Rusijos kosminis sektorius patyrė aštuonetą nesėkmių mažiau kaip per 8-erius metus. Ar tai reiškia, kad Rusijos karinės pramonės komplekso puošmena gyvena paskutines dienas? Žinoma, ne, įsitikinęs "Le Monde" žurnalistas Žanas Fransua Ožero.
Tai įrodo Vladimiro Putino pažadas iki 2020 metų investuoti į kosminę programą 40 mlrd. eurų, kad Rusija būtų sugrąžinta į pirmąsias tarptautinės kosmonautikos gretas, sakoma straipsnyje.
Tačiau vien tik politinės valios ir milžiniškų finansinių injekcijų nepakanka, kad Rusijos kosmosui grįžtų buvusi įtaka, mano straipsnio autorius. Pirmiausia šaliai, tapusiai SSSR žlugimo padarinių auka, reikia susidoroti su korupcija, kuri trukdo kelti šio sektoriaus kokybę.
Daugelį metų Rusijos kosminis sektorius buvo priverstas išgyventi, pasikliaudamas dviem išskirtinėmis raketomis – nešėjomis „Sojuz“ ir „Proton“, suprojektuotomis dar septintajame dešimtmetyje.
Ir jeigu „Sojuz“ patikimumas nekelia abejonių ir ji lieka vienintelė priemonė kosmonautams ir kroviniui nugabenti į tarptautinę kosminę stotį (TKS), tai „Proton“ pastaruoju metu kelia daug nerimo, praneša žurnalistas.
„Proton“ problema ne tai, kad jo konstrukcija paseno, samprotauja Ž.F.Ožero. Paprasčiausiai jį montuojantys darbininkai ne tokie tikslūs, kaip tie, kurie darbavosi iki jų, kontrolės tarnybos nebe tokios reiklios, gamybinė bazė susidėvėjo, o vadovaujančios instancijos reikalauja reformų.
Maža to, vis sunkiau pritraukti į kosmoso pramonę geriausius kadrus, apgailestauja autorius, ypač Maskvoje, kur aukštųjų technikos mokyklų auklėtiniai gali rinktis darbą kosminėje srityje ar gerai apmokamą karjerą komercinėse struktūrose.
Iš viso iš 400-ies „Proton“‘o paleidimų nesėkmingi buvo apie 40, tad patikimumo koeficientas yra apie 88-eri procentai. Ne puiku, bet ir ne siaubinga, tokia žurnalisto išvada. Tačiau rusams reikia būti atsargesniems, kad klientai užsieniečiai nesumanytų „pakeisti arklių“.
Jei Rusija iš tikrųjų nori gauti dalį pasaulinėje kosminėje rinkoje, kurios apimtis 2030 metais sieks 1,5 trilijono dolerių, ji turi reformuoti ir atnaujinti savo kosminį sektorių, pataria Ž.F.Ožero.
Reikia pabrėžti, kad tam tikri žingsniai ta kryptim jau žengiami. Antai Kinijos pasienyje statomas naujas Rusijos kosmodromas „Vostočnyj“.
Be to, kuriama nauja raketų nešėjų šeima „Angara“, – jos turės galutinai pakeisti tokius aparatus kaip „Proton“, „Zenit“, „Dnepr“ ir „Rokot“.
Šaltinis: "Le Monde"
2013.07.14
