“ atstovais. „Alvis“ ir „Irina“, kaip jie pasivadino, „mokėjo demonstrantams po 4,5 svaro per valandą grynais už dalyvavimą Kremliaus šalininkų akcijose Londone“, taip pat ir akcijose prieš Achmedą Zakajevą ir Aną Politkovskają.
B.Karpičkovas taip pat tvirtina, kad Kremliaus šalininkai-aktyvistai sugadino duris aktorės Vanesos Redgreiv namuose ir kėsinosi užpulti A.Litvinenkos ir A.Zakajevo namus 2004 metų spalį.
B.Karpičkovas neabejoja, kad su A.Litvinenkos mirtimi susijusi FST, rašo autorius. Jis taip pat tvirtina, kad kažkoks Rusijos diplomatas, dirbęs ambasadoje Londone, buvo susijęs su A.Litvinenkos byla ir vėliau mirė paslaptingomis aplinkybėmis.
Pagal B.Karpičkovo versiją, trys įtariamieji, nunuodiję A.Litvinenką, – Andrejus Lugovojus, Dmitrijus Kovtunas ir Viačeslavas Sokolenka – vargu ar galėjo patys organizuoti nužudymą, nes tarnavo Devintojoje valdyboje – tai yra neturėjo deramo pasirengimo. „Operacija užsienyje – sudėtingas uždavinys, jam reikėtų turėti galvą ant pečiu“. Į Londoną atskrido organizatorius – iki tol neatskleistas ketvirtasis dalyvis, mano B.Karpičkovas.
L.Hardingui susidarė įspūdis, kad B.Karpičkovas labai daug žino ir yra pirmarūšis analitikas.
Kaip vertinti tą faktą, kad turtingi rusai supirkinėja Britanijos laikraščius ir futbolo komandas? Apie Aleksandrą Lebedevą B.Karpičkovas kandžiai atsiliepė: „Rusijoje Lebedevas apsimetinėjo liberalu. Bet, kaip pas mus sakoma, jis niekada nepūs prieš vėją“. „Vėjas, suprantama, tai Vladimiras Putinas“, – komentuoja žurnalistas.
Šaltinis: The Guardian.
2013.06.22
