“Slaptieji takai” sulaukė mįslingo skambučio. Skambinta iš telefono – automato gatvėje, kad nebūtų, matyt, įmanoma nustatyti skambinusiojo kontaktų. Su nedideliu akcentu lietuviškai kalbėjęs vyriškis paprašė susitikti ne itin triukšmingoje Vilniaus vietoje. Greičiausiai – kavinėje. Skambinęs vyriškis tvirtino turįs mus dominančios informacijos. Kokios – nepasakė. Tik trumpai pabrėžė, kad informacija – verta dėmesio. Sutartą dieną ir sutartą valandą atvykau į nurodytą kavinę. Tačiau užsisakęs kavos netrukus sulaukiau to paties žmogaus skambučio. Jis ir vėl skambino iš telefono – automato gatvėje. Šį sykį prašė po pusvalandžio atvykti į kitą netoliesę esančią užeigą. Tvirtino, jog kitaip pasielgti negalįs. Susitikimo vietą neva būtina pakeisti. Paskui susitikimo vietą dar sykį pakeitė.
Toks didelis noras slapukauti sukėlė įtarimų. “Gal kažkas tiesiog bando pasišaipyti?”, – pirmiausiai galvoje sukirbėjo mintis. Ilgametė žurnalistinė patirtis byloja, jog itin didelės konspiracijos mėgėjai dažniausiai teturi menkavertės informacijos arba tik įsivaizduoja turį sensacingų žinių. Tačiau šį sykį atsitiko kiek kitaip. Nuvykęs į nurodytą barą Vilniaus centre netrukus sulaukiau paslaptingojo vyriškio. Pokalbio būta trumpo, bet konkretaus. Nepažįstamasis neprisistatė. Neparodė net savo asmens dokumentų. Tiesiog pasakė norįs perduoti keletą videoreportažų. Su sąlyga, jei vaizdo medžiagą paskelbsiu tik tuomet, kai jis ar kažkas iš jo aplinkos duos ženklą. Taip pat paprašė, kad vieną videoreportažo kopiją perduočiau patikimam parlamentarui ar pareigūnui.
Pasiteiravus, kodėl kreipėsi būtent į šių eilučių autorių, nepažįstamasis atsakė, jog “Slaptuosius takus” rekomendavęs “didelį autoritetą jam turintis žmogus”, be to, jam patikę kai kurie mano videointerviu dėl Khadižat ir Maliko Gatajevų sulaikymo – įkalinimo aplinkybių. Rekomendavusiojo pavardės jis, žinoma, neįvardino. Kai pasiteiravau, kas atsitiks, jei filmuotą medžiagą paskelbsiu be jo sutikimo, nepažįstamasis pareiškė, jog tokiu atveju jis turės didelių nemalonumų.
Nors susitikimas buvo keistas, įtartinas, nugalėjo žurnalistinis smalsumas. Sutikau su jo sąlygomis. Netrukus atsisveikinome. Nepažįstamasis taip ir neišgėrė savo kavos. Net neparagavo. Mūsų pokalbis truko vos keletą minučių. Diskelį su vaizdo įrašais kitą dieną radau savo pašto dėžutėje. Toji medžiaga – įdomi. Savo veido neslepiantis vyriškis pasakoja, kaip viename užsieniečiams bei lietuviams priklausančiame Vilniaus viešbutyje netoli nuo stoties dar visai neseniai veikė viešnamis, kuriame sistemingai tvirkinti mažamečiai vaikai. Pasak parodymus duodančiojo vyriškio, nepilnamečius greičiausiai tvirkino keli aukšto rango Lietuvos specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos organų darbuotojai. Nes jie pasirodydavę būtent tomis dienomis, kai į viešbutį būdavo atvežami ir nepilnamečiai. Tuo tarpu kitų svečių ten nebūdavę. Į viešbutį Lietuvos slaptųjų tarnybų atstovai įeidavę iš kiemo pusės. Prie nepažįstamojo liudijimų buvo sumontuoti ir stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdai, kuriuos peržvelgus galima nustatyti, kas ir kada iš tiesų ten dėdavęsi. Kai kurie veidai – lengvai atpažįstami. Videointerviu pabaigoje – prašymas skelbti šią medžiagą tik tuomet, kai bus duotas ženklas.
Jei visa tai, ką papasakojo bei parodė nepažįstamasis, – tiesa, pedofilijos tinklus Lietuvoje nebus taip paprasta išdraskyti. Nepažįstamasis kaltina asmenis, kuriems, vaizdžiai tariant, privalu persekioti tuos, kurie tvirkina mažamečius. Tad jei valstybė nuoširdžiai nori pažaboti pedofilų mafijos čiuptuvus, specialiosios tarnybos, teisėsauga, prokuratūra, teismai pirmiausiai turėtų prigriebti savo vadovus. Bet ar įmanoma, kad pavaldiniai įveiktų savo viršininkus?
Nederėtų atmesti versijos, jog toji vaizdo medžiaga – tai tik bandymas sukompromituoti sąžiningus pareigūnus. Tačiau su kokiais valstybės pareigūnais man būtų galima pasitarti dėl nepažįstamojo duotų parodymų, nesibaiminant, jog informacija paklius tiems, kuriems nereikia jos žinoti?
Lapkričio 13-ąją Lietuvos prezidentūra džiaugėsi, jog Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva jau parengtas Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektas. Naujasis žvilgsnis į lietuviškąją žvalgybą ir kontržvalgybą turėtų užtikrinti visų saugumo tarnybų, įskaitant ir VSD, depolitizavimą bei aiškiai apibrėžti saugumo tarnybų veiklos koordinavimo ir kontrolės mechanizmą. Bet ar užtikrins? Ankstesniuose Lietuvos įstatymuose taip pat labai panašiai kalbėta. Bent jau nekalbėta priešingai.
Naujasis Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektas reikalauja, kad slaptųjų tarnybų žvalgybinės užduotys ir veiklos planai būtų formuluojami atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės, Vyriausybės, Seimo ir atskirų ministerijų vadovų nurodymus. Bet juk ankstesniuose Lietuvos įstatymuose galiojo labai panašios nuostatos. Ankstesniuose potvarkiuose niekur nebuvo rašoma, esą mūsų specialiosioms tarnyboms draudžiama savo planus derinti su prezidentų, premjerų, ministrų planais.
Prezidentūros atstovai tvirtino, jog rengiant šį žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektą buvo konsultuojamasi su NATO žvalgybos ir kontržvalgybos vadovais, Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių pareigūnais, atsakingais už civilinės ir karinės žvalgybos organizavimą, koordinavimą bei kontrolę. Bet juk ir ankstesniųjų įstatymų projektai buvo derinami ir su NATO, ir su ES specialistų rekomendacijomis.
Vienintelė įstatyminė Prezidentės pasiūlyta naujovė – tai žvalgybos koordinatoriaus pareigybės bei žvalgybos koordinavimo grupės įkūrimas. Žvalgybos koordinatorius bus atskaitingas Valstybės gynimo tarybos nariams bei prižiūrės, kad visos institucijos žvalgybą vykdytų pagal nustatytus nurodymus. Be abejo, tokia pareigybė – reikalinga. Bet kai kurie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai skeptiškai nusiteikę. Mat nėra patikimų saugiklių, kurie į žvalgybos koordinatoriaus kėdę neleistų atsisėsti korumpuotiems, bailiems, galų gale – priešiškų valstybių papirktiems pareigūnams. Taigi skeptikai baiminasi, jog valstybės nedraugai į savo rankas sugebės perimti ir žvalgybos koordinatorių. Su visais jo pavaduotojais, sekretorėmis bei biudžetais.
Tad taip ir nežinau, kam iš pareigūnų galėčiau perduoti videointerviu, pasakojančio apie iškrypėliškose orgijose dalyvaujančius specialiųjų tarnybų atstovus, kopiją? Gal – prezidentei?
Šią savaitę “XXI amžius” išleido naują specializuoto priedo “Slaptieji takai” numerį.
2009.11.20
