Išėjo knyga, kurioje pasakojama, kas iš tikrųjų atsitiko Breton Vudse (Bretton Woods, JAV) 1944 metų liepą, praneša "The Washington Post" tinklaraštis. Tada viso pasaulio finansų lyderiai sukūrė globalinės monetarinės sistemos projektą, susitarė įsteigti Tarptautinį Valiutos Fondą ir Pasaulinį Banką – apskritai suformavo ekonominę „pasaulio tvarką“, kuri išliko iki šiol, primena žurnalistas Neilas Irvinas.
Bet mums nepapasakojo visos tiesos, įtikinėja amerikiečių ekspertas Bennas Steilas (Council on Foreign Relations) savo knygoje „Mūšis Breton Vudse: Džonas Meinardas Keinsas, Harris Deksteris Vaitas ir naujos pasaulinės tvarkos formavimas“ (The Battle of Bretton Woods: John Maynard Keynes, Harry Dexter White, and the Making of a New World Order).
„Esmė greičiausiai tame, kad JAV perėmė iš Didžiosios Britanijos globalinį finansinį viešpatavimą ir padarė dolerį pasaulio rezervine valiuta“, – rašo laikraštis. Tuos žingsnius žengė Haris Deksteris Vaitas – „aukštas JAV finansų ministerijos bendradarbis, kartais šnipinėjęs SSSR naudai“, – apibūdina jį žurnalistas.
„Kodėl šiandien svarbu susimąstyti, kas atsitiko Breton Vudse 1944 metais?“ – paklausė Steilo Irvinas. Tas atsakė, kad Deksteris Vaitas sugalvojo tą tarptautinį forumą dar 1936 metais, kad paverstų dolerį universalia valiuta ir išstumtų konkurentą – svarą sterlingų. O praeito šimtmečio penktajame dešimtmetyje Ruzvelto administracija, norėdama išpešti geopolitinės naudos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, griežtai reguliavo finansinę pagalbą, kurią teikė Didžiajai Britanijai. „Tai buvo sąmoningas bandymas išprovokuoti priverstinį Britanijos imperijos likvidavimą po karo“, – sakė Steilas.
Taigi JAV finansų ministerija laikė susitikimą Breton Vudse geopolitiniu žingsniu, pastebėjo Steilas. Britanijos imperija taip greitai subyrėjo tik todėl, kad jai išseko dolerių ir aukso atsargos, tikina jis. Abiejų šalių valdininkai suvokė situaciją, ir Breton Vudse vyko nepaprastai įtemptos Amerikos ir Britanijos derybos, pridūrė jis.
O kaip amerikiečiai pasiekė tikslą ir padarė dolerį rezervine valiuta? – paklausė žurnalistas.
„Karo metu praktiškai buvo neįmanoma prekiauti, neturint aukso arba JAV dolerių“, – sakė Steilas. Pasak jo, Breton Vudse JAV pasiūlė pasauliui įsteigti TVF (Tarptautinį valiutos fondą) – banką, kuriame galima paimti trumpalaikį kreditą.
„O už tai atsisakykite konkurencinės devalvacijos – nedevalvuokite savo valiutos JAV dolerio atžvilgiu be mūsų sutikimo“, – pasakė amerikiečiai. Kitos šalys (iš viso konferencijoje dalyvavo 44 valstybės) sutiko, manydamos, kad nėra alternatyvos. 95 procentais paskutinė versija liko amerikiečių variantas, mano Steilas.
Tiesa, yra versija, kad britai net Breton Vudse nesutiko pripažinti JAV dolerio globaliniu atsiskaitomuoju vienetu. Steilas sako: „Vaitas sugudravo: jo technokratai užkulisiuose perdarė visą tekstą, perrašė formuluotes, reiškusias nepajudinamą tvirtumą. Kai kurių delegacijų vadovai pamatė tą tekstą tik konferencijos finale, kai jiems jau buvo liepta išvykti iš viešbučio“. Keinsas labai supyko, pamatęs tekstą, kurį anksčiau buvo pasirašęs.
Steilas išvardijo Breton Vudso susitarimo pagrindus: 1. „Galimybė taikiai ir naudingai demontuoti Britanijos imperiją“. 2. „Deindustrializuoti Vokietiją po karo“. 3. „Permanentiškai įtraukti SSSR į globalinį aljansą su JAV“.
Bet štai praėjo treji metai, ir kas gi: Trumeno administracija šokiruota staigaus Britanijos imperijos subyrėjimo. „Ji baiminasi potencialaus Britanijos kracho ir to, kad Vakarų Europoje komunistai užgrobs valdžią“, – pastebėjo Steilas. Vokietija jau atsistato ir tampa Vakarų Europos „pramonės varikliu“. „Be to, Trumeno administracija suprato, kad mes neįtrauksime SSSR į pokarinį aljansą, ir mums teks ją tramdyti. Viskas buvo apversta aukštyn kojomis“, – sakė Steilas.
Ar tiesa, kad Vaitas buvo Sovietų agentas? – paklausė žurnalistas.
„Aš radau Vaito archyvuose 1944 metais ranka rašytą esė, kuriame jis daugžodžiaudamas smerkia JAV veidmainystę santykiuose su SSSR ir giria Sovietų socializmo pranašumus“, – atsakė Steilas. Pasak jo, Vaitas ir daugelis kitų Amerikos ir Anglijos valstybės veikėjų manė, kad socialistinė ekonomika efektyvi ir pasaulis plėtojasi ta linkme.
Kodėl Vaitas šnipinėjo SSSR naudai? „Jo paties požiūriu, jis dirbo JAV interesams, suprantamiems pažangos prasme“, – atsakė Steilas.
Kodėl po 2008 metų finansų krizės šalys nesusitarė reorganizuoti globalinės finansų sistemos? – paklausė žurnalistas.
JAV ir Kinija suinteresuotos, kad būtų ši sistema, paaiškino Steilas. JAV aktyviai spausdina dolerius, o pasaulis juos supirkinėja. Doleriai, už kuriuos JAV perka Kinijos prekes faktiškai grįžta į JAV „kredito forma beveik su nuliniu procentu, bankai juos suvirškina ir paverčia naujais kreditais, už kuriuos mes galime nupirkti dar daugiau Kinijos prekių“, – paaiškino ekspertas. Kinai, savo ruožtu, bijo prarasti santaupas, jei doleris nebebūtų rezervinė valiuta.
Aiškios alternatyvos dabartinei sistemai nėra, tęsė Steilas. Nebent žmonės liausis pasitikėję valiutomis, kurios nepadengtos auksu, ir tada auksas vėl taps neoficialia rezervine valiuta.
Šaltinis: "The Washington Post"
2013.03.27
