Lenkijos pozicija dėl CŽV kalėjimų, aviakatastrofos ties Smolensku ir požiūrio į Rusiją


Print

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, šalies spaudai pranešus apie vykdomą tyrimą prieš buvusį šalies žvalgybos vadovą, paragino elgtis itin diskretiškai, nes tyrimas dėl galimų CŽV kalėjimų Lenkijos teritorijoje – labai subtilus reikalas.

Lenkijos pareigūnai visą laiką neigė slaptų CŽV sulaikymo centrų egzistavimą šalies teritorijoje, nepaisant Europos Parlamento ir Europos Tarybos pranešimų, esą nėra jokių abejonių, jog Lenkijoje ir Rumunijoje tokie centrai veikė. Lietuva pirmoji iš Europos valstybių ėmė svarstyti, ar šalyje toks centras po 2011 rugsėjo 11 d. “Al Qaeda“ išpuolio prieš Jungtines Valstijas galėjo egzistuoti.

XXX

Lenkijos generalinis prokuroras Andzejus Ceremetas ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindo manyti, jog 2010 m. balandžio 10 d. įvykusi lėktuvo katastrofa, kurios metu žuvo šalies prezidentas Lechas Kačynskis, buvo pasikėsinimas nužudyti, nėra.

Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistai padarė išvadą, kad katastrofa įvyko dėl ekipažo veiksmų.

XXX

Po ilgai trukusių politinių ginčų dėl ministro pirmininko Donaldo Tusko pasiūlytų griežtų reformų, Lenkijos valdančioji koalicija susitarė didinti pensinį amžių iki 67 metų. D. Tuskas įsipareigojo Briuseliui šiais metais sumažinti šalies biudžeto deficitą iki mažiau nei 3 proc. BVP, kai 2011 m. jis siekė 5,6 proc., o pensijų reforma yra viena pagrindinių priemonių siekiant minėto tikslo.

Pagal numatytą susitarimą, šalies gyventojai galės pasirinkti ir dalinę pensiją. Ji sieks pusę uždirbtos pensijos, ją galės gauti moterys nuo 62 metų, o vyrai nuo 65 metų, jei bus išdirbę atitinkamai 35 ir 40 metų.

XXX

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis metinėje ataskaitoje parlamente pažymėjo, kad Lenkija ir ateityje tęs susitaikymo politiką su Rusija. Jis teigė, jog visuomenė yra patenkinta, kad buvo pasirašytas susitarimas dėl supaprastinto gyventojų judėjimo tarp Lenkijos ir Kaliningrado srities, tačiau „mus stebina pranešimai apie  Rusijos planus čia dislokuoti naujos kartos ginkluotę“.

„Svarbiausias mūsų partneris Europoje yra Vokietija. Europos Sąjungoje sunku ką nors pakeisti, jeigu tai prieštarauja jos interesams, tačiau ir vokiečiams reikalingi partneriai, o vienas iš jų gali būti Lenkija“, – sakė R. Sikorskis.

Jis tvirtino, kad Lenkija yra patenkinta bendradarbiavimo su Prancūzija plėtra, tame tarpe ir Veimaro trikampio rėmuose. „Mes tikimės glaudaus bendradarbiavimo su naujomis Ispanijos ir Italijos vyriausybėmis“, – sakė R. Sikorskis, kalbėdamas apie kitas Vakarų Europos šalis. Didelę reikšmę, ministro nuomone, Varšuvai turi Vyšegrado grupė.

R. Sikorskis daug dėmesio skyrė „Rytų partnerystės“ iniciatyvai. „Rytuose situacija žymiai blogesnė, nei mes norėtume, tačiau geresnė, nei buvo ir galėjo būti. Mes galime tikėtis evoliucinių permainų“, – sakė jis, pažymėdamas, kad „rytinių kaimynų europietiškų ambicijų realizavimas visų pirma priklausys tik nuo jų pačių“, o Ukraina liks svarbiausiu strateginiu Varšuvos partneriu, ir Lenkija yra pasirengusi jai padėti, jeigu šalis pasirinks europietišką kryptį. 

Už Europos ribų Lenkijos pagrindinis partneris yra JAV.

Nuotraukoje: taip atrodė Lenkijos valdžios atstovus skraidinęs lėktuvas tuoj po aviakatastrofos ties Smolensku.

Parengta remiantis Reuters, ITAR-TASS pranešimais.

2012.04.02


Prisijunkite prie diskusijos