Nuodai, skirti politiniams oponentams


Print

Kad nuodas yra labai patogi priemonė susidoroti su politiniais ar finansiniais priešininkais, kad nuodus kaip veiksmingą priemonę noriai naudoja kai kurių šalių specialiosios tarnybos net ir šiandien, – niekas neabejoja. Kaip neabejojama, jog tokias žmogžudystes labai sunku demaskuoti.

Bet kokiu atveju lieka tikimybė, jog nunuodytas prezidentas, žurnalistas ar bankininkas vis dėlto mirė dėl tikros ligos ir tikrų negalavimų. Šiame straipsnyje prisimenami kai kurie viešojoje erdvėje pasirodę duomenys apie keistas, įtartinas Stasio Lozoraičio, Viktoro Juščenkos, Yassero Arafato, Jurijaus Ščekočichino ir Anos Politkovskajos negalavimų priežastis.

Stasio LOZORAIČIO mirtis.

“1994 metų pavasarį 69 metų Stasys Lozoraitis buvo taip staiga ir netikėtai užpultas ligos, kad nesulaukė vidurvasario. Gegužę jam sutriko kepenų veikla, o birželio 13 dieną diplomatas mirė. Tuomet ir buvo prisimintas mįslingas nutikimas Vilniuje per pirmuosius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento rinkimus. 1993 metų vasario 14-ąją, lemiamą rinkimų dieną, kandidatas į valstybės vadovus S.Lozoraitis sunegalavo. Naktį žurnalistų kviestas švęsti S.Lozoraitis pasakė, jog mielai tai padarytų, jeigu nebūtų apsinuodijęs kiaušiniais su majonezu iš “Draugystės” viešbučio. Tuomet šis viešbutis buvo laikomas geriausiu. Jame gyveno garbingiausi šalies svečiai. Per rinkimų kampaniją jį pasirinko ir S.Lozoraitis su žmona Daniela.

(…). Tačiau ištikimai politiko gyvenimo palydovei Danielai Lozoraitis pusryčiai “Draugystėje” niekada neišdilo iš atminties. Palaidojusi S.Lozoraitį našlė nuolat ir privačiai, ir viešai kalbėdavo, kad jos gyvenimo draugas galėjo būti nunuodytas.

(…). Kai S.Lozoraitis nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose, Daniela patarė elgtis kaip Amerikoje – nuodugniai pasitikrinti sveikatą. Oficialiai užfiksuoti šio patikrinimo rezultatai nekėlė abejonių. Kandidatas – sveikas. Tiesa, jį vargino kvėpavimo takų sutrikimai, kartais buvo užsimenama apie paskaudančius sąnarius. Tačiau šie negalavimai nekėlė rimtesnio pavojaus.

(…). 1994 metų gegužės pradžioje Lozoraičių namuose Romoje viešėjo turistai iš Lietuvos. Sode šeimininkai su svečiais gurkšnojo vyną. Buvo vėsoka. S.Lozoraitis atsiprašė esąs peršalęs. Išgėrė aspirino ir išėjo ilsėtis. Kitą rytą buvo dar blogiau. Gydytojas paragino pasitikrinti sveikatą. Gegužės 13 dieną gauti atsakymai skambėjo negailestingai: kepenų vežys, gyventi liko trys ar keturios savaitės.

(…). Birželio 13-ąją mirė S.Lozoraitis. Jo mirtis man buvo visiškai nelauktas gilus sukrėtimas”, – atsiminimų knygoje rašė prezidentas Valdas Adamkus.

(…). Negalėdama susitaikyti su netikėta kepenų vėžio diagnoze, D.Lozoraitis paprašė medikų atlikti autopsiją – papildomai ištirti ligos ir mirties priežastį. Tyrimas ne tik neišsklaidė, bet dar labiau sutvirtino našlės abejones dėl vyro ligos kilmės. “Turiu rezultatus. Jie sako, kad mano vyras mirė nuo kepenų vėžio, labai retos formos, atsirandančios ne dėl genetinių ar paveldimų priežasčių, o galbūt sukeltos farmacinių medžiagų.

(…). Mirus S.Lozoraičiui tyrimų rezultatai parodė staigią cheminės kilmės kepenų vėžio formą. Žmonai pažadėta pateikti duomenis po visiško ištyrimo. Kai po kurio laiko ji kreipėsi, paaiškėjo, kad visi skrodimo duomenys, paimti tolimesniems laboratoriniams tyrimams, dingo.

Viktoro JUŠČENKOS nuodijimo aplinkybės.

(…). Pastarųjų mėnesių įvykiai ir vėl priminė: net gydymas bei tyrimai gerą vardą turinčiose Vakarų klinikose ne visada apsaugo nuo keistų peripetijų. Jų neišvengė ir Austrijos medikai, gydę Ukrainos prezidentu dabar jau tapusį Viktorą Juščenką. Vienos ligoninėje V.Juščenka atsidūrė 2004 metų rudens pradžioje, po garsiųjų rugsėjo 5 dienos pietų su Ukrainos saugumo vadovais. Gruodį, kai jau visi atvirai kalbėjo apie nuodus, o kai kurie Vakarų medikai ragino ieškoti dioksino pėdsakų, V.Juščenką gydęs Nikolajus Korpanas suskubo tai neigti. “Spėjimai dėl nuodijimo iki šiol nei patvirtinti, nei atmesti. Reikia papildomų tyrimų Vienos klinikoje”, – pareiškė gydytojas. Įdomu, kad prieš tai jis daug atviriau dėstė savo nuomonę žurnalistams. Kas privertė prikąsti liežuvį? Po kelių dienų Austrijos medikai viešai patvirtino spėliones, kad V.Juščenkos sveikatai kirto ne atsitiktinė liga, o nuodai. “Nėra jokių abejonių, dioksino koncentracija buvo didelė, tikriausiai patekusi per burną”, – tris mėnesius trukusias spėliones išsklaidė “Rudolfinerhaus” ligoninės profesorius Michaelis Zimpferis. Jis pripažino tyčinį nuodijimą.

(…). V.Juščenką iš mirties nagų išplėšusios Vienos klinikos vyriausiasis gydytojas Lotharas Wicke atleistas iš darbo. Kodėl – niekas neaiškina. Tačiau neabejojama, kad taip nusprendė Austrijos klinikos akcininkai. Jie – įtakingi ukrainiečiai. Jiems galėjo nepatikti gydytojo interviu Ukrainos televizijai, kuriame buvo paneigta nuodų versija. Ši gydytojo “misija” siejama su televizijos savininko, buvusio šalies prezidento žento Viktoro Pinčuko interesais. V.Juščenkos istorija rodo, kad šiandien irgi nėra sunku į sriubą įberti laboratorija dar kvepiančių nuodų. Suklastoti dokumentą, viešą nuomonę. Net tada, kai tyrimai –Vakarų šalyje, o pacientas – šiuo metu vienas garsiausių pasaulyje žmonių.

Yassero ARAFATO mirties aplinkybės.

(…). 2004 metų lapkritį stipriai pablogėjus palestiniečių lyderio Yassero Arafato sveikatai, pasklido įvairių gandų apie jo mirtį. Neaiški liga paskatino kalbas, esą jis sirgo AIDS. Nežinia sukėlė įtarimų ir dėl kraujo ligos. Šie gandai liko neišsklaidyti. Y.Arafato gydytojas atvirai pripažino, kad mirties priežastis nebuvo tinkamai nustatyta. Tikroji tiesa liko palaidota kape Ramalos mieste. 75 metų Y.Arafato ligos istorijos kopija ir mirties liudijimas perduoti našlei Suhai Arafat. Galbūt ji žino daugiau, bet atsisako pasidalyti pateikta informacija.

(…). V.Juščenkos veide pėdsaką palikę ir kepenų vėžį galintys sukelti nuodai privertė pasaulį prisiminti ir daugybę kitų mįslingų pasikėsinimų posovietinėje erdvėje. Nepriklausomas karinių strategijų analitikas Pavelas Felgenhaueris tvirtina, kad pasikėsinimų bandant nunuodyti sąrašas yra ilgas. V.Juščenka – tiktai vienas ryškiausių pavyzdžių. Neabejojama, kad nuodai su dioksinu buvo kuriami KGB laboratorijose.

Bandyta nunuodyti žurnalistę Aną POLITKOVSKAJĄ.

(…). Per stebuklą gyva liko kritikos Kremliui negailinti “Novaja gazeta” žurnalistė Ana Politkovskaja, išgėrusi puodelį arbatos lėktuve, skrendančiame įkaitų krizės krečiamo Beslano kryptimi. Ji jau seniai įtarė, kad jos pokalbiai telefonu yra fiksuojami. Tąkart ji turėjo ypatingą planą, galintį demaskuoti tikrąjį Rusijos požiūrį ir vaidmenį šioje tragedijoje.

Nunuodytas Rusijos politikas Jurijus ŠČEKOČICHINAS.

(…). Neabejojama, kad nuodai sukėlė liberalių pažiūrų Rusijos politiko ir žurnalisto Jurijaus Ščekočichino mirtį tuo metu, kai jis tyrė didelio masto korupciją muitinėse ir karo pramonėje. Rusijos generalinė prokuratūra aiškino, kad nėra pagrindo įtarti nusikaltimą. Didžiosios Britanijos nepriklausoma laboratorija ištyrė mirusiojo audinių pavyzdžius ir rado nuodų pėdsakų.”

Nuotraukoje: žymi Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja, kurią buvo bandoma nunuodyti. Nepavykus nuodijimo operacijai, ji buvo nužudyta fiziškai.

Parengta pagal “Lietuvos ryto” publikacijas, Rusijos ir Vakarų Europos žurnalistų pranešimus.

2011.05.22


Prisijunkite prie diskusijos