Visiems žinoma, kad astma – tai kvėpavimo sistemos liga.
O kaip ji gydoma Indijoje, koks gyvenimo filosofijos GURU veikia šioje valstybėje?
Kaip gi gydyti astmą, jei niekas iki šiol žmogui, sergančiam tokia liga, nepadėjo?
Niekur – netgi visai nesvarbu kur jis gyvena – toje pat Indijoje ar kitame Pasaulio kampelyje, kur, gydant tradiciniu gydymo metodu ar metodais, jokio pagerėjimo neapčiuopiama?
Europos ir Pasaulio šalių išsivysčiusiose valstybėse visuomenė atitolusi nuo senųjų gydymo metodų būdų bei formų.
Tačiau net ir daug mačiusiems bei žinantiems tradicinės medicinoje gydytojams astmos gydymas Indijoje pralenkia bet kokius įsivaizduojamus gydymo metodus.
Tai – gydymas su gyva žuvyte, į kurios žiodmenis įdedamas specialus gumulėlis iš žolelių mišinio.
Žuvytė gyva praryjama su visu gumulėliu iš tų specifinių sumaišytų žolelių. Nekramoma, bet būtent praryjama.
Ar tai mulkinimas, ar tikrai realiai padedantis gydymo metodas, kurio ištakos siekia daugiau nei šimtą dvidešimt metų?
Gydymo metodo autorius – Indijoje gyvenantis vaistininkas, kuris dabar procedūras atlieka kartu su šimtu penkiasdešimčia savo giminės padėjėjų, o recepto nepardavė net už sunkiai protu suvokiamą pasiūlytą pinigų sumą, kurią įvardino viena iš garsių Pasaulio farmacijos kompanijų atstovų – trys šimtai milijardų dolerių jam, plius kiekvienam jo giminės nariui po šimtą milijonų dolerių ir nemokamas keliones jam su aukščiausio lygmens aptarnavimo servisu, kur būna viskas įskaičiuota.
Sunku patikėti, kad yra filmuojama tokio tipo gydymo metodika, statomi dokumentiniai filmai, kurie tarsi paremti placebo principu, nes sergantieji, ateidami pas tą liaudies gydytoją, iš tiesų yra praradę bet kokią viltį išgyti…
Tokių sergančiųjų yra tūkstančiai. Jie rikiuojasi į eiles ir laukia savo ypatingojo kąsnio.
Tokių kąsnių vieniems reikia kelių, kitiems – keliolikos.
Atliekamas tarsi ritualas kartą per savaitę tol, kol pasveikstama.
Įdomi gydymo detalė – gydymas pradedamas kartu su musoniniais lietumis.
Žinomas tradicinės medicinos gydytojas Wade Dawis, konstatuodamas faktus, aiškiai sako, kad toks gydymas su būtent tokiais “preparatais” daugeliui europiečių ir kitų šalių ligoniams nepriimtinas, nes egzistuoja elementarus įgytas suvokimas tarp gyvo (žalio) ir termiškai apdoroto maisto sąvokų, bet kraštutinumo prispirti žmonės “perlipa” per tas maisto suvokimo “peripetijas” ir, svarbiausia, kad jie pasveiksta.
Įdomu, kad atlygis – visokio dydžio.
Jis konkrečiai nenustatomas.
Atsiremiama į žmogiškumo principą.
Vieni pacientai sumoka kaskart po gauto kąsnio, kiti – pasveikę, ir nėra žinoma, kad būtų taip, jog pasveikę neatsidėkotų bent minimaliai, tiek, kiek yra pajėgūs finansiškai.
Vieno astma sirgusio ir paskui visiškai pasveikusio berniuko istorija buvo rodoma būtent viename iš mokslinės publicistikos filmų.
Dvylikametis visiškai pasveiko ir tapo normaliai judančiu vaiku kaip ir jo bendraamžiai, be kita ko, iš džiaugsmo pliekiančiu kriketą kasdien ir net pretenduojančiu į komandos kapitono bei rinktinės sudėtį tame regione.
Iki tol jo buvimas lauke apsiribodavo tik paprastu pavaikščiojimu. ir tai – tik keliolika minučių, nes astma buvo itin sunkaus pobūdžio, be inhaliatoriaus nebuvo įmanoma egzistuoti šioje žemėje…
Mokslas žengia septinmyliais žingsniais į priekį, tačiau laiko patikrintų liaudiškų gydymo metodų vis dažniau neneigia netgi autoritetingi tradicinės medicinos gydytojai, nes matomi akivaizdūs rezultatai, padedantys visuomenei išsikapstyti iš ligų.
Tai verčia daryti perversmais dvelkiančius ankstesnius tradicinius mokslo rezultatus, juos dar ir dar patikrinant bei ieškant kur kas gilesnių bei platesnių ligos ir pasveikimo mechanizmų, tarpusavio paralelinių sąsajų, kur pagal naujojo mokslo sąvokas neigiami rezultatai nurodo kelią, kaip sukurti teigiamus “polius”…
Šis iššūkis su išskirtine astmos gydymo metodologija ženkliai praplečia egzistencijos ir deguonies pasisavinimo “peripetijas” – tarsi bylodamas apie daug nereikalingų ir beverčių šalia esančių dalykų, kurių nesugeba atsisakyti žmonija, beribiškai siekdama dar didesnio buities komforto, kuri kai kuriems “atsuka” nugarą padarant juos astmininkais. O astma šiems nelaimėliams tampa gyvenimo ir egzistencijos tragedija, kuri neleidžia normaliai kvėpuoti, ypač tai būdinga megapolių gyventojams, kur oras užterštas maksimaliai. Taigi žmonijai gali nebeužtekti netgi to stebuklingojo gyvo vaisto…
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra visuomenės sveikatos ugdytojas, biomedicinos mokslų magistras.
2012.07.29
