Amerikos kongresmenai reikalaus, kad JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius pateiktų ataskaitą apie tai, kaip Rusija naudoja „politines žmogžudystes valstybės interesais“ nuo 2000 metų.
JAV Kongresas reikalaus, kad Nacionalinės žvalgybos direktorius atliktų „politinių žmogžudysčių naudojimo kaip Rusijos valstybinės politikos formos vertinimą“, sakoma neslaptoje Amerikos žvalgybos finansavimo ateinančiais finansiniais metais įstatymo projekto versijoje. Dėl šio projekto Atstovų rūmai balsuos artimiausiu metu.
Pagal dokumentą, JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius privalo per 180 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo pateikti žvalgybinės bendruomenės vertinimą, kaip „politinės žmogžudystės“ naudojamos nuo 2000 metų sausio 1-osios dienos.
Šis vertinimo sąrašas turi aprėpti Rusijos politikus, biznierius, disidentus, žurnalistus, veikiančius ar buvusius valstybės tarnautojus, užsienio valstybių vadovus, užsienio politinius veikėjus, užsienio žurnalistus, nekomercinių organizacijų narius ir kitus asmenis, kuriuos, Amerikos žvalgybos nuomone, nužudė Rusijos specialiųjų tarnybų agentai.
Be to, atitinkamiems kongreso komitetams turi būti pateikti tokie duomenys apie kiekvieną asmenį iš nužudytųjų sąrašo: šalis, kur įvykdyta žmogžudystė, nužudymo būdas; nužudant veikę asmenys bei organizacijos.
Per pastaruosius 15 metų oficialus kaltinimas dėl žmogžudystės Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiams buvo pateiktas tik vienu atveju. 2004 metais Katare buvo nuteisti du Rusijos piliečiai, kuriuos vietinė valdžia įvardijo kaip GRU bendradarbius. Pasak tyrimo versijos, jie susprogdino vieną iš Čečėnijos lyderių – Zelimchaną Jandarbiejvą, gyvenusį toje šalyje emigracijoje.
Buvusio FSB bendradarbio Aleksandro Litvinenkos žūties atveju Britanijos valdžia, įtarianti, kad jį nužudė Rusijos piliečiai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, viešai nekalba apie Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą.
Žurnalistės Anos Politkovskajos, opozicinio politiko Boriso Nemcovo ir auditoriaus Sergejaus Magnickio nužudymo istorijose oficialios Vakarų pretenzijos Rusijos valdžiai liečia neefektyvias tyrimo ir/arba teisminio nagrinėjimo procedūras.
Kongreso įstatymo dėl žvalgybos finansavimo projekte yra dar du punktai, susiję su Rusija. Viename iš jų kalbama apie raketų kompleksą Club-K, kuris talpinamas standartiniame konteineryje gabenant jūra. Amerikos įstatymų leidėjai prašo žvalgybos pranešti, jeigu išaiškės, kad kompleksas pristatytas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms arba perduotas kitai valstybei.
Kitame punkte prašoma ataskaitos apie tai, kaip Rusija finansuoja politines partijas ir nekomercines organizacijas posovietinėse šalyse ir Europoje nuo 2006 metų sausio 1 dienos.
Antai, Nacionalinės žvalgybos direktoriaus prašoma nurodyti, kokioje šalyje, kokią organizaciją finansavo konkreti Rusijos specialioji tarnyba, o taip pat įvertinti galimus to finansavimo tikslus, tarp kurių išskiriami politinių pagrindų ardymas, JAV ir NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistemos neutralizavimas, energetinių projektų, kurie gali būti alternatyvūs Rusijos tiekimams, neutralizavimas.
Kongresas taip pat ketina prašyti Amerikos žvalgybos įvertinti kibernetinių atakų žalą, apskaičiuoti lėšas, kurias gavo Iranas po sankcijų panaikinimo, ir jų panaudojimo manierą, reguliariai teikti duomenis, kiek užsienio smogikų atvyksta į Iraką ir Siriją ir kiek išvyksta iš tų šalių.
Šaltinis: Unian.net, RBK (RosBiznecKonsalting; Andrejus Kuznecovas).
Redakcijos Slaptai.lt prierašas.
Norėtųsi paklausti, o kodėl JAV Kongreso vyrai ir moterys anksčiau nereikalavo, jog Nacionalinės žvalgybos direktorius pateiktų jiems išsamią analizę apie Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytas politines žmogžudystes? Neatrodė svarbu ir aktualu? Labai blogai, jei būtent ši priežastis – tikroji. O gal vis tik reikalaudavo, tik informacija apie kongresmenų paklausimus dėl Rusijos slaptųjų tarnybų siautėjimo buvo slepiama nuo žurnalistų?
2015.12.03; 03:36
