Ar sutinkate, kad net žemė sugeba prakaituoti, kaip ir žmogus? Tai lyg ir neginčijamas įrodymas, kad žemė, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas ir bent kartą metuose nuo “dūšios” ima ir “išprakaituoja”.
Kaip šį savotišką stebuklą paversti sau, savo organizmui, protui ir sielai kažkuo ypatingu, tarsi nauju apvalkalu egzistencijai įprasminti? Juk visi supranta, kad gyvybei palaikyti ir augimui skatinti reikia vandens, kuris kartkartėmis ima ir pasišalina iš žemės ir iš žmogaus… Jis garuoja tiek nuo įkaitusios žemės, tiek ir iš kūno.
Mūsų sąmonėje prakaitavimas dažniausiai siejamas su judėjimu ir tik paskui – su sudėtingesniais fiziologiniais procesais, o kartais net ir ligomis…
Na, o Joninės mūsuose – tai greičiausiai gamtos ir jauno žmogaus brandos kulminacija, jei norite, atsparos taškas, nuo kurio, galimas daiktas, paprasčiau pradėti naujus – senus išsvajotus darbus, kurie susiję net su papročiais.
Joninių simbolis papartis tą naktį taip pat tampa tarsi tuo stebuklinguoju augalu, be kurio neįsivaizduojamos Joninės, taip, kaip ir neįsivaizduojama, kad papartis gali apsieiti be drėgmės…
Paparčiai – drėgmę mėgstantys augalai. Natūralu, kad labiausiai rasotos vietos ir bus tokie “laukeliai”, kuriuose žoliaudavo netekėjusios merginos ir “paparčio žiedo” ieškodavo jauni vyrai Joninių naktį. Taip buvo anais laikais, taip tebėra dabar, taip bus ir ateityje tiems, kurie puoselėja paveldą bei tradicijas.
Joninių naktį apeikit devynis laukus ir iš kiekvieno lauko suskinkit po devynis skirtingų rūšių augalus, atneškite juos man ir “aš nupasakosiu Jūsų ateitį”. Taip kalbėdavo “žiniuonės”, tarsi kokios prižiūrėtojos, laukdamos pareinančio rasose išsimaudžiusio jaunimo.
Trumpiausią naktį, kai aušra su naktimi susilieja, atrodo, kad žemė gausiai “išprakaituoja” ne tik nuo temperatūrų skirtumo, bet ir nuo jaunų kūnų aistros, noro patirti didžiąją meilės paslaptį. Tai vyksta paežerėse ar prie kitokio vandens šaltinio, galulaukėse, toliau nuo pagyvenusių žmonių akių ir ausų. To ritualo niekas nesmerkia. Taip būdavo visada ir atsitikdavo bent jau panašiai, matyt, su visais…
Jau turintys šeimas jauni ir rūpestingi ūkininkai tiek anais laikais, tiek ir dabar, ko gero, vis dar tebeapibėginėja savo laukus ir gerai pasivolioja rasotoje žolėje. Juk kuo didesnė rasa Joninių ryte būdavo, tuo ir džiaugsmo yra daugiau, nes pagal papročius tais metais derlius būsiąs geresnis. Tačiau tikroji metų sėkmė ateidavo ir, matyt, tebeateina pas tas ar tuos, kurie suvilgę rasoje savo marškinius išgręžtais čia pat ir apsivilkdavo, o gal ir tebeapsivelka.
Stebuklingoji naktis daug kam pažadėdavo nepaprastų išgyvenimų visiems metams. O jeigu dar nieko svarbaus neįvyko nuo anų metų iki šiol, tai po metų vėl bus tokia pati šventė ir vėl bus rasos tarsi sakydamos, kad žemei reikia truputį “paprakaituoti” kartu su jaunais kūnais ir turėti kantrybės laukti išsipildymų…
O kaip apibūdinti žmogaus prakaitavimą?
Juk žmogus – ne žemė Joninių naktį, kai žemė “prakaituodama” išspaudžia tiek “prakaito”, kiek, ko gero, netgi sportininkai neišsunkia iš savęs vandens per visą savo sportinę karjerą…
Taigi ar prakaitavimas reikalingas procesas organizmui?
Paprastai kalbant, prakaitavimas – tai natūralus fiziologinis reiškinys, kurio metu reguliuojama organizmo temperatūra. Prakaito gamybai bei išsiskyrimui įtakos turi ne tik aplinkos temperatūra, fizinis aktyvumas, mūsų įpročiai, bet ir simpatinė bei parasimpatinė nervų sistemos.
Jei ramybės būsenoje žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 600 ml prakaito, tai karštą ir sausą dieną gali išprakaituoti vieną ir daugiau litrų vandens.
Dirbant sunkų fizinį darbą, aktyviai sportuojant, susijaudinus, esant nervinei įtampai prakaitavimas padidėja. Dėvimi sintetiniai rūbai, uždara nepralaidi orui avalynė, aštrus ir riebus maistas, dideliais kiekiais vartojami kofeino turintys gėrimai bei stiprus alkoholis taip pat skatina didesnį prakaitavimą.
Sustiprėjęs prakaitavimas gali būti ir nusilpusios imuninės sistemos, hormoninės pusiausvyros sutrikimo, menopauzės, cukraligės, skydliaukės bei įvairių navikinių ligų vienas iš simptomų.
Gausus prakaitavimas gali būti ir paveldėtas. Prakaituoja ne tik mūsų pažastys. Prakaitą gamina ir išskiria odos paviršiuje išsidėsčiusios ekrininės ir apokrininės prakaito liaukos.
Ekrinių liaukų yra visame kūne, bet tankiausiai jos išsidėsčiusios delnų, padų, pažastų, kaktos ir nosies paviršiuje. Jos gamina skaidrų ir bekvapį prakaitą, kuris garuodamas nuo odos paviršiaus atvėsina kūną ir tokiu būdu reguliuoja kūno temperatūrą.
Apokrininių liaukų yra pažastų, krūtų bei lytinių organų srityje. Jos suaktyvėja paauglystėje ir pradeda skirti tirštą sekretą, kuriame gausu feromonų. Apokrininių liaukų funkcija glaudžiai susijusi su lytinių liaukų veikla. Prakaito liaukų išskiriamas specifinio kvapo sekretas, kurio sudėtyje yra daug vandens (apie 98 proc.) ir medžiagų apykaitos produktų – šlapalo bei druskų. Prakaite yra natrio chlorido, todėl jis sūroko skonio. Prakaitavimas – labai reikalinga organizmo funkcija.
Vasarą prakaituoti dažniau ir gausiau yra normalu. Odos paviršiuje esančios prakaito liaukos svarbios organizmo termoreguliacijai. Jos funkcionuoja ne visos iš karto. Pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, po to – ir likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai.
Svarbu nestabdyti prakaitavimo, nes garuodamas nuo odos, prakaitas atvėsina kūną.
Prakaitavimas padidėja ir fizinio krūvio metu – taip organizmas į aplinką atiduoda šilumą, kuri atsiranda raumenims dirbant.
Labiau prakaituoja žmonės, turintys viršsvorį, nes kūnas per riebalų sluoksnį sunkiau aplinkai atiduoda šilumos perteklių.
Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Mūsų klimatinėje zonoje per parą išprakaituojama nuo 250 ml iki 5 litrų.
Prakaitavimas priklauso ir nuo išgerto skysčių kiekio: kuo daugiau geriama, tuo daugiau prakaituojama.
Būtina žinoti: gerti vandenį privalu, nes tokiu būdu organizmas ginasi nuo perkaitimo. Gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, druskų, todėl gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Derėtų gerti natūralius mineralinius negazuotus vandenis ir maisto papildus su mineralais rūgščių – šarmų pusiausvyrai palaikyti.
Rūgščių ir šarmų subalansavimas padeda geriau jaustis, padidina atsparumą ir darbingumą. Rūgščių ir šarmų pusiausvyrai palaikyti skirtuose papilduose gausu natrio, kalio, kalcio, cinko, geležies, vario, chromo, seleno, chloro, vitamino C ir k.t.
Šie mineralai būtini mūsų normaliam organizmo funkcionavimui, todėl tokius mikroelementus tikrai itin lengvai gausite vartodami mineralinį negazuotą vandenį. Gerkite bet kurios firmos mineralinį vandenį pagal savo skonį ir vidinį organizmo poreikį, jei tik gebate į jį įsiklausyti…
Apibendrinimas
Prasmingai praleiskite Jonines, pavaikščiokite ar pagulinėkit ant “prakaituotos” žemės, pasitikit saulę tyromis mintimis ir suformuotais realiai įgyvendinamais siekiais, ir bent du kartus per savaitę normaliai judėdami išprakaituokite, ir pamatysite, kad metų pabaigoje jau būsite bent 10 kilogramų lengvesni…
Pabaigai
Pradėkite sveikatintis nuo Joninių ir tęskite šį procesą bent iki Šventųjų Kalėdų… Būkite sveiki…
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: visuomenės sveikatos ugdytojas, biomedicinos mokslų magistras Andrius Kaveckas, šios publikacijos autorius.
2012.06.23
