Jānis Sārts: Kai algoritmai manipuliuoja mūsų nuovoka


Print

JSocialinių medijų vaidmenį rinkimų procese aptaria NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro direktorius Janis Sartas pokalbyje su žurnalistu Janiu Kinciu

Socialiniai tinklai – kaip nepasimesti informacijos gausoje

Iš pradžių pakalbėkime apie socialinių tinklų ir interneto poveikį rinkimų procesui ir galimas rizikas. Jūsų manymu, kaip tai įtakojo 13-os Saeimos rinkimus Latvijoje?

Aš manau, kad tai buvo pirmi rinkimai, kuriuose socialiniai tinklai atliko didelį vaidmenį rinkėjų poelgiui atskleisti. Žinoma, daug kas žiūri televiziją, tačiau skaičiai rodo, kad emocinį elgesį kur kas daugiau įtakoja socialinės medijos, nes jos tai išreiškia kur kas asmeniškiau. Šia prasme Latvijos patirtis nėra unikali, tai bendra tendencija. Rinkėjų įpročiai atitiko taip vadinamus informacinius burbulus. Priklausymas kuriai nors grupei pilniau atsiskleidė per pasirinkimą rinkimuose. Tai buvo akivaizdu. Šia prasme ir Švedijoje susiklostė panaši situacija. Manau, kad kitąmet Estijoje per rinkimus irgi bus pastebimi panašūs reiškiniai.

Antras dalykas – socialinėse medijose raiškiai komunikuoja emocijos ir dažnai jos skirtingose žmonių grupėse esti priešingos. Todėl daugeliui 13-os Saeimos rinkimai atrodė emocionaliai svaresni, nes komunikacija iš socialinių tinklų persikėlė ir į kitas medijas, tai tapo bendru fonu, todėl emocionalumas išliko ir po rinkimų.

Mes pergyvename didžiulius informacijos vartojimo įpročių pokyčius. Jie neabejotinai įtakoja įvairius socialinius procesus ir akivaizdžiai rinkimus.

Latvijoje prieš rinkimus buvo pastebėti Twitter troliai ir pirktos, robotizuotos sąskaitos, pakartojančios vieną ir tą pačią informaciją, pavyzdžiui, kurių nors rinkimų dalyvių labui. Tokias Twitter sąskaitas palyginti lengva atpažinti, bet yra daug neidentifikuotų interneto platformų panaudojimo būdų.

Laimė, latvių kalbos erdvė yra pakankamai maža ir ji neleido komercializuotis, pavyzdžiui, robotinių sąskaitų sferai. Taip, buvo pastebėta šiokia tokia jų įtaka. Savo ruožtu formuojasi globali rinka, kurioje pirkti tokius patarnavimus anglų, ispanų, rusų kalba yra pigu ir paprasta. Šioje pasaulinėje rinkoje yra pasiūlymų nuo labai supaprastintų botų ar trolių paslaugų iki išvystytų sistemų, kurias be specialių algoritmų pagalbos sunkiai atpažinsi: ar tai robotizuota sąskaita, ar kokios didesnės sistemos dalis. Latvijoje tokių nepastebėjome.

Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad mes nematome visų duomenų. Facebook  arba Google duomenys lieka pačių kompanijų žinioje. Galime patikrinti tik atskiras detales, kurias patys pastebime empiriškai, bet yra daug nežinomųjų, nes nėra prieigos prie šių duomenų. Todėl manau, kad bent Europos  lygmenyje būtina kalbėti apie pagrindinius principus, apie asmens duomenų taisykles, ir nustatyti, kokia priedermė tektų didžiosioms voratinklio kompanijoms. Nepriimtina, kai kurioje nors valstybėje artėja rinkimai ir juos lydi rizikos, bet valstybė negali spręsti, ar duomenų kompanija bendradarbiaus ir padės šalinti šias rizikas. Tai yra gana nerimta.

Facebook vadovybė pastaruoju metu stipriai kritikuota ir ilgai viešai klausinėta dėl asmens duomenų panaudojimo pažeidimų.

Šis traukinys pajudėjo, ir Facebook atvejis primena posakį: ką pasėsi, tą ir pjausi. Jie labai agresyviai ir sąmoningai pelnėsi iš feikų sąskaitų, kurios buvo panaudotos Rusijos ir kitų žaidėjų naudai įtakojant rinkimų rezultatus bei kitus socialinius procesus.

Tačiau Facebook nėra vienintelė dezinformacijos platinimo platforma. Naujausi pastebėjimai liudija, kad dezinformaciją vis dažniau platina WhatsApp, Telegram. Tokio lygio, jog dėl dezinformacijos poveikio minia Indijoje ėmė linčiuoti žmones. Per WhatsApp išplatinta klaidinga informacija turėjo tokį pat didelį poveikį rinkimams Meksikoje, Brazilijoje. Taip pat lengvai manipuliuojamas įrankis yra Google priklausantis You Tube. Pastebėjome, kad Google reklamos plotuose populiarinama You Tube poveikio programatūra. Tai absurdas!

Turėdami omeny šį painų kontekstą, kaip rengiatės atremti galimas informacines atakas prieš 2019 metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Jau girdėjome replikas, kad Rusija laukia „sveikesnio ir atviresnio dialogo“ atstovavimo Europos Parlamente, esant reikalui galinti pritaikti  įvairius voratinklio poveikio instrumentus.

Europos Parlamento rinkimams priskirtini du reiškiniai. Pirmas, rinkimai vienu metu vyks daugely valstybių. Aš nemanau, kad būtų galima įvykdyti tokio pobūdžio atakas visose valstybėse vienu metu.

Penkios didžiosios valstybės skiria daugumą atstovų Europos Parlamente, žinoma, tai palengvina potencialių dezinformatorių darbą. Tačiau yra kitas esminis elementas: tipiškai labai nedaug žmonių dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, todėl yra potencialiai didesnė galimybė manipuliuoti procentiškai nedidelę rinkėjų dalį, veiksmingiau keisti rinkimų rezultatus. Žinoma, šie rizikos faktoriai yra dėmesio centre. Mūsų ligšiolinis darbas dėl Europos Parlameto rinkimų saugumo įvairiose valstybėse verčia mąstyti ir perspėti: jei valstybės tinkamai nepasiruoš, jos gali susidurti su labai rimta tikimybe, kad kas nors  įsikiš iš šalies.

Reikia turėti galvoje ir atvejus, kai šios užsienio jėgos kurioje nors šalyje turi bendramintį ar patikimą, sutampančių interesų jėgą. Pavyzdžiu gali būti Čekijos komunistų partija, labai akivaizdžiai žaidžianti su negatyviomis Rusijos jėgomis.

Kalbant apie savalaikį pasiruošimą rinkimams, Latvija pagirta už 13-os Saeimos rinkimus. Dėka valstybės vadovybės, informacinių technologijų saugumo prižiūrėtojų, kovos su korupcija ir kitų institucijų bendradarbiavimo atakos rinkimų metu buvo likviduotos.

Būtent. Dabar estų ir suomių kolegos prieš rinkimus savo valstybėse atvyksta pas mus ir perima Latvijos patirtį. Mūsų išvados domina daugelį.

NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro tyrimai atskleidžia nerimą keliantį vaizdą dėl galimybės nusipirkti dezinformuojančius, kažkam palankius, arba priešingai, triuškinančius komentarus, trolius, net nulaužtas sąskaitas.

Aš manau, šia prasme yra atsakingos didžiųjų ryšių įrankių kompanijos. Kaip jau minėjau, negalėsime spręsti šios problemos tol, kol tyrėjai neturės prieigos, pavyzdžiui, prie Google duomenų. Yra ištisa rinka, siūlanti minėtus sandorius, kurie, manding, prieštarauja tų kompanijų interesams, bet, ko gero, už tai joms tenka šiokia tokia komercinė nauda, nes tokia voratinklių platforma yra lankoma dažniau ir ilgiau.

Mano nuomone, pirmiausia būtina sistema, kuri leistų realizuoti šiuo metu neprieinamų duomenų auditus, kad mes jaustumės saugūs. Tai domina daugelį. Šiuo metu persidalinama rinka. Pavyzdžiui, PR agentūros, kurios internete talpina reklamą, analizuoja taip vadinamų „influencerių“ sekėjų autentiškumą. Tarkime, kažkoks „influenceris“ didžiuojasi, kad jo paskyrą seka 1 000 000 žmonių, todėl už kiekvieną Instagram įrašą gali paprašyti didelių pinigų. Bet kai pradedi purtyti šiuos sekėjus, pasirodo, kad didelė dalis jų yra nupirkti arba netikri, todėl sąskaitos turėtojas negauna paprašytų pinigų. Vėl absurdo situacija, kurios be pačios platformos dalyvavimo negalime išspręsti.

Socialinių tinklų gausa – vertybė ar blogybė?

Kodėl mus tai jaudina? Mūsų atlikti eksperimentai parodė, kad čia didelį vaidmenį atlieka algoritmai. Pavyzdžiui, tam tikras skaičius žmonių pradeda žiūrėti vaizdo įrašą, kažko klausytis, arba „laikina“ kai kuriuos komentarus, konkrečios platformos algoritmai labai konkrečiai fiksuoja, ar žmonės reaguoja į kurį nors pranešimą ar nereaguoja. Jeigu yra daug pirminių peržiūrų, algoritmas šį apsilankymą dirbtinai pakylėja ir „pritraukia“ dar daugiau realių vartotojų. Kuriant tokias voratinklio sensacijas, siekiama manipuliuoti žmonų nuovoka, nes šie platformų algoritmai parodo žmonių reakciją.

Tarsi būtų nesvarbu, jei populiarinamas kačiuko vaizdo įrašas, bet kai tokiu būdu priekin „genamos“ politinės arba radikalios idėjos, tai gali būti labai pavojinga.

Kalbant apie valstybių atsakomybę sprendžiant šią problemą, mano nuomone, valstybės savo komunikacijoje turi stebėti ne žmones, o remtis faktais. Jei valstybė neturi tokių sienų, tada galima išnaudoti visą šio voratinklio įrankių arsenalą su puikiai technologiškai sukurtais vaizdo įrašais arba garso medžiaga, kurios žmogus negeba atskirti, ar tai tikra, ar tai – klastotė. Už 10 000 dolerių per mėnesį galima užsisakyti tokias kampanijas.

Kaip vystysis netikrų naujienų portalų judėjimas, kurių tikslas uždirbti pinigų už patalpintą reklamą?

Globaliame lygmeny tai yra didelė problema. Latvijos atveju ji yra ne tokia reikšminga, tai sietina su mano paminėtu faktoriumi – Latvija yra maža. Kalbama apie kitokius mastus, kai prisimename netikrų naujienų „fabriką“ Makedonijoje, kuris susižėrė daug pinigų prieš JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Ši problema neišspręsta. Aš pritariu, kad šiam aktyvumui, ypač išnaudojančiam kraštutines formas, būtų taikoma baudžiamoji teisena. Tai būtų tikras būdas, adresuotas tiems, kuriems netikrų naujienų portalai yra pelningas verslas. Jei tu nori užsidirbti netikromis, labai emocionaliomis ir visuomenę priešinančiomis naujienomis, tada ruoškis pasekmėms – kalėjimo bausmei, o ne kam nors virtualiam.

Geriausias pasipriešinimas būtų – kritiška galvosena, ką ir kur skaityti, taip pat klasikinių medijų vaidmuo.

Taip. Paradoksas, kai klasikines medijas smaugia visos šios socialinės medijos, kurios pasisavina reklamos pinigus, atima verslo modelius ir t.t. Demokratinė sistema negali gyvuoti be klaskinių medijų, objektyvių žinių, gilios analizės. Mano nuomone, labai svarbu išsaugoti klasikinį medijų modelį, kuris yra analitiškas, objektyvus, visapusiškai aptariąs problemą ir suteikiąs galimybę skaitytojui mąstyti. Išgyvenimo modelis yra objektyvios, turiningos žinios, o ne emocijos. Vadinasi, atsisakyti koketavimo su klikbaito žanro antraštėmis. Tos medijos, kurios stengiasi kopijuoti socialinių medijų naujienų ciklus, galų gale labai pralaimės, nes socialiniuose tinkluose paskelbti naujieną yra labai pigu, o tradicinėms medijoms tai kainuoja kur kas daugiau.

Jūsų vertinimu, ar visuomenė tampa protingesnė po daugelio informatyvių kampanijų apie netikras naujienas ir su jomis susijusiais reiškiniais?

Labai svarbu apie tai kalbėti. Kai užsienio valstybėse pasakoju, kad Latvijoje rengiamos informacinės ir šviečiamosios kampanijos apie netikrų naujienų fenomeną, kaip su juo kovojama, į mane žvelgia su pavydu. Šis informatyvus aktyvumas būtinas, tačiau negalima įsivaizduoti, kad šios priemonės padės pilnai išspręsti šią problemą. Tikrai ne, ir to niekas nelaukia. Bet tai yra pirmas logiškas žingsnis.

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis

Parengta pagal diena.lv publikaciją

2018.01.03; 04:40