Nuo kada gi iš tikrųjų prasideda rūkymo istorija?
„Iš pradžių Dievas sukūrė vyrą, po to sukūrė moterį. Po to Dievui pasidarė gailą vyro, ir jis jam davė tabaką“. Taip garsusis žymus amerikiečių rašytojas Markas Tvenas /1835-1910/ rašė apie rūkymo pradžią.
O iš tikro? Iš kai kurių šaltinių galima spėti, jog dar prieš mūsų erą galėjo būti rūkoma, tačiau nieko tikro apie tai nežinoma. Tikriausiai tai buvo neatmenamais laikais, kai nuo laužų kilo kvepiančių dūmų kamuoliai. Spėjama, jog pirmykščiai žmonės rūkė, norėdami nubaidyti moskitus. Vėliau jie pajuto „keistą“ dūmų poveikį, o apsvaigę, čiabuviai lakstė aplink laužą. Kai kurie į jį įmesdavo didžiulių lapų. Prisikvėpavę dūmų, čiabuviai užmigdavo, o pabudę pasakodavo matę nesuprantamus vaizdus…
Garsusis graikų istorikas Herodotas /apie 490-apie 425 pr.m.e./ mini skitus ir senovės Afrikos gyventojus, kvėpuojančius deginamų augalų dūmais, suteikiančius žvalumo ir jėgos. Dar vėliau tabakas perėjo į religines apeigas. Aukodami didžiajai gyvybės dvasiai Manitai aukas, indėnai pirmuosius dūmų kamuolius leisdavo į saulės pusę. Jie tikėjo tabako kerų savybe.
Priimta teigti, kad tabako rūkymo istorija prasideda tik nuo Kolumbo laikų. 1492 m. spalio 11 d. 10 valandą vakaro Genujos jūrininkas Kristupas Kolumbas /1451-1506/ nuo „Santa Maria“ laivo denio pamatė tolumoje šviesą. Tas žiburėlis leido manyti netoliese esantį krantą. Tai buvo Amerikos indėnų rūkoma pypkė.
Pirmosios kelionės laivo „Santa Maria“ dienyne 1492 m. lapkričio 14 d. du jo įgulos nariai Rodrigas de Cheresas ir Luisas de Toresas užrašė, jog vietiniai Kubos salos gyventojai smilko kažkokius sausus lapus ir kvėpuoja jų dūmais. De Cherezas pats tai išbandė tapdamas, ko gero, pirmuoju Europos rūkoriumi. Jam grįžus į Ispaniją, kaimynai dėl iš burnos sklindančių dūmų, darančių jį panašų į velnią, paskundė inkvizicijai, kuri ir įkalino pirmąjį rūkorių. Kai R.Cherezas po 10 metų išėjo iš kalėjimo, rūkymo manija jau buvo apėmusi visą Ispaniją.
1518 m. ispanų keliautojai pamatė asketus ir majus rūkant per kiaurą nendrę. Vėliau tai europiečiai panaudojo gaminant cigaretes.
Atradus Naująjį Pasaulį XVI a. ispanų vienuolis Romanas Pano atvežė tabako sėklų į Ispaniją. Sėklos buvo atvežtos iš Domingo provincijos, vadinamos Tabago. Manoma, kad nuo šios provincijos pavadinimo ir kilęs žodis „tabakas“. Taigi tabakas – viena svarbiausių dovanų, kurią Naujasis pasaulis padovanojo Senajam.
Tačiau tuo stebuklinguoju augalu labai greitai buvo nusivilta: tabakas pasirodė esąs labai nuodingas, nuo kurio galima ir numirti. Todėl nenuostabu, kad prasidėjo draudimai.
1585 m. Anglijos karalienė Elžbietos I įsaku rūkoriai teisiškai prilyginti vagims ir buvo vedžiojami miestų gatvėmis su virvėmis ant kaklo.
1590 m. popiežius Urbonas VII uždraudė rūkyti, kramtyti ar uostyti tabaką bažnyčiose ir jų šventoriuose.
1600 m. persų šachas Abasas Didysis rūkymą visai uždraudė. Kareiviams, sugautiems berūkant, tuojau pat nupjaudavo nosį ir lūpas, o tabako pardavėjus buvo įsakyta sudeginti kartu su tabaku.
Persų šacho pavyzdžiu pasekė turkų sultonas Muradas II, įsakęs negailestingai bausti mirtimi visus sugautus rūkorius. Čia jiems į nosies šnerves įstatydavo pypkę ir vedžiodavo miesto gatvėmis.
1604 m. Anglijos karalius Jokūbas Stiuardas savo išleistame traktate „Apie tabako žalą“, rūkymą paskelbė žalingu, nedievobaimingu ir netinkamu civilizuotam žmogui užsiėmimu. Jame rašoma: „Tai įprotis bjaurus regėjimui, nepakenčiamas uoslei, žalingas smegenims, pavojingas plaučiams…“ Šį traktatą galime laikyti pirmąja populiaria knyga apie rūkymo žalą.
Prancūzijos karalius Liudvikas XIII 1630-aisiais leido pardavinėti tabaką tik vaistininkams.
Kadangi tabako lapai pardavinėti susukti į tūteles, prieš vartojimą juos reikėjo sutrinti. Tam pradėtos daryti pailgos dėžutės su pritvirtinta trintuve. XVII a. imta pardavinėti jau sutrintą tabaką. Trintuvės jau nereikėjo, tačiau labai svarbiu daiktu pasidarė tabokinė – sandariai dangteliu uždaroma dėžutė tabakui laikyti.
Kadangi tabakas nešiotas su savimi, tabakinė derinta prie drabužių ir kišenių formos bei dydžio. Kintant drabužių madai, kito ir tabakinių formos. Išliko obuolio, citrinos, paukščio, šerno galvos, kurpaitės ir dar kitokių formų tabakinių.
XVIII a. antroje pusėje Prancūzijoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Prūsijoje ir kitur ėmė plisti emaliuotos tabakinės – iš raudono lakštinio vario padaryta dėžutė iš išorės ir vidaus padengta nepermatomu, dažniausiai baltu, emaliu, apkaustytu sidabro ar aukso rėmeliais.
Kartais tabakinės dangtelio vidaus pusėje po stiklu būdavo pritvirtinamas tapytas savininkui artimo žmogaus portretas. Kai kurie valdovai ir didikai galėjo pasigirti gausiais puošnių tabakinių rinkiniais. Antai, Prūsijos karalius Frydrichas Didysis 1740 m. paveldėjo 600 dėžučių tabakui laikyti, o mirdamas jų paliko 1,5 tūkstančio. Buvo gaminamos ir dviejų ar daugiau skyrelių dėžutės: vienas skyrelis galėjo būti skirtas tabakui, o kitas – slaptam laiškeliui įdėti, kuris į reikiamas rankas patekdavo kavalieriui ar damai vaišinantis tabaku.
XVIII-XIX a. sandūroje tabakinės ėmė grimzti į užmarštį, mat imta siūti apdarus be kišenių, be to, atsisakyta uostyti tabaką ir pradėta gaminti cigaretes pakeliuose.
Romos popiežiai siūlė atskirti rūkorius nuo bažnyčios. Penketas vienuolių, apkaltintų rūkymu, buvo gyvi užmūryti vienuolyno sienoje. XVIII a. popiežius Benediktas XIV, pats būdamas aršus rūkorius, panaikino bažnyčios draudimą tabakui.
Rusijoje caro Ivano Rūsčiojo laikais rūkoriams nupjaudavo nosis, o caras Aleksiejus juos tremdavo į Sibirą ir bausdavo mirtimi. 1649 m. Rusijoje išleistame Teisyne buvo liepta „visus, jei bus rasta Dievą piktinančios žolės, kankinti, pliekti ožio rimbu, kol prisipažins, iš kur žolė gauta“. Privačius prekiautojus tabaku buvo liepta „mušti, ištremti į tolimus miestus“.
Caro Aleksiejaus Michailovičiaus viešpatavimo metais /1645-1676/ už rūkymą buvo baudžiama rimbo smūgiais, plėšiamos šnervės ir tremiama į Sibirą.
Kinijoje pagal 1638 m. dekretą pardavinėjantiems tabaką nukirsdavo galvą.
Tačiau 1697 m. tabako prekyba Rusijoje jau leista, nes Petras I, apsilankęs Olandijoje, pasidarė aistringas rūkorius. Jis leido tabaką įvežti ir buvo pradėtas plačiai auginti.
1791 m. Londono gydytojas Džonas Hilas paskelbė pirmąsias išvadas, kad uostomasis tabakas sukelia nosies ertmės vėžį.
1828 m. Ispanijoje pagaminama pirmoji cigaretė, tačiau populiarumu aplenkė cigarą tik XX a. pradžioje, kai pigios cigaretės buvo pradėtos gaminti pramoniniu būdu.
1843 m. Prancūzijoje įkuriamas pirmasis pasaulyje cigarečių fabrikas, kuriame rankiniu būdu pradėta gaminti ispaniškas „papaletes“ /taip vadinamas Sevilijos elgetų, kurie susukdavo į popierių cigarų nuorūkas ir uostomojo tabako dulkes, kad galėtų rūkyti/ ir pavadino naują gaminį prancūziškai – cigaretės.
1853 m. mechanizuojamas Don Luis Susinio cigarečių fabrikas Kuboje, kuris tampa pirmuoju masinės cigarečių gamybos fabriku.
1865 m. JAV kompanijoje „Repeating Light Co“ pagaminamas pirmasis kišeninis cigarečių žiebtuvėlis.
1871 m. lapkričio 21 d. Niujorke M.F. Geilas užpatentuoja žiebtuvėlį cigarams.
1881 m. išduotas patentas cigarečių gaminimo staklėms, kurios pagamindavo 120 tūkst. cigarečių per dieną. Iki tol jos buvo sukamos rankomis. 1900 m. jau būta 160 rūšių cigarečių.
1883 m. Globe Cigarettes /Britanija/ pradeda spausdinti paveikslėlius ant cigarečių pakelių.
1883 m. vasario 27 d. kompozitorius Oskaras Hamerštainas užpatentavo pirmąją mašiną cigarams sukti.
Moksliniai tabako tyrimai buvo pradėti tik XIX a. To paties a. pradžioje buvo išskirta ir gryna tabako nuodinga veiklioji medžiaga – nikotinas.
1908 m. sausio 21 d. Niujorko miesto valdžios potvarkiu moterims uždrausta rūkyti viešai.
1909 m. grafas von Velsbachas /Austrija/ pagamina pirmąjį ratukinio skiltuvo cigarečių žiebtuvėlį.
1924 m. pasirodė pirmieji moksliniai straipsniai apie rūkymo žalą.
1926 m. išleidžiamos pirmosios cigaretės su filtru.
1927 m. Anglų gydytojas F.E.Tailekotas medicinos žurnale „Lancetas“ pranešė, jog rūkė visi jo plaučių vėžiu sergantys pacientai.
1931 m. Craven „A“ tampa pirmąja cigarečių rūšimi, parduodama celofanu suvyniotame pakelyje.
1934 m. nuo cigarečių pakelių jau puikavosi įspėjimai, pralenkę savo epochą – tuo metu dar nebuvo įrodyta, kad rūkymas kenkia sveikatai. Kai kurie gydytojai net teigė, kad rūkyti sveika. Tačiau britų tabako gamintoja „Wills“ nusprendė prie cigarečių pakelių pridėti korteles, įspėjančias gyventojus būti atsargius.
1954 m. metinėje Amerikos medicinos asociacijos konferencijoje Amerikos vėžio draugija paskelbė, jog rūkantys vyrai nuo vėžio miršta 75 proc. dažniau nei nerūkantys. Mokslininkai pranešimą aptarė tirštai prirūkytoje salėje.
1957 m. birželio 26 d. Britanijos mokslinių tyrimų taryba paskelbė pranešimą, kuriame pateikti įrodymai apie plaučių vėžio priklausomybę nuo rūkymo.
1963 m. birželio 8 d. Amerikos kardiologai paskelbė pirmą kampaniją prieš rūkymą.
1964 m. sausio 31 d. JAV paskelbtas pranešimas „Rūkymas ir sveikata“, kuriame rūkymas buvo įvardytas kaip pagrindinė plaučių vėžio priežastis. 1965 m. liepos 31 d. Didžioji Britanija uždraudė rūkalų reklamą per televiziją.
1965 m. liepos 15 d. JAV kongresas priėmė įstatymą, pagal kurį reikalaujama, kad ant cigarečių pakelių būtų spausdinamas perspėjimas apie rūkymo žalą.
1965 m. liepos 31 d. Didžioji Britanija uždraudė rūkalų reklamą per televiziją.
1971 m. JAV įsigalioja televizijai ir radijui taikomas draudimas reklamuoti cigaretes.
1986 m. Farmacia Les Therapeutics AB /Švedija/ pradeda gaminti Nicoret, pirmąją nikotininę kramtomąją gumą.
1992 m. Ciba-Geigy Pharmaceuticais /Šveicarija/ pradeda gaminti pirmuosius nikotininius pleistrus.
2011 m. prekyboje pasirodė pirmoji elektroninė cigaretė. Ji panaši į paprastą cigaretę, tačiau ją sudaro nedidelė nikotino kasetė ir baterija maitinamas purkštukas. Kai išpurškiama nikotino, susidarę dūmai rūkoriui sukelia rūkymo pojūtį. Degantį galuką imituoja šviesos diodų lemputė.
Kiekvienų metų gegužės 31 d. paskelbta pasauline nerūkymo diena.
Kada į Lietuvą pirmą kartą buvo atvežtas tabakas, nėra žinoma. Taip pat nežinoma, ar mūsų krašte buvo imtasi administracinių priemonių uždrausti tabako vartojimą. Aišku tik tai, kad Lietuvos-Lenkijos valstybėje tabaku jau domėtasi XVI a. Tuo metu jis dar buvo egzotiškas augalas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro žmona Ona /1522-1596/ savame dvare tarp įvairių užjūrio augalų augino ir tabaką, kurio sėklų jai atvežė pasiuntinys Turkijoje Uchanskis. Apie tabako rūkymą XVI a. istoriniai duomenys yra labai negausūs. Nemažai žinių apie jo plitimą ir rūkymą aptinkama XVI a. prekyba liečiančiuose archyviniuose šaltiniuose.
Antai, 1658 m. kovo 18 d. Vilniaus magistrate buvo skundžiamas druskininkas Jonas Plinevičius ir kaltinamas sugedusio tabako pardavimu. Tais pačiais metais mirusio Vilniaus pirklio Kochanskio krautuvėje būta 63,5 svaro tabako. Kiti Vilniaus pirkliai prekiavo ir didesniais jo kiekiais. Aišku, jeigu nebūtų buvę paklausos, tabako prekybininkai nebūtų laikę.
Vilniaus krautuvėse tabakas buvo pardavinėjamas lapais ir pjaustytas. Be to, XVI a. archyviniai šaltiniai byloja, kad jau tada jo būta kelių rūšių ir skirtingų kainų. Tai matyti iš pirklio Liagansko 1663 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto turto inventoriaus. Jame nurodyta, be įvairių kitų prekių, ir 108 svarai angliško tabako po 10 grašių svaras, 83 svarai braziliško po 17 grašių svaras ir dar vienos rūšies po 12 grašių svaras.
Rūkomasis popierius buvo importuojamas ir gaminamas vietoje. Tai liudija popieriaus gamintojo Jono Tochtermano, turėjusio popieriaus dirbtuvę Rokantiškėse, pomirtinio turto surašymas. Tarp kitų popieriaus rūšių, buvo įrašytos 5 rėzos tabokinio popieriaus.
Taigi tuo metu vilniečiai rūkydavo ir suktines. Kam nepatikdavo suktinės, tas galėjo įsigyti pypkę, kurių Vilniaus krautuvėse nestigdavo. Itin iškilmingais atvejais didikai rūkydavo pypkes su labai įmantriomis galvutėmis, kurios buvo vadinamos paradinėmis. Buvęs Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Lesčinskis, gyvendamas Prancūzijoje, mėgo rūkyti „turkiško fasono“ šešių pėdų /apie vieno metro ir 80 cm/ ilgio pypkę.
Tabako vartojimas itin plačiai plito XVIII a. Lietuvos gyventojai ne tik jį rūkydavo, bet pradėjo ir uostyti. Iš XVII a. paskutiniojo dešimtmečio šaltinių matyti, nurodo istorikas St. Samalavičius, kad LDK buvo prekiaujama vienuolikos rūšių uostomuoju ir aštuonių rūšių rūkomuoju tabaku.
1776 m. buvo įvestas tabako monopolis. 1791 m. sausio 8 d. LDK iždo komisija sudarė trejiems metams sutartį su Andrium Rofalovičium, Jonu Dekertu, Petru Blanku ir Fridriku Kabridu dėl tabako tiekimo visam kraštui. Šie pasižadėjo savo lėšomis pastatyti tabako apdirbimo įmones ir sandėlius bei aprūpinti visą šalį nustatytų rūšių tabaku, kurį pardavinėsią nustatytomis kainomis, o iždo komisija įsipareigojo prižiūrėti, kad niekas kitas tabako neįvežtų bei vietoje auginamo tabako neperdirbtų ir nepardavinėtų.
Pirmojo pasaulinio karo metu rūkalai buvo standartinio kareivio davinio dalis. Buvo manoma, kad rūkymas didina karių drąsą. Po karo cigarečių rūkymas buvo reklamuojamas kaip prabangaus, lengvo gyvenimo atributas.
Pasaulyje šiuo metu nuo tabako sukeltų ligų per metus miršta per 4 mln. žmonių – kas 8 sekundes po vieną. Būkime rūkoriams geraširdiški… Kiekviena cigaretė jiems gali būti paskutinė…
Įvairenybės
Didžiausi pasaulio rūkoriai gyvena Pietų Korėjoje. Čia per 1997 m. vienas gyventojas surūkė net 4153 cigaretes.
XXX
2010 m. 67 metų kubietis Chose Cueto Kastelaris dar kartą įrašė savo vardą į Gineso rekordų knygą, susukęs 81,8 metro ilgio cigarą. Joje užfiksuoti jau keturi rekordiniai jo cigarai /2001 m. – 11 metrų 4 centimetrų, 2003 m. – 14 metrų 80 centimetrų, 2005 metais – 20 metrų 41 centimetrų, 2008 metais – 45 metrų 38 centimetrų/.
Ilgiausias pasaulyje cigaras laikomas vienoje Havanos parodų salėje – specialiai jam pagamintame organinio stiklo korpuse.
XXX
Didžiausia pasaulyje cigaretė saugoma Bondės miesto tabako muziejuje /Vokietija/. Jos ilgis – 1,71 metro, storis – 58 centimetrai.
XXX
Brangiausios pasaulyje cigaretės – tai „Treasurer“. Pakelis jų kainuoja apie 24 eurus.
XXX
Didžiausia cigarečių kolekcija turi Robertas Kaufmanas /JAV/. 1987 m. balandyje joje buvo 8017 įvairių rūšių cigarečių, pagamintų 172 šalyse. Seniausia cigaretė „Loun Džek“, pagaminta JAV 1855 m.
XXX
Tabako dūmų žiedų išpūtimo čempionu laikomas danas Janas Dursas Formanas. 1879 m. rugpjūčio mėn. Šveicarijoje surengtose pirmenybėse jis sugebėjo vienu užsitraukimu išleisti 355 dūmų žiedus.
XXX
Egipto vyriausybė surado dar vieną kovos su rūkymu būdą Dabar bet kurio iš sutuoktinių aistra tabakui gali tapti pakankama priežastimi skyryboms. Be oficialios teisinės nuostatos, dar išleistas ir atitinkamas religinis potvarkis.
XXX
Į vieną Hiustono /JAV, Teksaso valstija/ veterinarą kreipėsi misis Helen Parks – jos papūga siaubingai kosinti. Kruopščiai apžiūrėjęs margaplunksnę „ligonę“, gydytojas nustatė diagnozę: paukštis yra sveikut sveikutėlis; jis tik pamėgdžioja nuo rūkymo kosinčią savo šeimininkę.
XXX
Viena Šveicarijos firma pasiūlė asmenims, norintiems rūkyti, neįprastus papirosus. Jie betabakiai, bedūmiai, nedegantys. Papirosuose yra labai smulkių granulių, skleidžiančių obuolių kvapą.
XXX
Viena japonų firma pagamino pelenines, kurios padeda atprasti rūkyti. Kai nukreti pelenus arba padedi cigaretę, iš joje įmontuoto mini magnetofono 20 sekundžių girdi kosulį.
XXX
Lietuvos rekordų knygoje užregistruota didžiausia cigaretė – 2,4 m ilgio, 35 cm skersmens – pastatyta iš 2500 tuščių cigarečių pakelių ir sudeginta Rokiškio Teatro rūmų aikštėje pasaulinės nerūkymo dienos proga 2000 m. gegužės 31 d.
XXX
Rūkorių tarpe populiarus mitas, jog vienu degtuku negalima pridegti cigaretės trečiam. Iš kur tai atsirado? Mitas kilo iš britų lauko armijos statuto, veikusio anglų-būrų kare 1899-1902 metais, kuriame kariams buvo uždrausta pridegti trečiam. Mat būrai buvo labai taiklūs šauliai, ir todėl, kai anglų apkasuose užsirūkydavo pirmasis, jie nusimesdavo šautuvą, kol prirūkydavo antras – nusitaikydavo ir nustatydavo atstumą, o trečiasis paprastai jau nesuspėdavo užsidegti. Todėl britų lauko kariuomenės statute buvo įrašyta: „Nesilaikant drausmės ir apkasuose prisidegant cigaretes ar pypkę nuo vieno degtuko, trečiasis – žūsta“.
XXX
Pirmoji valstybė pasaulyje, uždraudusi rūkyti kavinėse ir baruose, buvo PAR, tai įvedusi 2000 m. spalio 1 d. Butanas 2004 m. lapkritį tapo pirmąja pasaulyje valstybe, kurioje visiškai uždrausta prekyba tabako gaminiais. 2005 m. čia buvo visiškai uždrausta rūkyti.
XXX
Nuo 2006 m. sausio mėn. įstatymai, draudžiantys rūkyti visose uždarose patalpose, galioja vienuolikoje JAV valstijų. Pirmoji iš JAV 1998 m. tokį draudimą įvedė Kalifornijos valstija. Joje draudžiama rūkyti visose visuomenei prieinamose uždarose patalpose, taip pat lauke arčiau nei 20 pėdų nuo įėjimo į valstybinį pastatą.
XXX
Airija 2004 m. kovo 29 d. tapo pirmąja valstybe Šiaurės pusrutulyje, kuri uždraudė rūkyti visose viešosiose uždarose erdvėse, įskaitant kavines, barus, biurus ir t.t. Nuo 2005 m. sausio 10 d. tai padarė Italija, nuo 2006 m. kovo 26 d. Škotija, Anglijoje tai įsigaliojo nuo 2007 m. vidurio.
XXX
Kinijoje rastas pats jauniausias rūkalius – jam buvo pustrečių metų. Viename Kinijos didmiesčių gyvenantis vaikas pradėjo rūkyti prieš metus. Dabar berniukas per dieną sutraukia pakelį cigarečių. Pasirodo, šį žalingą įprotį jam įskiepijo tėvai.
Berniukas išvydo pasaulį su įgimta išvarža. Kadangi kūdikiams operacijos, padedančios pagyti nuo šio negalavimo neatliekamos, medikai nuterė palaukti, kol berniukas paaugs. Tačiau vaikas dėl to nuolat kentė didžiulius skausmus. Tėvas nesugalvojo geresnio būdo vaiko kančioms palengvinti, kaip duoti jam parūkyti. Berniukas taip įprato prie šių „nuskausminamųjų“, kad tėvai nebegali jo priversti mesti cigarečių.
XXX
2001 m birželio 6 d. JAV teismas patenkino plaučių vėžiu sergančio Ričardo Boukeno ieškinį cigaretes gaminančios bendrovei „Philip Morris“ ir priteisė rūkaliui rekordinę 3 mlrd. dolerių kompensaciją. Ieškovas teigė, kad bendrovė jo tinkamai neinformavo apie rūkymo keliamą žalą. Pats ieškovas rūkė nuo 13 metų, kasdien surūkydamas vidutiniškai du pakelius cigarečių. Aukštesnės instancijos teismas kompensacijos sumą sumažino iki 100 mln. dolerių.
Nuotraukoje: egiptietė rūko vadinamąjį kaljaną – skystąjį tabaką.
2012.04.20
