Netrukus Vokietija pirmą kartą nuo Berlyno sienos griuvimo galės organizuoti Maskvai ir Vašingtonui apsikeitimą šnipais, sako Jozefas Hufelschulte Vokietijos leidinyje "Focus".
Šiame „sunkiame ir panašiame į pokerio lošimą apsikeitime agentais“ pagrindiniai veikiantieji asmenys – įtariamieji šnipinėjimu Rusijos naudai žvalgai nelegalai Andreas ir Heidrun Anschlagai, išsilaikę Vokietijoje 23 metus, ir FSB pulkininkas Valerijus Michailovas, nuteistas 18-ai metų griežtojo režimo už šnipinėjimą CŽV naudai.
Tokie atvejai unikalūs, pažymi leidinys. Paskutinis buvo šaltojo karo laikais, apsikeitimas vyko ant Glienicko tilto Potsdame. Kol kas Rusijos šnipai, rinkę duomenis apie Amerikos priešraketinę gynybą (PRG) ir NATO operacijas Afganistane ir Libijoje, laukia Štutgarto teismo nuosprendžio. Jeigu verdiktas bus kaltinantis, šnipams gresia iki 10 metų kalėjimo.
Tačiau buvęs KGB bendradarbis Jurijus Drozdovas, išėjęs į atsargą būdamas generolu, tikisi, kad jo specialieji agentai netrukus grįš į Rusiją. 1994 metais – tai tada, kai sutuoktiniai Anšlagai jau šešerius metus „dirbo“ Vokietijoje, J.Drozdovas davė interviu žurnalui "Focus", kuriame papasakojo apie savo įslaptintus agentus. „Tai mano vunderkindai, tikri patriotai, – pareiškė tada J.Drozdovas. – Jeigu jie žlugtų,mes padarysime viską, kad juos ištrauktume“.
Tiesa, tęsia autorius, kaip ir priimta šiame „versle“, Rusija ir JAV atliks apsikeitimą slapta. Pagal Vokietijos vyriausybės dokumentus, pakliuvusius leidinio žinion, apsikeitimo operacija, kurios pirmasis bandymas žlugo, pradėta rengti 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje. Tada, praėjus tik „porai savaičių po Marburge gyvenusių sutuoktinių Anschlagų arešto, į Vokietijos Federacinio kanclerio žinybą prašyti paramos atėjo Amerikos vyriausybės įgaliotinis“.
Kartu su Vokietijos vyriausybės specialiųjų tarnybų koordinatoriumi Giunteriu Heisu pasiuntinys apsvarstė apsikeitimo agentais planus, o po to apie tai buvo pranešta kai kuriems kitiems oficialiems asmenims, taip pat ir Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriui Klausui Dieteriui Fritschei, Vokietijos Federacinės žvalgybos tarnybos prezidentui Gerhardui Schindleriui, tuomečiam Vokietijos kontržvalgybos vadovui Heinzui Frommui.
Amerikiečiams palankiai buvo nusiteikęs ir generalinis prokuroras Haroldas Rangė. „Vokietijos ir Amerikos bendradarbiavimas įsivažiavo, – rašo autorius. – Tačiau „sandėriui“ pasipriešino VFR teisingumo ministrė Sabina Leutheusser-Schnarrenberger, kuri laikėsi nuomonės, kad visos pastangos bus veltui“.
O ir rusai, sakoma toliau, nenorėjo, kad Vokietija, veikdama amerikiečių interesais, pasirodytų nekaip.
„Juk žvalgai Anschlagai, kaip užsiminė Kremlius, nesiekė išdaviko V.Michailovo, perdavinėjusio Vakarams Kremliaus vadovybei skirtus dokumentus, lygio“.
Todėl, apibendrina autorius, kaina pakilo: pasibaigus sutuoktinių Anschlagų teismo procesui, po kurio Rusija padarys išvadas apie Vokietijos kontržvalgybos darbą, Kremlius nori gauti ne tik du savo šnipus, bet ir nedidelį papildomą dividendą – Olandijos diplomatą, pardavinėjusį šnipams slaptus NATO dokumentus, sakoma straipsnyje.
Šaltinis: "Focus"
2013.05.24
