Žvalgybos enciklopedija: Džudit Koplon išdavystė


Print

Džudit Koplon – JAV Teisingumo ministerijos tarnautoja, šnipinėjusi Sovietų Sąjungos naudai.

Džudit Koplon gimė Brukline (Niujorke). Barnard‘o koledže studijavo rusų kalbą. Baigusi mokslą 1943 metais ji pradėjo dirbti Teisingumo ministerijos Niujorko kontoroje, o 1945 metais persivedė į šios žinybos centrinį aparatą Vašingtone.

Džudit Koplon dirbo Ministerijos užsienio klientų registracijos skyriuje. Eidama tokias, atrodytų, visiškai nekaltas pareigas, tikrumoje ji tapo gana informuotu asmeniu.

Į užsienio klientų (taip pat ir tų, kuriuos Amerikos kontržvalgyba įtarė šnipinėjant rusų naudai) dokumentus dažnai būdavo įdedamos FTB bendradarbių ataskaitos bei rašteliai su pranešimais. 1948 metais, kai kontržvalgybininkai pirmą kartą įtarė Dž.Koplon, kad ji yra Sovietų šnipų tinklo kurjerė, įkalčių dar nepakako.

Bet FTB direktorius Dž. Edgaras Huveris (Herbert Hoover) nusprendė, kad geriausia bus ją paprasčiausiai atleisti saugumo sumetimais.

Tačiau jo pavaldiniai pasiūlė jos kol kas neliesti, o pradėti ją intensyviai sekti. E.Huveris, ne itin susigaudęs visose žvalgybinio darbo subtilybėse, galų gale sutiko. Dž.Koplon pradėta sekti, imta klausytis jos telefono.

Ji dažnai važinėjo iš Vašingtono į Niujorką, per vieną tokią kelionę FTB bendradarbiai užfiksavo, kaip ji perdavė dokumentus Valentinui Gubičevui, Sovietų žvalgybos bendradarbiui, dirbusiam prisidengus JTO bendradarbio pareigomis.

1949 metų kovą FTB suklastojo raštą, pasirašytą E.Huverio, ir pakišo jį nieko neįtariančiai  Dž.Koplon. Ji paslėpė laišką savo rankinėje kartu su kitais FTB dokumentais ir iškeliavo į Niujorką susitikti su V.Gubičevu. Perduodant informaciją abu buvo suimti. Rusų bandymas apeliuoti į savo žvalgo diplomatinę neliečiamybę buvo nesėkmingas.

V.Gubičevas iš tikrųjų turėjo ją, kai tik atvyko į Jungtinių Tautų Organizaciją Sovietų delegacijos sudėtyje, bet vėliau jis tapo JTO Sekretoriato bendradarbiu ir diplomatinę neliečiamybę prarado.

Dž.Koplon buvo teisiama už valstybės dokumentų vagystę ir bandymą pavogti informaciją, priklausančią nacionalinio saugumo sričiai. Abu buvo pripažinti kaltais. V.Gubičevas išsiųstas iš JAV pagal Amerikos Valstybės departamento sandėrio su rusais sąlygas. O nuosprendį Dž.Koplan panaikino apeliacinis teismas dėl dviejų priežasčių.

Pirma, jos advokatas turėjo būti supažindintas su telefono pasiklausymo rezultatais, o FTB to nepadarė. Antra, žmonės, areštavę Dž.Koplon, neturėjo su savimi orderio (netrukus Kongresas priėmė įstatymą, leidžiantį FTB “šnipinėjimo reikaluose“ apsieiti be arešto orderių).

2013.03.28


Prisijunkite prie diskusijos