Seimo rinkimuose savo sąrašus kelia 17 partijų
Kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija.
Maksimalų 141 kandidato skaičių kelia aštuonios politinės partijos: Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąjunga TAIP, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Trumpiausias Emigrantų partijos sąrašas, jame 30 kandidatų. Lietuvos centro partija, Tautininkų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga sudarys rinkimų koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“, kuriai per rinkimus reikės įveikti 7 proc. rinkimų barjerą.
Kai kurios partijos kelia kandidatus tik vienmandatėse rinkimų apygardose.
Tarp tokių yra ir šiemet prieš pat rinkimus susikūrusi partija „Lietuvos sąrašas“. Ji Žirmūnų rinkimų apygardoje iškėlė poeto Liudviko Jakimavičiaus ir Baltijos apygardoje Šarūno Navickio kandidatūras. Per tris dešimtis kandidatų registruoti kaip save iškėlę. Jie rinkimuose dalyvauja savarankiškai vienmandatėse apygardose.
Dvylikai save iškelti siekusių kandidatų nepavyko surinkti būtinų 1 tūkst. rinkėjų parašų. Z. Vaigauskas pranešė, kad du kandidatai, pildydami rinkimų anketas, nurodė, kad praeityje yra bendradarbiavę su užsienio (Sovietų Sąjungos) specialiosiomis tarnybomis. Kaip sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vyriausioji specialistė Kristina Burinskaitė, koordinuojanti ir specializuoto tinklalapio www.kgbveikla.lt turinį, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jau perduoti vieno kandidato duomenys, rodantys, kad jis sovietmečiu bendradarbiavo su KGB.
Anksčiau duomenis apie 1500 slaptųjų KGB bendradarbių turėjo Valstybės saugumo departamentas. Z. Vaigauskas sakė, kad buvę KGB rezervistai pagal įstatymą neįvardijami kaip asmenys, slapta bendradarbiavę, ir jiems savo anketiniuose duomenyse ir rinkimų plakatuose šio biografijos fakto nurodyti nebūtina. Beveik 30 kandidatų nurodė, jog praeityje buvo teisti. VRK pradėjo tikrinti visų kandidatų biografijas, todėl gali būti, kad atsiras tokių, kurie yra nenurodę teistumo. Jiems bus atimta teisė dalyvauti Seimo rinkimuose.
Z. Vaigausko duomenimis, daugiamandatėje apygardoje šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. Pridėjus kandidatus vienmandatėse apygardose, iš viso dėl parlamentaro mandato varžysis apie 2000 kandidatų. Tad į vieną mandatą (iš 141) vidutiniškai pretenduos po 13–14 kandidatų. Taip pasiektas naujas rinkimų rekordas. Kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose varžysis net 15 ir daugiau kandidatų. 2008-aisiais parlamentaro kėdės siekė kiek daugiau nei pusantro tūkstančio piliečių, o 2004-aisiais metais dar mažiau. Tąsyk pretendentų į parlamentarus buvo 1250.
TS-LKD narys rinkimuose dalyvaus su „Drąsos keliu“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai nežinant, ką daryti su vienoje vienmandatėje apygardoje susikauti žadančiais dviem Panevėžio politikais Vakarinėje rinkimų apygardoje Panevėžyje, Vilniaus Lazdynų skyriaus narys Antanas Burokas nusprendė dalyvauti Seimo rinkimuose su partija „Drąsos kelias“ vienmandatėje Širvintų–Vilniaus apygardoje.
Nors visus dvidešimt metų jis yra Vytauto Landsbergio šalininkas ir mato, kad reikia kažką daryti, nusprendė kandidatuoti kitoje partijoje, nes ir anksčiau nebijojo per Sausio 13-osios įvykius, tai ir dabar nieko nebijo. A.Burokas neketina atsisakyti konservatyvių pažiūrų, o su „Drąsos keliu“ rinkimuose dalyvauti nutarė matydamas Neringos Venckienės partijos aktyvumą. Jis suprantąs sunkią Andriaus Kubiliaus padėtį, kuris „aukojasi, prievarta eidamas su liberalais“.
A. Burokas dalyvaus rinkimuose kaip „Drąsos kelio“ kandidatas ir daugiamandatėje, ir vienmandatėje apygardose. TS-LKD vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna pagrasino, kad jei A. Burokas iš tiesų dalyvaus rinkimuose su „Drąsos keliu“, tai ilgainiui jis nebebus TS-LKD narys.
Pristatytas koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ sąrašas
Keturių partijų koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ kandidatų sąrašui per Seimo rinkimus vadovaus Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Antruoju numeriu šiame kandidatų sąraše įrašytas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas, trečiuoju – kitas buvęs šios grupės narys Antanas Buračas, ketvirtuoju – parlamentaras, Tautininkų sąjungos lyderis signataras Gintaras Songaila, penktuoju – Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Pirmajame kandidatų dešimtuke yra Lietuvos centro partijos vadovas Eugenijus Skrupskelis, Seimo narys signataras Kazimieras Uoka, signataras Audrius Rudys, Tautos vienybės sąjungos lyderis Algimantas Matulevičius bei parlamentaras Gediminas Navaitis. Antrajame dešimtuke įrašyti profesoriai Alvydas Butkus, Algimantas Kirkutis, Arūnas Gumuliauskas, signataras Algirdas Endriukaitis. Apgailėtina, kad iki rugpjūčio pabaigos vykusios „Drąsos kelio“ ir koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ derybos dėl bendro kandidatų sąrašo Seimo rinkimuose žlugo, nepasiekus kompromiso sudaryti plačią koaliciją.
Naglis Puteikis registravosi ir kaip savarankiškas Seimo rinkimų dalyvis
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Danės apygardoje kandidatu keliamas Seimo narys Naglis Puteikis registravosi ir kaip savarankiškas rinkimų kampanijos dalyvis. Taip jis panoręs pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą. Užtat pagal Seimo rinkimų įstatymą, kaip savo kandidatūrą keliantis savarankiškai, jis privalėjo surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. tos apygardos rinkėjų parašų. Partijų keliamiems kandidatams vienmandatėse apygardose tokio barjero įveikti nereikia. N. Puteikis sakė nenorįs būti „rinkėjams primestas“ kandidatas. Jis neketina palikti TS-LKD, nors daugeliu klausimų prieštarauja partijos „generalinei linijai“ ir remia „Lietuvos sąrašą“ bei „Drąsos kelią“.
Saulius Stoma – „Drąsos kelio“ kandidatas
Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasitraukęs parlamentaras Saulius Stoma įregistruotas kandidatu į Seimą Kauno Dainavos vienmandatėje apygardoje – jį iškėlė Neringos Venckienės partija „Drąsos kelias“. To S. Stoma siekė ir būdamas TS-LKD nariu, tačiau partija tam nepritarė. Konservatoriai jo kandidatūros nutarė nekelti nei Dainavos, nei kurioje nors kitoje vienmandatėje apygardoje.
Netrukus po šio partijos sprendimo, parlamentaras pasitraukė iš TS-LKD gretų. Pats parlamentaras teigė taip pasielgęs dėl partijos vadų „amoralios laikysenos“ Garliavos istorijoje. Dainavos apygardoje S. Stoma grumsis su buvusiu partijos kolega, konservatoriumi Kazimieru Kuzminsku, vienu Liberalų sąjūdžio lyderių Eriku Tamašausku, socialdemokrate Violeta Boreikiene, „darbiečiu“ Gediminu Grigu, liberalcentristu Mindaugu Šivicku, respublikone Lolita Turauskiene bei tautininku Mindaugu Šimkūnu.
Audrius Nakas traukiasi iš kandidatų
„Drąsos kelio“ atstovas, aktorius Audrius Nakas pasitraukė iš kandidatų vienmandatėje Senamiesčio rinkimų apygardoje, nes nenori konkuruoti su tautininku Gintaru Songaila. Jo nuomone, vieno tikslo siekiantys žmonės neturėtų konkuruoti vienas su kitu. A. Nakas kartu apgailestauja, kad „Drąsos keliui“ nepavyko sukurti vieningo antisisteminio fronto. Jo nuomone, kai kuriose apygardose dar galima buvo ieškoti kompromisų, kad vienas iš antisisteminių jėgų kandidatų turėtų šansų laimėti.
Tačiau A. Nakas nesitraukia iš „Drąsos kelio“ kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Čia jam buvo numatyta 40-oji pozicija.
Arnas Klivečka protestuoja
Laidų vedėjas ir aktorius Arnas Klivečka traukiasi iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąrašo. Pirmadienį Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) jis parašė prašymą išbraukti iš kandidatų sąrašų. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigė esąs informuotas, jog A. Klivečka nebedalyvaus rinkimuose.
Neoficialiomis žiniomis, atsisakydamas kandidatuoti, jis protestuoja dėl to, kad kandidatu neregistruojamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas. Kaip žinoma, Konstitucinis Teismas neseniai nutarė, jog naujosios Seimo rinkimų įstatymo pataisos, sudariusios sąlygas Seimo rinkimuose dalyvauti apkaltos proceso tvarka iš prezidento posto pašalintam R. Paksui, prieštarauja Konstitucijai.
Laikraštis “XXI amžius”
2012.09.19